Skelbiami patys dažniausi paauglių norai Lietuvoje: surastas netikėtas ryšys su jų finansine padėtimi  ()

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai išleido monografiją „Pasiruošę kilti: paauglių tikslai nelygioje visuomenėje“. Ši knyga apie vieną svarbiausių žmogaus motyvacijos aspektų – asmeninius tikslus, kurių vaidmuo paauglystėje tampa dar ypatingesnis. Būtent šiuo tarpsniu formuojasi asmens tapatumas, supratimas, „kas aš esu“ ir „kuo noriu tapti“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiuolaikiniai paaugliai auga gilėjančios socialinės nelygybės sąlygomis. Todėl šios mokslo monografijos autoriai išsikėlė užduotį atskleisti, kaip Lietuvos paauglių socialinė-ekonominė-kultūrinė aplinka atsispindi jų motyvacijos aspektuose, ir įvertinti, ar paauglystėje suformuoti tikslai ir siekiai gali padėti jauniems žmonėms įveikti socialinės nelygybės iššūkius.

Kadangi tyrimų, kurie analizuotų psichloginius socialinės nelygybės aspektus ir mechanizmus, pasigendama ir tarptautiniu lygiu, autoriai, siekdami prisidėti prie šios tyrimų krypties plėtros, dvejus metus vykdė tęstinį mokslinį tyrimą „Tikslų laboratorija“, kuriuo išanalizavo skirtingoje aplinkoje augančių paauglių tikslus ir motyvaciją.

Nepriteklių poveikis – nugalinantis ir demotyvuojantis

Tyrimo vadovė, monografijos rengimui vadovavusi psichologė Rasa Erentaitė sako, kad tyrimo rezultatai atskleidė nugalinantį, demotyvuojantį nepriteklių poveikį jauniems žmonėms.

„Mūsų tyrimas rodo, kad kasdieniai nepritekliai reikšmingai apriboja paauglių tikslus, ateities lūkesčius ir motyvaciją siekti savo tikslų. Net labai gerai mokykloje besimokančių, bet su nepritekliais susiduriančių paauglių ateities siekiai gerokai žemesni nei bendraamžių iš palankios aplinkos. Tarkime, devintukais besimokantis gimnazistas iš nepritekliais pasižyminčios aplinkos ateityje vidutiniškai tikisi pasiekti panašų išsilavinimą, kaip šešetukais besimokantis paauglys iš labai gerai aprūpintos aplinkos“, – pabrėžia R. Erentaitė.

Pasak KTU mokslininkės, tai rodo, kad paaugliai keldami savo tikslus vertina ne tik savo pačių gebėjimus ir polinkius, bet ir materialinius išteklius savo aplinkoje, išsilavinimo ir karjeros pavyzdžius aplink.

„Demotyvuojantis nepriteklių poveikis yra vienas veiksnių, kodėl daliai jaunų žmonių taip sunku įveikti pasikartojantį nepriteklių ratą“, – tvirtina mokslininkė.

Dažniau neturi tikslų

Monografijos bendraautorė KTU edukologė Berita Simonaitienė pastebi ir kitą tyrimo atskleistą tendenciją – didelė dalis paauglių, patiriančių nepriteklius, negali įvardinti konkrečių tikslų, neturi aiškių ateities siekių.

„Nepriteklius patiriantys paaugliai daug dažniau nei bendraamžiai arba visai neįrašė svarbiausio tikslo, arba minėjo svajones ir tikslus su neapibūdintu turiniu. Tokie paauglių tikslai rodo, kad jie turi menkai apibrėžtą kryptį, ji nekonkreti, o asmens įsipareigojimas siekti to, kas nekonkretu, yra žemas“, – sako B. Simonaitienė.

KTU edukologės nuomone, reikėtų nuoseklios pagalbos, kad nepalankioje aplinkoje augantys paaugliai galėtų sustiprinti savo motyvaciją ir ateities viziją, išsikeltų aiškius tikslus: „Visų pirma, bendraudami su paaugliais turime diskutuoti apie jų gyvenimo siekius, apie skirtingas gyvenimo kryptis, apie vertybines orientacijas, kurios įgalina eiti pasirinkta gyvenimo kryptimi. Didesnis dėmesys neturintiems ateities siekių padėtų atskleisti, kas trukdo įsivardinti savo tikslus ir ką galima būtų keisti ieškant autentiškos gyvenimo krypties“.

