Gali būti, kad ekonomikos scenarijus atrodys prasčiau, negu mums atrodo dabar, pristatydama 2023 metų valstybės biudžetą sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pastebi, kad su biudžetu teikiami keli mokesčių įstatymų pakeitimai: neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, naikinamas terminas pridėtinės vertės mokesčio lengvatai viešbučiams, pusei metų pratęsiama lengvata maitinimo paslaugoms.

„Biudžetas, kaip žinia, yra pajamos, išlaidos ir skirtumas. Visa tai po savimi slepia tam tikrą politiką. Kalbant apie pajamas, biudžetas yra paruoštas remiantis Finansų ministerijos rugsėjo viduryje paskelbtu makroekonominiu scenarijumi, kurį Valstybės kontrolė patvirtino kaip tinkamą.

Ką patys sakome ir ką sako daugelis kitų prognozuotojų – neapibrėžtumas, kuris yra dėl ekonomikos perspektyvų, labai didelis. Todėl gali būti, nesakau, kad taip bus, nereikėtų to vertinti kaip teiginio ar pranašavimo, bet gali būti, jog ekonomikos scenarijus atrodys prasčiau, negu mums atrodo dabar.

Tada reikės daryti tą patį, ką darėme jau praėjusiais ir šiais metais. Kai keičiasi aplinkybės, į jas reaguojame. Tačiau šiandien turime atsispirti ir tai darome nuo to scenarijaus, kuris yra teikiamas“, – penktadienį Vyriausybėje spaudos konferencijoje sakė ji.

I. Šimonytė dar pridūrė, kad kitiems metams prognozuojamas lėtas, bet vis dar ekonomikos augimas.

„Tai nemalonus pokytis nuo rekordinių 2021-ųjų, kada pagal atnaujintus duomenis, ekonomika augo net 6 proc. Šių metų pirmasis ketvirtis taip pat buvo labai sėkmingas, tačiau, niekam nereikia aiškinti, kad Rusijos invaziją į Ukrainą pakeitė praktiškai visą pasaulio ekonomikos perspektyvą. Su tuo turime tvarkytis“, – sakė ji.

Naikina terminą ir tęsia lengvatą

I. Šimonytė nurodė, kad Vyriausybė apsisprendė nuimti terminą pridėtinės vertės mokesčio lengvatai viešbučiams.

„Kadangi tas terminas buvo nustatytas praėjusios Vyriausybės. Tiesą sakant, šitos lengvatos laikinumui argumentų yra gana nedaug. Todėl, kad viešbučiai yra ta veikla, kuri negali išskirti savo klientų pagal tai, ar jie užsienio verslo subjektai, ar galutiniai vartotojai. Turi visiems taikyti pagal PVM taisykles vienodą tarifą. Neturėdami teisės į nulinį tarifą, turi tokį konkurencinį nelogiškumą.

Todėl ta lengvata buvo nustatyta kažkada seniai. Paskui jai buvo nustatytas terminas, kuris baigiasi šiais metais. Mes apsisprendėme, kad pasiūlysime tą terminą apskritai panaikinti ir daugiau prie šio klausimo nebegrįžti“, – sakė ji.

Kalbant apie maitinimo paslaugas, I. Šimonytė nurodė, kad Vyriausybė sutarė pratęsti lengvatą pusei metų.

„Tam, kad maitinimo sektorius nepatirtų kažkokio papildomo pokyčio sausį, kada turėsime aukštesnes kainas ir kitas problemas. Tačiau noriu pabrėžti, kad ši lengvata buvo nustatyta kaip laikina. Pati ją inicijavau kaip laikiną. Toliau tos nuomonės laikausi“, – sakė ji.

Elektros ir dujų kaina

„Atskiras klausimas, kuris yra vienas svarbiausių – energetika. nepaisant to, kad reguliaciniai laikotarpiai nesibaigę, turbūt nebuvo tokios dienos, kai kas nepergyveno kiek nuo sausio 1 dienos kainuos elektra ir dujos.

