Anglų kalba reikalinga, bet tik "proto ribose" (9)
Per pusę milijono lietuvių skelbia mokantys anglų kalbą, daugiau nei 2 milijonai – rusų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anglų kalba atrodo esanti lietuviams reikalingiausia, tačiau angliškai šneka daugiausia tik jaunimas. „Lietuva geriausiu atveju vienkalbė šalis, kur šiek tiek „slebizavoja“ angliškai. Apie kitas kalbas sunku ir kalbėti“, - įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Minint Europos kalbų dieną paklausti, kokią užsienio kalbą lietuviams būtina mokėti, DELFI skaitytojai „nubalsavo“ už anglų. Už anglų kalbą savo balsą atidavė 70 proc. (beveik 6 tūkstančiai skaitytojų), daugiau nei pusantro tūkstančio (20 proc.) pasisakė už rusų kalbą.
Pasak S.Jurkevičiaus, Lietuva neįsisąmonina vieno paprasto dalyko: anglų kalba nėra europinė, ja, išskyrus britus, Europoje niekas nekalba. S. Jurkevičius aiškina, kad dėl to absoliuti dalis Lietuvos mokinių tegali stoti į anglakalbių šalių universitetus.
Direktorius sako, kad daugiau pasirinkimų nėra, mat dauguma mokinių 11-12 klasėje tesimoko vienos užsienio kalbos. „Prancūzijoje mokytis be prancūzų, Italijoje – bet italų, Vokietijoje – be vokiečių kalbos yra neįmanoma. O kalbą išmokti nėra lengva, o kartais ir beveik nepasiekiama“,- aiškino licėjaus vadovas.
S. Jurkevičius mano, kad Anglijoje įstojus, pavyzdžiui, į socialinius mokslus, dėl kalbos mokėjimo beveik nėra šansų konkuruoti su vietiniais. Tad dauguma lietuvių įstoja į tiksliųjų mokslų krypties studijas, kur kalba nėra pagrindinis darbo instrumentas.
„Baisus melas, kai sakoma, kad anglų kalba daro įtaką lietuvių kalbai. Tai toks baisus melas ir nesusivokimas. Anglų kalba lietuvių kalbai nedaro jokios įtakos ir niekada nepadarys. Reikia būti kvailiu, kad taip teigtum. Pirma, kaip jaunimas keikėsi rusiškai, taip ir keiksis. Gal anglų kalba pavadinome įmones, tačiau didžioji dauguma niekada normaliai neištars „Crown Plaza“ ar „Forum Palace“. Jokios įtakos nėra - išeikite į gatvę ir paklauskite angliškai“, - sakė pašnekovas.
Daugiausia mokosi anglų
„Reikia mokėti kiek įmanoma daugiau kalbų, nes kuo daugiau mokėsi, tuo drąsesnis būsi, laisvai jausiesi bet kurioje šalyje. Tačiau įvertinant dabartinę situaciją reikia žinoti, kiek tau leidžia finansinės bei visos kitos galimybės ir rinktis mokytis tos kalbos, kuri reikalingiausia. Šiuo metu, bet kokiu atveju atrodo, tai yra anglų kalba, tačiau kad ji būtiniausia ir tik ją reikia mokytis, negalime tvirtinti“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja Rita Vickienė.
Pasak R. Vickienės, didžioji dalis studentų į universitetus ateina mokėdami anglų kalbą. Tačiau universitete pirmos užsienio kalbos mokoma minimaliai – vienerius, arba, geriausiu atveju, pusantrų metų. „Mes manome, kad tai per mažai”, - teigia R. Vickienė. Tiesa, studentai kitos užsienio kalbos gali mokytis rinkdamiesi laisvuosius dalykus. Šie - labai populiarūs: kas nemokėjo, renkasi anglų, kitos populiariausios – ispanų ir italų kalbos.
Prasčiau anglų kalbą moka atvykę studijuoti iš kaimo, rajono mokyklų. „Ten, kur populiariausios specialybės, įstoja stiprūs studentai, tad ir jų anglų kalbos žinios stiprios. Tada mes galime keliauti prie dalykinės kalbos mokymo. O jei, tarkime, įstojo į 12 numeriu pasirinktą specialybę, stojo tik tam, kad įstotų, natūralu, kad visi pažymiai prasti, tad ir anglų kalba neblizga“, - aiškino pašnekovė.
Ji mano, kad kaip anksčiau visi mokėjo rusų kalbą, taip dabar jaunimas moka angliškai. Tačiau, pasak R. Vickienės, natūralu, kad angliškai nemoka vyresnieji.
Daugiausia anglų kalbos pageidauja mokytis ir ateinantys į Užsienio kalbų instituto vakarinę kalbų mokyklą. Pašnekovė pastebi, kad besirenkančių kalbų mokyklą anglų kalbos žinių lygis auga. Mat anksčiau būdavo kur kas daugiau žmonių, kurie kalbos pradėdavo mokytis nuo žemiausio lygio. „Be to, pas mus nebeateina jauni žmonės. Matyt, jiems užtenka to, ką išmoko mokykloje. O tie, kuriems nereikia, gal natūraliai nereikia“, - svarstė R. Vickienė.
Anglų kalba svarbiausia ir įsidarbinant
„Apžvelgus darbo skelbimus galima pastebėti, kad tikrai ne visuose jų reikalaujama užsienio kalba. Dažniausiai reikalaujamas anglų kalbos mokėjimas, tačiau dažname skelbime greta anglų kalbos darbdavys pageidauja ir rusų kalbos mokėjimo“, - sako darbo portalo „CV Market” atstovas Tomas Toleikis.
Pasak jo, „CV Market“ vykdyta lankytojų apklausa, susijusi su užsienio kalbų mokėjimu, parodė, kad 46 proc. portalo lankytojų užsienio kalba jų darbe nėra būtina, tačiau praverčia. „Net penktadalis teigia, jog užsienio kalbos mokėjimas jų darbe - visiškai nereikalingas. Taigi galime teigti, jog Lietuvoje visiškai realu susirasti darbą ir nemokant nė vienos užsienio kalbos. Tačiau norint įsidarbinti aukštesnėms pozicijoms, o ypač tarptautinėse kompanijose, vienokia ar kitokia užsienio kalba beveik visada yra būtina“, - aiškino T. Toleikis. Kad užsienio kalbos mokėjimas jų darbe būtinas, nurodė 33 proc. lankytojų.
Trys ketvirtadaliai (75 proc.) svetainės lankytojų manė, kad įsidarbinant Lietuvoje svarbiausia užsienio kalba yra anglų kalba. Paklausti, kurią užsienio kalbą labiausiai norėtų patobulinti, daugiausia lankytojai taip pat nurodė anglų kalbą.
„Tai rodo, kad anglų kalba yra tikrai svarbi norint įsidarbinti Lietuvoje ir tai, jog yra nemažai žmonių, kurie anglų kalbos vis tik nemoka arba moka tik labai silpnai. Tai ypač jaučiama tarp vyresnių darbo ieškančiųjų“, - kalbėjo pašnekovas.
2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, rusų kalbą moka 2 milijonai 99 tūkstančiai 928 Lietuvos gyventojai, anglų – 589 tūkstančiai 553. 307 tūkstančiai 678 gyventojai teigė mokantys lenkiškai, 284 tūkstančiai 896 – vokiškai, 67 tūkstančiai 520 – prancūziškai, 17 tūkstančių 57 – baltarusiškai, 16 tūkstančių 537 – latviškai, 8 tūkstančiai 926 – ukrainietiškai.