Technologiniai mokslai Lietuvai nereikalingi?

"Tad nereiktų stebėtis, jog ir ta nedidelė dalis baigusių šias studijas nebus pajėgi dirbti projektuotojais ar inžinieriais." Vaje kaip kazkas megsta pust burbulus...tiesiog bloga nuo tokiu pasakymu. Zmogus ir 12kl baiges po kazkiek laiko gali dirbti inzinierium ar projektuotojum, jeigu jis yra imlus ir nenori svaistyt laiko mokslams. Baiges univera juk is karto nebusi inzinierium, reikia tureti bent 2 metu praktika. O siuo metu technologiniai universitetai yra bevei niekas, kas is to kad tu ji baigei ir vistiek beveik nieko nemoki. As pvz baigiau ktu, elektros inzinerija, na ir kas... vistiek inzinierium negaliu but, nes mokiausi vien teorija ir jokios praktikos, o pradirbes metus beveik viska ismokau ka mokiausi 4 metus. Tad kam isvis tokie universitetetai reikalingi kur nera jokios praktikos, juk technologija turi buti smarkiai surista su praktika, o jos isvis nera...

Universitetą verta baigti tik dėl diplomo, nors nebūtina stoti dėl to ir į universitetą, galima jį gauti ir kolegijoje - dar pigiau, ir metus sutaupai. Diplomą netgi galima ir nusipirkti - dar pigiau, nei kolegiją baigti. O toliau žinias suteiks gyvenimas. Gyveni ir mokaisi. Svarbu, ką realiai moki, o ne kur baigiai ir ką turi.

Univierai yra labai reikalingi, o praktika yra labai brangus malonumas, kurio ne kiekvienas universitetas gali pateikti. Taip, čia yra universiteto problema - kad neieško rėmėjų privačiame sektoriuje, po to valdžios - kad neskatina to bendradarbiavimo, privataus sektoriaus - kad specialistus nori gauti jau paruoštus, o ne padėti juos paruošti ir t.t.

Ko čia verkia blin.Į meninių studijų sritis išvis tik 600,o kainos pačios didžiausios....Gal geriau pastatom fabriką,sumokam 18 000 metams ir dirbam ten ,bus "nemokama praktika"....

69dziaugsmas +1 tigriukas, per keturis metus savarankiškai gali daugiau išmokt nei studijuodamas universitete. Universitete aišku yra papildomų dalykų, bendrų, iš dalies nesusijusių su specialybe. Tačiau bent jau KTU tai į juos žiūri maždaug taip: "kam informatikui tos filosofijos, jūs nieko neveikit, vistiek pasirašysiu". Ir dirbdamas darbą bendrauji su žmonėmis, kurie turi daugiau patirties, o universitete tai 2/3 visiški debilai susirinkę.

tai jau tikrai, kad debilu ten daug. zmones kurie nemate tikro darbo, mintinai isdiktuoja sausa teorija, kurios nelabai kas supranta, (bent jau vaizdziau galetu papasakot arba pvz duot, bet tikriausiai ir patys ne viska suvokia) o jie net nesistengia paaiskint ir kas is to iseina... visi daro speras, eina su ausinem, nieks nesistengia mokintis, nes tai beprasmiska...

Galiu tik tiek pasakyt: Man keista, kaip Lietuvos universitetuose studijuojantiems nesuteikiama studijų metu pakankamai praktinių žinių - kadangi labai domiuosi studijomis užsienyje, tai pastebėjau kad galima sakyt visur GALIMA pasirinkti studijų programa su placement (praktika), ir ji trunka nei daug, nei mažai - 1 metus iš 4 arba kartais 5. Taigi procentaliai tai tikrai nėra mažai, ir žmogus iš universiteto išeina ne tik su biblioteka galvoj.

kas tyngi arba nieko nemoka tas ir eina malt suda tuose nesamoningose specialybese. turint omeny, kad siemet ju daugiau nei puse -kelia susirupinima. juokingi, bent jau turetu sazines patys susimoket uz mokymasi, o ne prasyt valstybes. tada visiem kitem butu geriau

šiemet 2/3 studentų Vilniuj studijuos

kaip jie ten sutilps? Cia truputi ne i tema, bet gal zinot kaip ta geriausiu eile sudarineja? Ima visoj Lietuvoj kas stoja i tarkim socialinius, ar tik tam tikram universitete?

http://www.lamabpo.lt/

, istojai i sia specialybe i kuria norejai ? ar cia ten kokioj 4 vietoj patekai ir sakai bus gerai ?

istojau ne ten kur norejau, pirmose vietose prisimenu rasiau ekonomika, aisku ten reikia auksto koeficiento, tad istot nepavyko(bet vlti turejau), o fizika pasiseke neblogai, tai cia ir atsiduriau bet dabar nesigailiu... o ka?