Vyriausybės pateiktame projekte numatyta, kad elektros kaina visuomeniniame tiekime galėtų didėti iki 28 centų nuo dabartinių 24 ct/kWh. Noriu pabrėžti, kad VERT skaičiuojama kaina tam pačiam laikotarpiui yra didesnė nei 60 ct. Tai reiškia, kad kaina kainuoja daugiau nei 60, vartotojai mokėtų ne daugiau nei 28 ct, vadinasi 30 su viršum centų teks padengti viešaisiais pinigais.

Dujų kaina nuo sausio pirmos dienos turėtų didėti maždaug 40 proc. Skirtingas didėjimas, kas naudoja dujas viryklėms ir šildymui. Tiems, kurie naudoja šildymui, tarifas būtų 1,07 Eur, dabar tarifas yra 0,77 euro už kubinį metrą, o dujų kaina beveik 4 eurai.

Tai vėlgi jei elektros kainą šiuo metu valstybė kompensuoja mokesčių mokėtojų pinigais beveik pusę, o nuo sausio 1 dienos daugiau negu pusę, tai dujų atveju šis santykis dar didesnis, nes dabar kompensuojami trys ketvirtadaliai kainos, o nuo kitų metų, lyginant su VERT kaina, bus kompensuojama daugiau nei du trečdaliai kainos“, – toliau komentavo premjerė.

Premjerė pabrėžė, kad elektros kompensacijos galios ir sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašiusiems klientams.

„Tie patys principai bus naudojami ir nepriklausomame tiekime esantiems vartotojams. Kaip dabar taikoma, taip ir ateityje bus, tik kad kompensacijos mastas priklausys nuo to, kokios konkrečiai sąlygos sutartos su tiekėju.

Mūsų žiniomis, maždaug yra 30 proc. nepriklausomame tiekime žmonių, kurių fiksuota kaina mažesnė nei 28 ct/kWh. Tai jiems pavyko sėkmingą sutartį sudaryti, atitinkamai kompensacijų tokiems žmonėms nebus mokama, tačiau jei kaina užfiksuota 33 ct/kWh tada atitinkamai kompensacija bus 5 ct“, – pavyzdžius nurodė I. Šimonytė.

Kaip teigia, buvo ieškoma „švelniausio kainos didėjimo“, kadangi situacija vis dar išlieka neapibrėžta, yra neaišku, kokios energetikos kainos bus pavasarį.

Ministrės pirmininkės teigimu, šiam elektros ir dujų kainų kompensavimui numatyta skirti daugiau kaip 800 mln. eurų. „Kurie bus pasiskolinti tam, kad šias kompensacijas būtų galima mokėti“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyksta kvietimai valstybės subsidijai gauti keičiant katilus. Ji paragino, kad žmonės, kurie iki šiol šildosi dujiniais katilais, pasinaudotų pagalba.

Viešasis sektorius ir pensijos

Numatyta, kad nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc. Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus mėnesinis atlygis didėja 0,67 eurų, arba taip pat apie 15 proc. Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.

Neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) siūloma didinti iki 625 eurų. Seimui pritarus, NPD padidėtų 15,7 proc.

I. Šimonytė pastebėjo, kad išlaidų kategorijose labiausiai matomas darbo užmokestis, kuris yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, įvairios išmokos, pensijos. Taip pat – krašto apsaugos finansavimas ir įvairios investicijos, kitos programos.

„Kitais metais numatoma, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas didės maždaug 10 proc. Tai yra šiek tiek daugiau negu bendrai ekonomikoje, bet tiek, kiek didėja valstybės biudžeto pajamos. Todėl manome, kad tai yra finansiškai tvaru“, – sakė ji.

Kalbant apie pensijas ir socialines išmokas, premjerė siūlė laikytis įstatymuose sutartų indeksavimo formulių, o įvairius kitus dydžius indeksuoti šiek tiek aplenkiant infliaciją.

„Tam, kad tos išmokos išlaikytų savo vertę, nors noriu atkreipti dėmesį, kad tos išmokos buvo ženkliai indeksuotos nuo birželio mėnesio“, – sakė ji.

