Nuo karo prieš Ukrainą pradžios vasario 24 d. iki liepos 10 d. Rusija mūšiuose neteko 37 300 žmonių. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (UGP) generalinis štabas savo Facebook puslapyje.

UGP duomenimis, dar Rusija neteko 1641 tanko, 3823 kovinių šarvuočių, 834 artilerijos sistemų, 247 reaktyvines salvinės ugnies sistemų (RSUS), 108 oro gynybos vienetų, 217 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 676 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių skraidančių aparatų (BPSA), 155 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2694 vienetų atomobilinės technikos ir autocisternų ir 66 specialiosios technikos vienetų.

Didžiausius nuostolius Rusija patyrė Kramatorsko kryptimi, pažymėjo Genštabas.

Birželio pradžioje BBC tarnyba Rusijoje, pateikdama nuorodą į aukštą Vakarų specialiųjų tarnybų atstovą tvirtino, kad per karą Ukrainoje galėjo žūti 20 tūkstančių rusų karių. Savaite anksčiau valdininkas pareiškė, kad Rusijos pusėje žuvusių yra apie 15 tūkstančių.

Nuo karo Ukrainoje pradžios RF Gynybos ministerija apie rusų karių žūtis žinias pateikė du kartus — naujausiais duomenimis, žuvo 1351 karys. Tuo tarpu gegužės 30 dieną BBC tarnyba Rusijoje išsiaiškino 3052 kare prieš Ukrainą žuvusių rusų karių vardus. Leidinys patikslina, kad tai nėra galutinis skaičius, nes žiniasklaida ir regioninės valdžia įvardina toli gražu ne visus žuvusius, net jeigu jų kūnai pristatyti giminaičiams ir palaidoti. Tekste teigiama, kad kai kuriuose miestuose laidoti žuvusiems Ukrainoje paskirtos atskiros alėjos.

Prieš tai leidinys „Proekt“ publikavo tyrimą, kuriuo nustatė vardus 166 rusų vadų, vadovaujančių karui prieš Ukrainą. Sąraše 72 generolai ir admirolai, 69 pulkininkai, 16 papulkininkių ir 5 veikiantys 1 klasės RF valstybės patarėjai, o kas aštuntas karininkas susijęs su Ukraina (turi giminaičių, ten gimė ar mokėsi). Ne mažiau, nei 20 sąraše esančių vadų gegužės viduryje jau buvo žuvę, patikslino žurnalistai.

theins.ru