Vaikai užsienio kalbų mokosi žaisdami

Po truputį situacija gerėja

Ekonomiskai stipriose valstybese tai yra imanoma ir ten visai kitokia situacija. Pas mus lietuvoje ismoksta tik tas kuris nores to ismokti, arba jis tures igimta talenta. Mano mokykloje is kokiu 700 mokiniu, anglu kalba gerai moka tik kokia 15, vokieciu gal kokie 5, rusu irgi 5. Aisku tai jau yra technikumas visi jau nebe mazi vaikai, taciau tai, kad jie pradejo uzsienio kalbu mokintis nuo 1-os ar 2-os klases, visiskai nieko nedave....

I 1337 komentara, kad zmones mokesi uzsienio kalbu nuo pirmos ar antros klases ir nieko neismoko parodo tik tai, kad tie zmones geriausiu atveju lanke pamokas - bet jie nesimoke. Jei bet kokiam mokslui yra skiriamas laikas, tai vienaip ar kitaip ilenda i galva..

http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... 26efc96334

Paprastai ir logiškai mąstant, vaikas turėtų mokytis poros užsienio kalbų nuo pat gimimo, - kartu su savo gimtąja ir nekiltų absoliučiai jokių problemų. Gi savo gimtosios kalbos nėra specialiai mokomasi, o vidutiniškai 1,5 metų vaikas jau normaliai reiškia mintis, kad ir nedideliais sakiniais, kad ir ne visai taisyklingai tardamas (na bent jau mergaitės). Klausimas , - kaip šiandien to pasiekti. Kad taip bus ateities pasaulyje - jokių abejonių, svarbiausiai, kad išaugtų pirmoji tokia karta. Kuo daugiau tėvų tai mokės, tuo dar daugiau vaikų taps universalais. Baisiausia bet kurios disciplinos mokymosi bėda, kad mokytojas nepajėgus įsivaizduoti kitokio mokymosi, nei mokėsi jis pats. Absoliučiai ir vienareikšmiškai patvirtintas faktas. Matomai iš to išplaukia dar viena baisi bėda, kad kompiuterių pagalba mokyklai tiek nusikalstamai vėluoja. Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad tobulos mokomosios programos visiems dalykams atsiras ilgiausiai per du tris metus, deja nei vyriausybėms nei tėvams tai nerūpi, nes jie patys TO NĖRA MATĘ. Faktiškai tėra vienas kitas neoficialus mokomasis žaidimėlis. Dėl ankstaus mokymosi. 30 metų senumo amerikiečių bandymais įrodyta, kad vaikas mokomas nuo gimimo kalbos , jos rašybos, visiškai nemokinant raidžių, skėmenų, gramatikos, o tik vizualiai surišant daiktus, veiksmus su žodžių vaizdu, nežiūrint vaikų gabumo, leido jau nuo trijų metų laisvai skaityti visai dideliai grupei. O nuo tada jau pradėti diegti šiokie tokie rašymo įgūdžiai. Mano vaikystės draugo sūnelis - "pagrandukas" jau ketvirtoje klasėje puikiausiai kalbėjo angliškai, nors tik tada pradėjo jos mokytis mokykloje. Padėjo pastovus angliškų "multikų" žiūrėjimas. Kai pagal šeimos tradicijas tai daroma ir dar keliom kalbom (anglų, rusų, čigonų) ir panašiai - žiūrėk vaikas jau ir poliglotas (ir visai nesvarbu gabumai). Taip kad be tobulų metodikų ši diskusija neturi prasmės. (Pažiūrėkim kokie ŠEDEVRAI gaunasi anglų - lietuvių vertimo programomų darbe). Nepajėgi Lietuva viena sukurti tobulų dalykų - tam reikia daug laiko, finansų ir kvalifikacijos, o