Gabus jaunimas kelia sparnus iš Lietuvos (18)
Didžioji dalis gabaus jaunimo, dalyvavusio ir laimėjusio šalies bei tarptautines olimpiadas, teigia ketinantys išvykti toliau tęsti mokslų arba dirbti į užsienį. Tyrime "Šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyvių situacijos analizė (5-10 metų laikotarpiu)" dalyvavo 396 šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyviai bei nugalėtojai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos "Factus" kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atliktas tyrimas atskleidė, kad šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyviai po mokyklos nėra linkę emigruoti iš šalies. Kur kas mieliau jie renkasi trumpesnės ar ilgesnės trukmės studijas, naudojasi ten teikiamomis galimybėmis, tačiau po to sugrįžta į Lietuvą.
Vis dėlto, galvodama apie perspektyvą, didžioji dalis, tai yra 67 proc., apklaustųjų nurodė, kad ketina vykti į užsienį darbo ar studijų reikalais. Ir tik 11 proc. yra tvirtai apsisprendę nevykti svetur nei mokytis, nei dirbti.
Į užsienį ketina išvykti didesnioji dalis (74 proc.) laimėjusiųjų šalies ir tarptautines olimpiadas nei prizų jose neiškovojusių (apie 50 proc.) jaunuolių. 15 proc. ne prizininkų tvirtai žino, jog net neketina vykti į užsienį. Tarp olimpiadų prizininkų tokių tėra 8 proc. Panašiomis proporcijomis pasiskirsto ir abejojančiųjų dalis.
Pasak tyrėjų, esminis motyvas, paskatinęs olimpiadininkus studijuoti svetur, - studijų kokybė. Veiksniai, kurie skatintų neišvykti iš Lietuvos, būtų: kokybiškos ugdymo institucijos, studijų kokybė, mainų programų aktyvinimas, tinkamas atlygis už darbą, pagalbos teikimas jauniems žmonėms, geresnės perspektyvos, motyvacija, valstybės rūpestis, išsilavinimą atitinkanti darbo vieta, nemokamas aukštasis mokslas.
Apie pusę (46 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad jie yra pasirengę dirbti užsienio šalių darbo rinkose. Ketvirtadalis jų abejoja ir nėra užtikrinti, o 14,2 proc. nusiteikę skeptiškai ir mano, kad įgytas išsilavinimas Lietuvoje neįgalina jų dirbti užsienio šalių darbo rinkose.
Studijų tobulinimą olimpiadų dalyviai ir prizininkai, pirmiausia, sieja su studijų sistemos ir programų tobulinimu, taip pat - su dėstytojų kvalifikacijos kėlimu bei tinkamu atlygiu už darbą, studijų finansavimu ar padarymu mokamomis, pakitusiais santykiais tarp dėstytojų bei studentų, pačių studentų požiūriu į studijas, jų atsakomybe, motyvacija.