Skaičiuojama, kad bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Per metus vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai didėtų daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Skaičiuojama, kad pagrindiniam pensijų indeksavimui kitąmet reikės beveik 400 mln. eurų, papildomas individualios dalies indeksavimas pareikalaus 120 mln. eurų.

„Nuosekliai einame po reformos prie to, kad stiprintume žmogaus įmokų ir išmokų ryšį. Iki 2030 metų tikimės, kad nuo dabartinio santykio 60 ir 40 pasieksime 50/50, tai yra, kad individualios dalis ir bazinės pensijos dalies įtaka augtų“, – sako ministrė M. Navickienė.

Kitais metais vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.

2023 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 101 mln. eurų.

Taip pat informuojama, kad siūloma kitąmet 5 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 181 iki 186 eurų.

Tiek padidinus bazinį pareiginės algos dydį, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai atitinkamai 23,5 – 161 euro. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.

„Labai svarbus aspektas mūsų Vyriausybei yra tas, kad pavyko susitarti su profesinėmis sąjungomis dėl šio dydžio ir jo įtakos žmonių atlyginimams, kur į pasieks nuo 23,5 iki 161,2 euro ir tai pareikalaus apie 118 mln. eurų“, – biudžeto pristatyme Vyriausybėje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Numatoma didinti minimalius ir maksimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus siūloma padidinti nuo 10 iki 12 proc.

Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais. Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.

Biudžetinėse įstaigose dirba apie 25 tūkst. darbuotojų, kurie turi minimalius koeficientus. 2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 euro, A ir B lygio darbuotojams padidėtų nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams nuo 97,9 iki 99,4 eurų, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 eurų, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 eurų.

Pavyzdžiui, turinčių minimalius koeficientus savivaldybės daugiafunkcio centro vadovo ar rajono kultūros centro vadovo pareiginė alga nuo 2023 metų dėl minimalių koeficientų ir dėl bazinio dydžio padidinimo padidėtų 154 eurais, sporto centro vadovo, kuris turėjo maksimalų koeficientą, pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidėtų 74 eurais.

Mažiausią koeficientą turinčiam A lygio darbuotojui, pavyzdžiui, kalbos redaktoriui ar buhalteriui pareiginė alga dėl bazinio dydžio didėjimo ir dėl mažiausio koeficiento didėjimo padidėtų 120 eurų. Jeigu tai A lygio darbuotojas, pavyzdžiui, finansininkas ir jo koeficientas yra maksimalus, jam dėl bazinio dydžio pareiginė alga padidėtų 58 eurais.

Jeigu tai C lygio pareigybės mažiausią koeficientą turintis slaugytojo padėjėjas, jam pareiginė alga dėl bazinio dydžio didėjimo ir dėl koeficiento didėjimo ūgteltų 98 eurų. Jeigu tai C lygio darbuotojas, pavyzdžiui, vairuotojas, turintis didžiausią pareiginės algos koeficientą, jam pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidėtų 39 eurais.

Pagalba verslui

I. Šimonytė sakė, kad verslams, kurių išlaidos yra didelė dalis sąnaudų, siūlomos papildomos priemonės.

„Tačiau siūlomas ir horizontalus tam tikras sprendimas visiems ne buitiniams vartotojams, kuris būtų panašus į tai, kas priimta Latvijoje. Virš tam tikros ribos, tai būtų visuomeninio tiekimo riba, kainos sumą valstybė ir nebuitinis vartotojas dalintųsi per pusę.

Paprasta žmonių kalba, tai reiškia, kad jeigu elektra rinkoje kainuoja 300, o buitinių vartotojų kaina užfiksuota ties 240, tai 60 viršaus valstybė ir nebuitiniai vartotojai dalinsis perpus. Tokią schemą siūlome taikyti nuo spalio ir tai daryti pusę metų. Ši schema turi labai gerų savybių. Tokių kaip paprastumas ir nereikalingumas suderinti valstybės pagalbos schemos su Europos Komisija, kam reikia labai daug laiko.

