Diplomo kaina kol kas nesikeičia (6)
Sužinoję, kad nuo kitų mokslo metų kelių tūkstančių litų mokėti už studijas dar nereikės, studentai atsikvėpė lengviau. Valstybei nesukūrus paskolų fondo jaunimas neturėtų iš kur gauti lėšų privalomiems mokesčiams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokesčiai kokybės nepagerins
„Gal Vyriausybė atsitokės ir mokesčių už studijas visai atsisakys? Jie studentams būtų nepakeliami, todėl dauguma atsisakytų studijų Lietuvoje“, - įsitikinęs Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis. Jis mano, kad, pabranginus studijas, jų kokybė nepagerės. Yra daug kitų būdų, kad studentai neišvažiuotų mokytis į užsienį, o rinktųsi Lietuvos universitetus.
Jau dabar studentai finansuoja pusę studijų kainos, o naudos iš to nedaug. „Pradėti pertvarką reikia, bet ne nuo to galo, – įsitikinęs prezidentas. – Norime patrauklesnių programų, kūrybiškesnių dėstytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Studijų mainai vyksta vangiai, į kitą šalį išvykti pasimokyti gali tik vienetai“, - svarsto LSS lyderis. Tai, kad paskolų fondui sukurti lėšų valstybė neturi ir greitai neturės, seniai buvo aišku. Kol tam nepasirengta, pažadų žarstyti ir dirginti studentų nereikėjo.
LSS lyderiams pavyko įtikinti Vyriausybę, kad studentų negalima palikti be stipendijų. „Būtų absurdas, jei jas gautų tik pirmūnai. Didžiuliai mokesčiai ir nė lito kišenėje – ar tai logiška?“ – svarstė J.Okunis.
Be stipendijos sunku
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų atstovybės prezidentas Skirmantas Bajoras šiemet baigia bakalauro studijas. Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto ketvirtakursis jau yra pajutęs mokamų studijų skonį: net ir 500 litų, sakė vaikinas, studentui – labai dideli pinigai. „O ką darytume, jei per metus mokėtume po du ar tris tūkstančius? Paskolų mechanizmas neaiškus, kada įstengtume tuos pinigus grąžinti?“ - dalijosi mintimis Skirmantas.
Vaikinas piktinosi, kad į Vyriausybės strateginio planavimo posėdį, kur svarstyti reformos klausimai, studentų atstovams durys buvo užtrenktos. Jaunimo nuomonės neklausiama ir tai juos žeidžia. „Reformą pradėti delsiama. Kažkodėl manoma, kad viską išspręstų tik studentų mokami tūkstančiai“, - stebėjosi Skirmantas.
KTU Informatikos fakulteto trečiakursis Vytautas Dagilis šį semestrą pirmą kartą per visus studijų metus negauna stipendijos. Mokosi gerai, atleistas nuo privalomo mokesčio. Šiek tiek prasčiau išlaikė pavasario sesiją, todėl ir „nuplaukė“ pusantro šimto litų. „Iš karto pajutau, kad trūksta pinigų.
Kelių tūkstančių litų mokestis į kampą įvarytų galutinai“, - savo nuomonę dėstė Vytautas. Jis mano, kad pakėlus dėstytojams atlyginimus studijų kokybė iš karto nepagerėtų. Profesūra esą neturėtų verkšlenti, kad dėl visko kaltas tik lėšų stygius.
Mieliau studijuos užsienyje
Klaipėdos universiteto Studentų atstovybės prezidentė Goda Zobėlaitė įsitikinusi, kad dideli mokesčiai už mokslą įvarytų studentams šoką. „paskolos jiems būtų didelis įsipareigojimas, nes iki šiol neaišku, kaip reikėtų grąžinti iš valstybės pasiskolintus pinigus“, - sakė būsimoji aplinkos inžinerijos specialistė. Dideli mokesčiai už mokslą gali jaunimą atbaidyti nuo studijų Lietuvoje. Mat daugelyje Europos Sąjungos šalių už jas mokėti nereikia, tad, jei Lietuvoje bus kitaip, lietuviai mieliau rinksis užsienio universitetus.
Mūsų universitetuose bendrabučiai prasti, bibliotekose trūksta vadovėlių, dauguma dėstytojų - pensinio amžiaus. Visa tai, mano Goda, irgi neskatina studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. „Kai tokia situacija, už ką turėtume mokėti po kelis tūkstančius per semestrą?“ - svarstė studentų atstovybės lyderė. Studentė pritaria sumanymui parengti peticiją dėl delsimo vykdyti pertvarką ir įteikti ją švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei.
Lietuvos mokinių parlamento (LMP) viceprezidentas, Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleivis Arnoldas Piktžirnis įsitikinęs, kad mokesčiai už studijas turėtų būti didinami pamažu.
„Studentų pinigai neišgelbės aukštojo mokslo. Jei valstybė neras būdų, kaip geriau finansuoti universitetus, juose išsaugoti jaunus dėstytojus bei pritraukti verslo paramą, aukštosios mokyklos greitai neatsinaujins“, - mano LMP narys.
Bus atliekami tyrimai
Švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad kitais metais įmokos už studijas dar nedidės, nes nesukurta paskolų sistema. Paskolų fondui sudaryti iš pradžių reikėtų 200 mln. litų, vėliau ši suma kasmet didėtų. Kol Vyriausybė neturi galimybių skirti tiek lėšų, kalbėti apie padidintas įmokas anksti.
„Studentai nori kokybiškų studijų, bet be pinigų to nepasieksi“, - įsitikinusi viceministrė. Fondą, pasak jos, galima įkurti tik atlikus tyrimus, kiek studentų norėtų imti paskolą ir kiek už studijas mokėtų patys. Šiemet dar 20 proc. bus padidinti atlyginimai dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Tai esą juos skatins kūrybiškiau dirbti, o absolventams padės apsispręsti likti dirbti universitetuose.
Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei buvo pasirengusi siūlyti, kad studijų metai universitete kainuotų nuo 1040 iki 5200 litų, kolegijose - iki 1820 litų. Šie pasiūlymai Vyriausybės kol kas nepasiekė.
Aldona Kibirkštienė