Matosi "O ka?". Pristoja belenkur, o paskui dedasi profesoriais geriausiai viską žinančiais ir išmanančiais. Tenka reikalų turėt su tokiais "specialistais"... Geriausia kai žmogus turi sąžinės ir stoja ten kur tikrai mato savo sugebėjimus. neįstoja iš pirmo karto stoja antra karta. Nes kai vadybininkai atsiduria pas kompiuteristus ir atbulai, gaunasi tragedija. Sugebėjimas daiktą parduot yra, o kaip jis veikia visai neaišku. Teko studijuot tiek pas "teoretikus", tiek pas "praktikus". Skirtumas kaip tarp dangaus ir žemės. Būtent praktikai, daugiausia žinių ir įgūdžiu davė. Tuo labiau, smarkiai matosi kurie studentai mokosi, kad mokytis, o kuriems tas reikalinga ir įdomu. Santykis paprastai antruosius paverčia mažuma. Kas dėl darbuotojų kurie žinias gavo darbo vietoje, o ne kolegijoje ar universitete, tai daugiau tokių nenoriu. Nafig kaip sakoma. Tokių kurie mokslo neturi, bet patys domisi, ieško informacijos ir klausinėja, kad tapt pilnaverčiais specialistais oi kokia mažuma. Kas daugiausia būna? Žino kur kada ką nuspaust, bet vos situacija pasikeičia nuo įprastos.. Tragedija ir įrangos gadinimas prisimastant fantastiškiausių teorijų. Baigę mokslus su idėja arba intensyviai patys besimokydami gana greit randa teisingus sprendimus nežinomose situacijose, kai tuo tarpu baigę, kad baigt arba žinantys mygtukų padėtis tik sukelia problemas. "69dziaugsmas" O kaip pats jautiesi dirbdamas darbą kurio studijos neatrodė pradžioj tokios viliojančios? Ar kartais neateina mintis, kad esi "ne savo kėdėj"? Šiaip ar esi geras darbuotojas gerai nusako tai ką apie tave kalba viršininkai tau už akių, o tau pavyksta nugirst .

Na universitetas žmogui tikrai duoda, jei tik jame užsiimi studijomis, o ne studentavimu. Reikia ir pačiam iniciatyvos rodyti - jei studentą reikia stumdyti, nieko iš jo nebus. Aš tikrai nesigailiu įdėtų pastangų ir neaplankytų vakarėlių - per 2 metus sužinojau ir įdomių bei naudingų teorinių dalykų, ir įgavau geros praktikos. Bent jau VU informatikoje praktika yra beveik kiekvienam dalykui (ale pratybos), ir daugelyje jų gali pasiimti, mūsų vadintą "super project", kuris tau nuties kelią į maksimalų įvertinimą, dažnai net be egzaminų. Taigi praktikos, jei tik nori, gali gauti per akis, tavo teisė rinktis. Vieni antram kurse daro kalkuliatorių, kiti multiplatform failų persiuntimo ar sinchronizavimo sistemas. Antriesiems tada ir rimti darbo pasiūlymai prasideda... Dar vienas dalykas, dėl kurio verta stotį į unviersitetą ir gerai mokytis yra mainų programa. Nežinau nė vieno žmogaus, kuriam ji nepakeitė gyvenimo (turbūt autistu reikia būt), o mano turbūt net apvertė aukštyn kojomis. Tas pusmetis ar metai padoresniam universitete, su kolegomis ir šiaip draugais iš viso pasaulio padeda pažvelgti plačiau ne tik į savo specialybę, bet ir į visą gyvenimą, geriau suprasti ne tik savo kaimą, bet ir tolimesnius horizontus. Galiu pakomentuoti ir iš darbdavio pusės. Kai vėliau teko rinktis padėjėją, finale turėjome du rimtus kandidatus, vienas labai geras programuotojas, bet nebaigęs universiteto, nusprendęs, kad jame nieko gero neišmoks, ir kitas mažiau patyręs programuotojas, bet baigęs universitetą, keliavęs. Pasirinkome pastarąjį, nes visas bendravimas su tokiu žmogumi yra lengvesnis, mažiau kategoriškas, o pamokytį jau besigaudantį nėra taip sudėtinga. Specialistas labai susifokusuoja, tampa kategorišku, sunkiau leidžiasi į diskusijas, nes yra įsitikinęs, kad ir taip viską žino. Tokie gal ir gerai dirbti mažais sraigteliais didelėje įmonėje, bet kai kartais šalia programavimo reikia pakalbėti su klientu ar pabendrauti su partneriais, sudalyvauti posėdyje su kolegomis, tas superinis fokusavimasis tampa didele kliutimi - nelankstumu, nesocialumu. Gerbiu tokius žmones, o atmesto kandidato kontaktus pasilikau ateičiai, tačiau tokiu būti nenorėčiau. Kiekvieno pasirinkimo laisvė, kuo tapti ir kaip smarkiai fokusuotis. Man patinka būti geru specialistų ir mokėti džiaugtis gyvenimu, kitiems gal svarbiausias tikslas tapti super specais - reikia rasti savo balansą.