Tačiau prasta savybė, kad jis labai brangus, 6 mėnesiams tokiai kompensacijai pagal prognozuojamas kainas valstybei teks išleisti apie 400 mln. eurų. Vidutinė kompensacija per megavatą bus apie 100 eurų. Tokie sprendimai negali tęstis be galo, nes bus vykdomi valstybės skolos sąskaita“, – sakė ji.

Premjerė įvardijo, kad visas kainų subsidijavimo paketas, tiek gyventojų, tiek verslo šiais ir kitais metais pareikalaus 1,2 mlrd. eurų (800 mln. vartotojams, 400 mln. verslui).

Finansų ministrė Gintarė Skaistė detalizavo elektros kompensavimo principus verslui. Anot jos, modelis panašus į Latvijos: siūloma, kad šių metų paskutinį ketvirtį, išrašant sąskaitą už spalį, jau būtų teikiama kompensacija. Skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 24 centų už kWh dalijamas į dvi dalis: pusę apmoka verslas, pusę kompensuoja valstybės biudžetas – perskirstymo ir PVM ši lengvata neliečia.

„Kalbama tik apie rinkos kainos dalį. Nuo kitų metų riba keičiasi iš 24 centų į 28 centus. Skirtumą ir čia verslas ir valstybė dalijasi per pusę. Manome, kad tai padės suteikti atokvėpį verslui. Tikimės horizontaliu europinių sprendimų, kad energetikos kainos mažėtų ilguoju laikotarpiu.

Labai pasigendu Europos Komisijos vaidmens koordinuojant pagalbą verslą, nes vis dėlto esame vieninga rinka, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad konkuruojame, ne kiek efektyviai veikia verslas, o kiek kiekviena valstybė turi fantazijos sugalvoti vieną ar kitą paramos modelį“, – Vyriausybėje penktadienį komentavo G. Skaistė.

Ministrė teigė, kad situacija reikalauja papildomų sprendimų verslui.

„Anksčiau esame pasiūlę priemones, kurios skirtos likvidumui palaikyti, bet matant situaciją, kurią turime šiandien ir norint palaikyti bendrą konkurencingumą, todėl siūlomas papildomas paketas, kuris pirmiausia susijęs su šių metų paskutinių ketvirčiu ir kitų metų pirmu ketvirčiu. Bendras poveikis yra 2,476 mlrd. eurų. Pirmiausia tai yra elektros kainų dalies kompensavimas.“, – sakė ji.

Be kita ko, planuojamos paskutinį šių metų ketvirtį subsidijos energijai imliam verslui, dydį susiejant su jau sumokėtais mokesčiais. Ši priemonė skirta Karo komunikate įvardytoms įmonėms: jos bus skirtos stiklo gamybos, siuvimo ir panašioms įmonėms (1,5 tūkst. įmonių gaus tam tikrą subsidiją grąžinant dalį sumokėtų mokesčių). Planuojama, kad išmoka siektų ne mažiau 500 eurų ir ne daugiau 0,5 mln. eurų. Tam iš viso, reikės 30 mln. eurų, šios lėšos numatytos dar šitų metų biudžete.

„Kalbant apie kitą priemonę, kuri taip pat pasiteisino COVID-19 pandemijos metu: siūloma verslams, kurių sąnaudų struktūroje energetika sudaro ne mažiau 10 proc., siūlomos mokestinės „atostogos“ nuo šiandien: pusę metų bus taikoma mokesčių neišieškojimo priemonė, mokesčių išieškojimas bus sustabdytas pusei metų ir už tą laikotarpį bus galima nemokėti mokestinių palūkanų. Manome, kad per šiuos du ketvirčius įmonės galės pasinaudoti 1,5 mlrd. eurų lėšų savo apyvartumui palaikyti.

Taip pat priemonė, kuri jau yra paleista, tai priemonės pagal Karo komunikatą, gali gauti apyvartines ir investicines paskolas – 50 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Planuojama kartu skolintis iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, o verslui skirti apie 600 mln. eurų atsinaujinantiems ištekliams.

