Egzaminas nebūtinai turi vykti auditorijoje. Šeštadienio rytą Vilniaus verslo ir teisės kolegijos studentai sėdo į išsinuomotą troleibusą ir pradėjo ilgą ekskursiją po sostinę. Pakeliui išlaikė ir egzaminą.

„Nutarėme, kad visiems bus įdomiau ir naudingiau atsisakyti įprastų standartų ir surengti ekskursiją. Kiekvienas turės atsistoti prieš grupę žmonių ir pabūti tikru gidu. Jie niekada nėra šito darę, bet kaip kitaip galima išmokti gido amato?“ – sakė neakivaizdiniu būdu turizmo administravimą studijuojančių ketvirtakursių grupės dėstytoja Regina Navickienė.

Studentai išsinuomotu troleibusu pajudėjo nuo „Spaudos rūmų“ stotelės. Pasikeisdami pasakojo apie Žvėryną ir lankytinas šio rajono vietas, Seimo rūmus, sinagogą. Nuo Aušros vartų patraukė pėstute per Senamiestį, stabtelėdami prie bažnyčių ir Vivienuolynų nulindo į Arkikatedros požemius.

Per egzaminą bendrakursiai vieni kitus supažindino su 24 objektais. Nemažai studentų ir akyse nebuvo jų matę, mat atvykę iš kitų miestų sostinę menkai tepažįsta. Kai kurie nežinojo, kur yra Katedros aikštė. Tikri vilniečiai taip pat atrado nepažįstamų gatvių ir pastatų.

„Šitoks egzaminas atlieka ir tam tikrą socialinę funkciją. Pagaliau jie susipažins ir ims daugiau bendrauti. Didelė neakivaizdininkų grupė labai retai susieina visa kartu“, – džiaugėsi R.Navickienė.

Vilnius pradžiugino vilnietę

„Įdomu pasivaikščioti po Senamiestį, nes visai jo nepažįstame, o egzaminas pats lengviausias“, – sakė Laurynas Rimydis ir Gytė Butkienė.

Kiti prisipažino, kad kojos truputį drebėjo iš jaudulio, nes niekada nėra kalbėję prieš didelę žmonių grupę.

Beje, ekskursija-egzaminas taip sudomino iš bažnyčios išėjusią vilnietę Leonardą Tretjak, kad ši gerą valandą vaikščiojo su studentų grupe ir klausėsi istorijų apie sostinės architektūros paminklus.

„Ėjau namo ir žiūriu:daug jaunų gražių žmonių stovi ir kažką labai įdomiai kalba. Nusprendžiau paklausyti daugiau. Kaip nuostabu, kad sutikau šitą grupę! Praskaidrino man savaitgalį. Sužinojau labai daug naujų dalykų“, – negalėjo atsidžiaugti pusamžį Vilniuje nugyvenusi L.Tretjak.

Gido amatas nelengvas

„Vieni geriau, kiti prasčiau pasirodė. Pažymiai bus geri, nors aukščiausią įvertinimą tikrai gaus ne visi“, – teigė R.Navickienė.

Pasak jos, būti gidu nėra labai lengva. Be to, kad privalo žinoti daugybę faktų ir istorijų, išmanyti bendrą politinę ir ekonominę padėtį, gidas visą laiką turi valdyti situaciją, stebėti grupės nuotaikas, palaukti, kol žmonės bus nusiteikę klausytis. Reikia gero psichologinio pasirengimo. Be to, yra nemažai taisyklių. Pavyzdžiui, atėjus prie objekto reikia pasirinkti pačią geriausią vietą, kad žmonėms atsivertų visas pastato grožis. Savo pasakojimo gidas negali skaityti – nebent citatas. Turistų negalima egzaminuoti, klausinėti faktų ar datų.

Daugelis turizmo administravimo mokslus kremtančių studentų prisipažino gidais dirbti neketinantys. Darbas sunkus, o atlygis už jį Lietuvoje nėra didelis.

„Tokį darbą reikia labai mėgti. Kita vertus, būti gidu Lietuvoje gal net lengviau nei kelionių vadovu. Važinėjant su ekskursijomis po kitas šalis tenka paaukoti šeimą ir susitaikyti su gyvenimu ant ratų. Daugelis mūsų sieja ateitį su darbu turizmo agentūrose, kelionių organizavimu“, – sakė studentė Daiva Žilinskienė.

Komentarai (0)