LSS: nemokamų studijų kaina – mažesnis aukštojo mokslo prieinamumas (3)
Nemokamas aukštasis mokslas visiems studentams be akademinių skolų – būdas mažinti aukštojo mokslo prieinamumą nedidinant biudžetinio finansavimo. Tokią išvadą daro Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai vertindami šalies Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus viešus pareiškimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Gerais noras pragaras grįstas: pagaliau išgirdome, kas slepiasi po, atrodo, gražiu ketinimu, suteikti galimybę nemokamai studijuoti visiems, neturintiems akademinių skolų. Išsiversti norima su esama pinigų suma tik mažesniam studentų skaičiui. Tai reiškia ne ką kita kaip mažesnį aukštojo mokslo prieinamumą, apsunkintą galimybę siekti aukštojo išsilavinimo“,- pastebi Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.
Anot LSS vadovo, tokie ministro pareiškimai rodo siekį taupyti iš esmės vėlgi studentų sąskaita. „Apie būdus kitaip didinti aukštojo mokslo finansavimą, kuris jau dabar yra nepakankamas, neužsimenama. Matyt, politikai suvokia, jog papildomų milijonų valstybės biudžete siūlomai įstatymo pataisai įgyvendinti vargu ar atsiras“, - teigia studentų sąjungos prezidentas.
Studentų atstovai pažymi, kad mažinti studentų skaičių valstybės mastu nėra tinkamai pasirengta.
„Minimi abstraktūs procentai, kiek studentų neva yra per daug ir kiek reikia mažinti. Tačiau tai nėra tikslu, nes nėra ekspertų įšvadų dėl to, kaip atrodys darbingų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius, kokia bus demografinės padėties įtaka. Trūksta ir aiškių kriterijų, kaip apskaičiuoti vadinamąjį valstybės užsakymą. Darbo rinka, ypač kalbant apie universitetines studijas, neturėtų vaidinti lemiamo vaidmens. Ar galime nustoti gyventi stereotipais, kad kiekvienas baigęs vienos rūšies studijų programą privalo dirbti pagal įgytą išsilavinimą?“, - klausia studentų sąjungos vadovas.
LSS prezidento Jono Okunio teigimu, dirbtinai apribojus priėmimą į valstybės finansuojmas studijų vietas realus studentų skaičius nesumažės, tiesiog atsiras daugiau mokančiųjų visą studijų kainą.
„Valstybėje šiuo metu nėra realių alternatyvų universitetinėms ar kolegijinėms studijoms. Profesinis sektorius – kritinės būklės. Neįstoję į nemokamas studijų vietas, žmonės bus priversti rinktis mokamą mokslą. Pinigų tam prasimanyti lengviau nebus, nes vis dar nėra tinkamos paskolų sistemos, stipendijų skirstymo tvarka ydinga, o socialinių stipendijų dydis – tragiškai mažas. Be to ir darbdaviai į dirbančius studentus dažnai žiūri nepalankiai“, - situaciją vertina LSS prezidentas Jonas Okunis.
Aukštojo mokslo finansavimo problemas aptarti ir ieškotų geriausių būdų joms spręsti LSS artimiausiu metu inicijuos bendrą šalies politikų bei akademinės bendruomenės atstovų susitikimą.