„Turime galimybę pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų papildomai lengvatinėmis sąlygomis (...) Pirmiausia kalbama apie energetikos sektorių. Planuojame skolintis ir įgyvendinti priemonę, kuri bus skirta verslui, gyventojams, savivaldai ir viešiesiems pastatams.

Su verslui susijusi dalis – planuojama išvystyti papildomus apie 600 MW pajėgumų verslui: apie 300 MW gaminančių vartotojų parkams ir 300 MW ant įmonių stogų, jų teritorijose“, – sako ministrė.

G. Skaistė priminė, kad ir šiuo metu yra šaukimų įmonėms už 444 mln. eurų: saulės, vėjo elektrinių ir baterijų diegimui, vandenilių gamybai ir kt.

Krašto apsauga ir energetika

I. Šimonytė dėstė, kad krašto apsaugai išlaikomas šių metų finansavimo lygis. Tai yra daugiau nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Yra numatomos papildomos lėšos, kurios kitais metais turėtų būti reikalingos karinio mobilumo priemonėms. Tai lėšos, kurios nėra tiesiogiai įskaitomos į krašto apsaugos procentą pagal NATO standartus, bet turi įtakos valstybės gynybiniams pajėgumams. Čia kalbame apie įvairius kelius privažiavimus prie karinės infrastruktūros ir pan.“, – sakė ji.

Premjerė sakė, kad kitais užsibaigia senoji Europos Sąjungos perspektyva, kurios lėšas reikia išmintingai panaudoti, ir prasideda naudojamos naujos perspektyvos lėšos, „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšos.

„Taip pat suplanuota papildomai pasiskolinti iš ES fondo, kuris sukurtas su dotacine ir paskoline dalimis. Iki šiol naudojomės tik dotacine, bet naudosimės ir paskoline dalimi toms priemonėms, kurios visų pirma skirtos energetiniam efektyvumui, generacijos plėtrai“, – sakė ji.

Pristatytas biudžeto projektas

G. Skaistės teigimu, nepaisant įtemptos situacijos, kitąmet numatomas šalies ekonomikos augimas.

„Prognozuojame, kad ateinančiais metais, ekonomika išliks augimo kelyje, BVP turėtų augti 1,4 proc. Investicijos bus apie 4,5 proc. didesnės, nei šiais metais, vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 8,1 proc. Esminės rizikos: karo eskalacija Ukrainoje. Taip pat priklausys nuo situacijos energijos rinkoje“, – sakė G. Skaistė.

Biudžeto projektas, pasak jos, turi keturis prioritetus: energijos kainų augimo poveikio švelninimą, žmonių pajamų didinimą, saugumo stiprinimą, investicijas Lietuvos ateičiai.

„Apie du trečdalius infliacijos dedamojoje sudaro išorės veiksniai, pagrindiniai susiję su energetika. Žmonių pajamų didinimas yra svarbus išsaugant jų perkamąją galią“, – sako ministrė.

„Kitiems metams VERT yra pateikęs prognozes, kad elektros kainos „bus apie 63,5 cento. Kad kaina neaugtų tris kartus, numatant didelę valstybės biudžeto lėšų, siūloma, kad visuomeninio tiekimo kaina pirmą ketvirtį būtų apie 28 centus.

Bet sprendimą padarys valstybinis reguliuotojas, kai turės galutinius duomenis. (…) Nuo antro kitų metų pusmečio visuomeninio tiekimo kaina galėtų būti apie 33 centus“, – sakė ministrė.

Anot jos, jeigu už elektrą dabar žmonės sumoka apie pusę rinkos kainos, tai su dujomis situacija kita – jie moka apie ketvirtadalį rinkos.

„Neleidžiant kainai užaugti keturis kartus (galutinei kainai gyventojams – red.), todėl siūloma, kad nuo kitų metų pirmo ketvirčio kaina dujomis besišildantiems galėtų būti apie 1,07 euro, o reali kaina rinkoje prognozuojama apie 3,75 euro.

