Šiuo metu rengiamos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias vidurinių mokyklų, kuriose būtų 1–12 klasės, turėtų nebelikti. Jas iki 2012 m. pagal įstatymą turėtų visiškai pakeisti trijų pakopų mokyklos: pradinės (1–4 klasės), progimnazijos (5–8 klasės) ir gimnazijos (9–12 klasės).

Daugiausia vidurinių mokyklų iki šiol veikia Vilniuje. Čia iki šiol likusios 47 vidurinės mokyklos. Taip pat Vilniaus valdžia susigriebė, kad sostinėje iki šiol yra ir mokyklų, kuriose pusė klasių tuščios, ir tokių, kuriose pamokos vyksta dviem pamainomis. Taip pat Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktoriaus Gintaro Petronio teigimu, Vilniaus pakraščiuose iki šiol yra pora tautinių mažumų mokyklų, kuriose pirmokai sėdi vienoje klasėje su ketvirtokais ir mokosi tų pačių dalykų.

Todėl 2010 m. Vilniaus vadovai ketina imtis aktyvios veiklos ir per šiuos metus reorganizuoti bent 20 Vilniaus mokyklų.

Pasak G. Petronio, daugiausia problemų kyla dėl tautinių mažumų mokyklų, kurios dažniausiai yra pustuštės, o tautinių mažumų atstovai neleidžia be skandalų šių mokyklų pertvarkyti.

Anot savivaldybės atstovo, šiemet tokių problemų neturėtų kilti, nes Švietimo ir mokslo ministerijai uždraudus savivaldybėms moksleivio krepšelio lėšas perskirstyti paremiant mažiau vaikų turinčias mokyklas, pustuštės mokyklos paprasčiausiai nebeišgyvens.

„Ekonomika padeda greitai sureguliuoti visus nepagrįstus norus“, – įsitikinęs, kad šiemet pertvarkant mokyklas problemų bus mažiau, ir sostinės meras Vilius Navickas. Jis garantavo, kad pertvarkant mokyklų tinklą sostinėje nė viena mokykla nebus uždaryta.

Be to, 2010 metais Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 25 mln. litų 25 mokykloms renovuoti ir 0,6 mln. litų 16 darželių atnaujinti.

Apie planuojamą reformą galite peržiūrėtį šį Lietuvos Ryto televizijos parengtą videosiužetą:

Komentarai (16)