Gaila kad taip mažai žmonių į technologinius mokslus stoja, nes socialiniai yra lengviau, o jiem tik tereikia diplomo. Manau su geriausiais balais turėtų stot į technologinius arba fizinius mokslus, o ne į visokias vadybas

Reformos: i universitetus palikti mazas grupes, kad istoti galetu tik 1/3 dabar norinciu - bus atsikratyta dunduku. Puse likusiu vietu padaryti nemokamu ir jos keistusi kas kiekviena semestra, jei likai uz 50% ribos - susimoki. Tada univera iskeli uz miesto ribu ir ikuri studentu miesteli. Univieram priklausancius pastatus centre parduodi ir sukuri tikrai kruta studentu miesteli. Jei dar ir pinigu lieka - samdai destytojus ne tik is LT. Univieru vadovus paimi is uzsienio, kad neliktu "ranka ranka plauna". Lygi derini ne prie studentu, o virs studentu galvu, kad siektu maksimalaus, o ne vidurkio. Tada gal ir kazkas gausis. O dabar prikepa kiekvienais metais kruvas "specialistu" kurie apelsinus ir tesugeba skinti... Svaistomi valstybes pinigai.

"Ranka ranka plauna", sakyciau "ranka rankai tepa", tad kazin kiek talentu pakliutu i ta 1/3 naujaja banga, neretai susesu ten patys turtingiausi. Universitetu miestelis nebloga ideja, taciau dazniausiai(uzsienio patirtis), jis ne statomas is naujo, o tiesiog konsentruojama viename mieste universitetus. "Su kuo susidesi, tuo ir pats tapsi", nesitikekim uz dyka net is uzsienio super prisisiusti zmoniu, susigyvens ir jie pritaps prie esamos padeties, tad ja reik keisti ne atimamt is savu darbo vietas

Tai cia priklauso nuo paciu zmogiu gi, jei jo nedomina ta sritis tai jis ten ir nestoja. Is tikruju ir gerai, nes neuziima vietu i kurias nori stoti rimti zmones, tuo besidomintys.

Minėtos reformos yra gerai, bet jos visos švelniai tariant 'ne per tą galą'. Lietuvoje nėra pakankamo susidomėjimo inovatyviomis idėjomis, pakankamo noro tobulinti esamus dalykus net prisiimant truputį rizikos. Viskas kas pagaminta Vokietijoje yra gerai, o Lietuvoje jau "blogai iš principo". Taip po truputį ir sunyksta ta inovatyvi kultūra kai mažai kas apie ją kalba iš teigiamos pusės ir vis mažiau kam ji rūpi. Vaikams tai atrodo neperspektyvu ir per sudėtinga. Yra aišku ir išimčių, bet vienetai kurie dažnai pradingsta užsienyje. Jei būtų tinkama terpė tai universitetai patys reformuotųsi ir apsistatytų kaip neseniai tai padarė prekybos centrai ar vandens parkai.. Šiaip kartais man įdomu iš ko ekonomistai ir teisininkai žada gyvent. Abi disciplinos tik valdo sistemą, bet viduje jos nieko nekuria. Naftos ar aukso čia gi nėra. O tiesiogiai eksportuoti ekonomines ar teisines paslaugas bus pakankamai sudėtinga.. Todėl nieko čia nuostabaus kad pasibaigus nemokamiems pinigams Lietuva buvo priversta taip nukirsti savo importą ir persėsti į senus automobilius.. bet panašu jog Lietuviams tai norma.. Kaip ten bebūtų kartu su krize kai kur pasaulyje vėl pradedama ieškoti kokybės. Tik aišku iki Lietuvos dar toloka per tą storą jos skūrą