Antram pusmečiui matomas dujų kainų mažėjimas, prognozuojama, kad rinkoje galėtų kainuoti 2,33 cento, siūloma, kad žmonės mokėtų 1,5 euro, tačiau dėl konkrečių kainų sprendimus priims VERT prieš antrą pusmetį“, – sakė G. Skaistė.

Kalbėdama apie kompensacijos dydį už elektrą gyventojams, turėtų skaičiuoti VERT.

„Kompensacijos dydį nustatys reguliuotojas nepriklausomiems tiekėjams, atsižvelgdamas į prognozę, kuri daroma, iki tų „grindų“ – 28 centų“, – sakė ministrė.

Žmonėms dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas kainuos 812 mln. eurų, o PVM lengvata centralizuotam šildymui – 55,6 mln. eurų. Visas verslo elektros dalies kompensavimas kainuos 446 mln. eurų, tačiau poveikis kitų metų biudžetui yra 234 mln. eurų.

Galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis bei mokesčių išieškojimo sustabdymas energijai imlioms įmonėms turėtų 764 mln. eurų poveikį biudžeto pajamų srautams.

Žmonių pajamų didinimui skiriama 1,5 mlrd. eurų: dirbančiųjų pajamos, socialinė parama, socialinio draudimo pensijos.

„Dirbančiųjų pajamų didinimas papildomai biudžetui kainuoja 723 mln. eurų: MMA didinimas iki 840 eurų didinimas kainuoja 37,6 mln. eurų. (…) Minimalios mėnesio algos didinimas ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas leidžia gauti sprendimą, kad minimalią algą gaunantiems žmonėms dėl šių sprendimų atlyginimas augtų 83,5 eurų“, – sako ministrė.

Pensijų didinimui skiriama 591,6 mln. eurų: vidutinė socialinio draudimo pensija auga nuo 482 iki 542 eurų (60 eurų), o su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų (65 eurais daugiau).

„Prognozuojama, kad biudžeto deficitas sudarys 4,9 proc. nuo BVP. Jeigu ne situacija, kuri verčia spręsti ir reaguoti į problemas, kurias turime dabar dėl energetikos situacijos ir karo, tokiu atveju, mūsų įsipareigojimai atitiktų stabilumo programą, kurią buvome susiplanavę. Jeigu nesiimtume vienkartinių sprendimų, mūsų biudžeto deficitas būtų 2,5 proc. nuo BVP.

Esame apsiklausę kitas šalis, pagrindinis diapazonas, kuriame prognozuojamos priemonės, yra 3,5-5 proc. Sakyčiau, 5 proc. yra ta linija, už kurios tikrai žengti nenorėčiau, nes skolinimosi kaštai auga“, – sakė G. Skaistė.

Kitų metų valdžios sektoriaus skola prognozuojama 43 proc. nuo BVP.

Deficitas ir skola

I. Šimonytė dar pabrėžė, kad 2023 metų valstybės biudžetas ir vėl bus deficitinis.

„Stabilumo programoje Vyriausybė buvo deklaravusi, kad ji siektų ateinančių metų deficitą turėti ne didesnį nei 2,4 proc. BVP. Jeigu vertinsime tas išlaidas, kurios yra mūsų ir nuolatinės, kuriomis turime planuoti ilgam laikotarpiui, šį rezultatą pasiekti pavyko. Tačiau kadangi turime papildomas aplinkybes – energetikos krizę ir Ukrainos karo pabėgėlius, o taip pat ir „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros išlaikymas – kitų metų biudžete papildomai reikės maždaug 2,5 proc. BVP (2 proc. energetika ir 0,5 proc. kas šalia).

Projektuojamas deficitas yra 4,9 proc. Kas nors pasakytų, kad tai ne bėda, nes galime turėti 6, 7 proc. Taip nėra. Ne tik dėl moralinių dalykų, nes skola yra kažkieno sumokėti mokesčiai. Taip pat yra objektyvių aplinkybių. Skola ateinančiais metais augs ne tik nominaliai, bet ir nuo BVP. Tai bus nemalonus pokytis, lyginant su keliais pastaraisiais metais“, – sakė ji.