 

Monografijos bedraautorė Saulė Raižienė pažymi, jog labai svarbi paauglių emocinė savijauta, kuomet jie siekia vienų ar kitų tikslų. Ji pastebi, kad būtent emocijos parodo, koks yra jaunų žmonių asmeninis santykis su išsikeltais tikslais. Tikėtina, kad išgyvenamos teigiamos emocijos teikia daugiau energijos siekti tikslų.

Svarbu – suteikti progą

KTU mokslininkė įdomiu tyrimo rezultatu įvardina tai, jog buvo nustatytas skirtingas paauglių emocinis santykis su akademiniais ir karjeros tikslais.

„Nors šie abu tikslai yra sėkmingos jauno žmogaus darbinės karjeros pagrindas, paaugliams karjeros tikslai yra pozityvių, o akademiniai tikslai – negatyvių išgyvenimų šaltinis. Vadinasi, turėtume atkreipti dėmesį, kaip paaugliai jaučiasi ugdymo metu, bei padėti jiems pamatyti, kaip tai, ko jie mokosi mokykloje, siejasi su jų ateitimi ir gali prisidėti prie jų pasirengimo profesinei veiklai“, – pabrėžia dr. Saulė Raižienė.

 

Dar viena monografijos bendraautorė Aldona Augustinienė įsitikinusi, kad svarbu kuo anksčiau nepriteklius patiriantiems vaikams ir paaugliams suteikti progą mokykloje pajusti, kad ir jie nusipelno ir gali gerai mokytis, kad sėkmės ir tobulėjimo ištekliai ir jiems yra prieinami.

Edukologės nuomone, svarbu formuoti aukštų lūkesčių, stropaus darbo ir įsitikinimo, kad tikslų galima pasiekti per pastangas, mokymosi kultūrą, derinti ją su mokytojų parama ir palaikymu įveikti iššūkius. Dr. Aldona Augustinienė pastebi, kad tokia mokymosi aplinka mokiniams teikia vilties patiems kurti savo raidos kelią, pasitikėti mokykla ir suprasti dabarties ir ateities ryšį.

Reikia platesnės diskusijos

Monografijos bendraautorius, tyrimo duomenų analizei vadovavęs KTU tyrėjas Rimantas Vosylis tikisi, kad monografija sudomins skirtingų sričių Lietuvos mokslininkus – edukologus, psichologus, sociologus, socialinės politikos tyrėjus.

„Vis dėlto monografiją rengėme taip, kad ją būtų galima skaityti ir turint labiau praktinį interesą. Kiekvieno skyriaus įvadą ir aptarimą galima skaityti be nuoseklaus gilinimosi į metodologinius tyrimo ir duomenų analizės niuansus. Tikimės, kad toks tyrimo rezultatų pateikimo būdas išplės monografijos auditoriją į švietimo darbuotojų, socialinio darbo specialistų, mokyklos psichologų, viešosios politikos formuotojų gretas“, – akcentuoja mokslininkas.

 

Tyrėjai tikisi, kad naujas leidinys atkreips ir žiniasklaidos dėmesį į aptariamas problemas ir paskatins platesnę diskusiją visuomenėje apie tai, kokias raidos sąlygas kuriame Lietuvos paaugliams, kaip norime, kad Lietuvoje jaustųsi jauni žmonės, ir kokią norėtume, kad jie matytų savo ateitį.

Elektroninę mokslo monografijos versiją jau galima skaityti ebooks.ktu.edu, o spausdintą knygą bus galima įsigyti jau visai netrukus e-parduotuve.ktu.edu.

Monografija parengta vykant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Mokslininkų grupių programos projektą (S-MIP-19-26), LMTLT. Projekto komanda: dr. Rasa Erentaitė (tyrimo vadovė), dr. Rimantas Vosylis, dr. Saulė Raižienė, dr. Berita Simonaitienė ir dr. Aldona Augustinienė. Daugiau tyrimo rezultatų https://tikslulaboratorija.ktu.edu/

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(9)
(1)
(8)

Komentarai ()