dabar atsieit ŠVIETIMO REFORMOMS skiriami pinigai išleidžiami tik butaforiniam, kosmetiniam "padažymui", kuris absoliučiai nieko nesprendžia. Kol mokymo metodikos nebus kuriamos jungtinėmis Sąjungos pajėgomis, manau nebus jokių rezultatų, kiek bebūtų "tąsomasi" ir vaidinama ir atsieit reformuojama. Toliau, konkrečiai apie užsienio kalbų mokymasi. Mano nuomone, kol kas, tikrai pagrįsta naturaliu smegenų darbu ir vykstanti dešimtis tūkstančių metų, mažo vaiko kalbos mokymosi metodika sukurta pačios gamtos ir po ilgų tyrimų, paversta realybe, tai Vokietijos pilietės VEROS F. BIRKENBIHL metodika. Kiek šiai dienai ji tinka mokyklai, klausimas, bet turėtų būti paimta už pagrindą ruošiant tobulas, kompleksines programas. Kam įdomu, yra knyga - Vera F. Birkenbihl "SPRACHEN LERNEN LEICHT GEMACHT! GABAL Verlag GmbH, Offenbach, 1996". Vertimas į lietuvių kalbą 2001 metais, leidykloje Alma Littera, vertėja Vida Balvočienė. O visos iniciatyvos turėtų eiti "iš apačios į viršų", nuo tėvų, visuomeninių organizacijų, progresyvių, "fanatiškų" pedagogų ir dar nežinia ko, link pačių aukščiausių instancijų (ir geriau tiesiog Europos Sąjungos, o ne mūsų vietinių), - joks premjeras, ar ministras, nepajėgus to net suprasti, - jis ne taip buvo mokytas ir geriausiu atveju tik sudarys reformos planus, ir "grafikus", o po to pareikalaus iš atitinkamų vykdytojų ataskaitos ir sudėlios "paukščiukus" apie įvykdymą. Šiuo, ne tik kalbų mokymosi reformavimo galimybe domiuosi nuo 1999 metų, nes suvokiau mūsų mokymo sistemos beprasmybę, jos praktiškai nulinį "našumo koeficientą" , jos "tęstinumą" vos ne nuo akmens amžiaus. Tai patikimai užkonservuota sistema, skirta labiau sukurti "švietėjų" klano darbo vietoms, nei žinių įtvirtinimui jaunose galvose. Vienas toks nesuvokiamas pavyzdėlis - mokytojui, dėstančiam vieną kokį tai SAVO dalyką dar skiriamas laikas pasiruošti pamokai. Ir neduok dieve , kad koks geografijos mokytojas galėtų pakeisti pavyzdžiui fiziką. Tuo tarpu mokinys baigiantis mokyklą vieno mėnesio bėgyje turi žinoti visą 11 metų ir visų dalykų žinių kursą, reiškia mokytojų atžvilgiu jis tiesiog AKADEMIKAS. Praeina dar vienas mėnuo ir ..... nieko nebeliko. KLAUSIMAS - kokia viso šito prasmė? Čia labiausiai reikėtų laukti pasisakymų jau dirbančių įvairiausią darbą žmonių, įvairiausių specialybių, dirbančių ne mažiau dešimtmečio, ką jiems davė toks smulkmeniškas mokymas ir kaip jie įsivaizduoja reikiamus pakeitimus. O kad diskusija pavadinta šitaip - "Ankstyvas užsienio kalbų mokymas: mokytojo požiūris", kaip matom pagal pasisakančiųjų kontingentą, taip pat neteisinga. MOKYTOJO požiūris, tai požiūris iš "jo interesų varpinės" ir paprastai neturi nieko bendra su visuomenės interesais Aktyviau mokiniai ir studentai. Bandykit įtraukti į diskusiją jau seniai baigusius "mokslus" žmones. Daugumoje žinoma išgirsit, man nesvarbu, kaip radom taip paliksim, bet yra gi dar Lietuvoje ir galvojančių žmonių ....