I. Šimonytė dar pridūrė, kad dar didelis skirtumas yra skolos kainoje.

„Kas stebi finansų rinkas, mato, kad kaina už skola toli gražu nėra nulis ir mums neprimoka už tai, kad turi garbę mums paskolinti“, – sakė ji.

Dėl to premjerė pabrėžė, kad Vyriausybė nepritars jokiems pasiūlymams, kurie nebus paremti realiais finansavimo šaltiniais.

Trys tikslai

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė spaudos konferencijoje dėstė, kad turi tris tikslus.

„Išlaikyti įmones gyvybingas, išlaikyti darbo vietas ir išlaikyti Lietuvos konkurencingumą“, – sakė ji.

Ministrė sakė, kad dabar mato du ateinančio laikotarpio etapus, tai – ruduo–žiema ir pavasaris.

„Etapui iki kovo pabaigos siūlome horizontalią priemonę – 24 centų iki naujų metų ir 28 centų po to „grindys“ elektrai. Tai yra labai svarbu. Biudžetinės įstaigos lygiai taip pat galės gauti mažesnes sąskaitas už elektrą“, – sakė ji.

A. Armonaitė pabrėžė, kad mokesčių atidėjimas taip pat jau išbandyta priemonė, sėkmingai veikusi per kovidą, padės įmonėms, kurių daugiau nei 10 proc. sąnaudų yra elektrai ir dujoms.

Rekordinis biudžetas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pastebėjo, kad šiemet Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas peržengė 3 mlrd. eurų ribą.

„Svarbu pastebėti, kad šiemet, kaip ir pernai, lėšos auga visose sveikatos priežiūros srityse. Nėra nei vienos srities, kuriai nebūtų stengiamasi duoti postūmį. Dėmesys – naujoms paslaugoms, sveikatos darbuotojų darbo užmokesčiui ir vaistams“, – sakė jis.

„Valstybės biudžeto pajamos (palyginti su 2022 metų biudžetu – red.) augs apie 3,4 proc. (neįskaitant ES lėšų – 5,4 proc. augimas), išlaidos didėja 6,1 proc. (be ES – 5,8 proc.)“, – teigia G. Skaistė.

Didžioji dalis pajamų ateina iš PVM, taip pat iš ES finansinės paramos, gyventojų pajamų mokesčio, akcizo.

„Lengvata viešbučiams , kuri nuo šiol neterminuota, kainuos biudžetui beveik 24 mln. eurų, PVM lengvatos pratęsimas maitinimo paslaugoms iki kitų metų liepos – 59,5 mln. eurų, kultūros, poilsio ir sporto renginių paslaugoms – 5,5 mln. eurų. Centralizuotam šildymui kompensavimas nuo 9 proc. iki 0 proc. dviem šildymo sezonams – poveikis biudžetui 55,6 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministerija prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais augs 1,6 proc., o 2023 metais – 1,4 proc. Tikimasi, kad šiemet 17,8 proc. pasieksianti vidutinė metinė infliacija kitais metais sulėtės iki 6 proc.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 6,3 proc., o kitais metais – 6,8 proc. Darbo užmokestis vidutiniškai šiemet turėtų paaugti 13,1 proc., o kitais metais – 8,1 proc.

2023 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais pajamos sieks 15,6 mlrd. eurų (3,4 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 18,6 mlrd. eurų (6,1 proc. daugiau), o deficitas sieks beveik 3 mlrd. eurų (563 mln. eurų daugiau nei šiemet).

2023 metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais pajamos sieks 6,7 mlrd. eurų (14 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 6,4 mlrd. eurų (16 proc. daugiau), o perviršis sudarys 236 mln. eurų (206 mln. eurų daugiau nei šiemet).

2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte numatoma, kad įplaukos ir išlaidos sieks po 3,1 mlrd. eurų (9 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), tikimasi sukaupti 512 mln. eurų rezervą (167 mln. eurų daugiau nei šiemet).

Komentarai ()