Būsto paskolų konsultantė skelbia patarimus, kaip sutaupyti tiems, kas artimiausiu metu planuoja imti paskolą ar lizingą

Ar jūs nuo proto nušokot skelbti tokius straipsnius? Šitaip klaidinti ir apiplėšti žmones gali tik visiški aferistai. Ateina krizė panašiai kaip 2008 ir dabar perka tik visiški atsilupėliai neturinytys nei menkiausio finansinio išprusimo, beja mano minėti kategorija žmonių tą darė ir visus paskutinius metus. Kaip sutaupyti artinantis finansinei krizei kai paskolos branginamos ir pinigų pasiskolinti vis sunkiau? Ogi labai paprastai nepirkti už didelę kainą ir dideles palūkanas, bet laukti kainų dugno, paskui mažas kainas ateina ir mažos palūkanų normos. Liko apie 0,5-1, max 1,5 metai, kol atpigs viskas nuo NT iki automobilių. Istorija kartojasi visada, tik niekas iš to nenori pasimokyti. Euriborą užrovė ecb iki beveik 4%, tiesa per teliką sakė kad numetė 0,5%, per paskuitnes krizes 2001 ir 2008 euriboras buvo 5-6% to pilnai pakanka sukelti galingą krizę ir bedarbystę. https://www.euribor-rates.eu/en/current ... 12-months/ užsimeskit ant šito grafiko krizių/burbulų grafikus ir aiškiau jau ir būti negegali ko laukti artimiausioj ateity. O čia rašo kaip sutaupyti 0,1% perkant 40% pervertintą NT.

Ne, krizė visai nepanaši į 2008 GALI būti. O gali ir visai nebūti. Nebūčiau toks tikras dėl "atpigimo". Realiais eurais gal ir atpigs (pajamos išaugs santykinai su kainomis), bet nominaliai - gali būti kad ir nebepigs. Ypač kai realiai kaina vos viršija kiek turėtų būti santykinai su pajamomis. Dėl grafiko - 100% žmonių maišančių koreliaciją su priežastingumu mirs.

krizės kyla dėl skirtingų priežasčių, tačiau BAIGIASI PANAŠIAI. Tad ar tai bus kaip 2008 krizė ar bus kitokia (greičiau kitokia), tačiau viena aišku, kad taip smarkiai užrovus rankinį stabdį (ECB žaibiškai keliant palūkanų normas) VISIEMS kas jau pasiskolino ir dar ketina skolintis, sąlygos tampą drąstiškos. Išties šis straipsnis turėtų būti nelegalus ir reiktų baudžiamojo kodekso straipsnio už skatinimą skolintis, kai centriniai bankai griežtina skolinimąsi, stabdo ekonomikas. Būten dėl tokių šlykštynių žmonės ir 2007 metais pirko vieno kambario butus Vilniuje už 400 tūkst litų "nes NT kainos tik auga ir augs". Po to atėjo tokia duobė, kad beveik 15 metų kainos negrįžo į tas pikines.

Ne, krizės baigiasi labai skirtingai. Kaip COVID krizė baigėsi? Ekonominiu pakilimu, bet ir infliacija padidėjusia. Tada dar buvo berods 2012 ženklai prasidedančios krizės, bet Lietuvoje nieko nepajautėme. Ne visiems krizė reikš sumažėjimą pajamų. Tai kodėl jie turėtų elgtis, kaip visi? Žinai kas sukelia didžiausią krizę? Kai visi tiki, kad bus baisi ir didelė krizė. Taip buvo ir 2008 metais. Tada visi užspaudžia išlaidas, ir viskas krenta žemyn. O tada galvoja, kad va, gerai kad ruošėsi krizei, bet tą krizę patys ir sukėlė. Nesakau, nereikia pinigais taškytis, visada reikia jų dalį atsidėti. Tai vadinama self-fulfilling prophecy. Baisiausias dalykas ekonomikoje ir pasireiškiantis bet kokiam šokui esant rinkoje - pvz. Circle K paskelbė, kad 2h taikys 20ct/l nuolaidą kurui ir supuolė kilometrinės eilės per pirmas 15 min., kai jau tada paskutinis tikrai nebūtų spėjęs įsipilti kuro, bet stovėjo, ir už jo dar stojosi. Ne esmė, kad realiai 5-7ct/l brangiau kitoje kolonėlėje galėjai nusipirkti. 2007 metų kainų pikas palyginus su pajamomis - dar toli. Tada žmonės pirko iš godumo, nupirks, palaikys metus, parduos, ir uždirbs daugiau nei per du metus iš darbo. 2007 metais Lietuvos ekonomikos pagrindas buvo vidinis vartojimas, o dabar - eksportas. Tada NT buvo perkamas su paskola, bankas finansavo 100% ir daugiau įsigijimo kainos, ir galėjai kad ir 5 butus paimti. Nereikėjo nuosavo indėlio, o galėjimas mokėti paskolą pasikeitus palūkanoms nebuvo vertinamas. Iš esmės nemažai NT stovėjo tuščias. Dabar tokios situacijos nėra, tik maža dalis stovi tušiča. NT kainos auga, nes žmonių kiekis išaugo. Individualių namų pastatyta per metus daugiau nei bet kada iki tol.

Dėl self-fulfilling prophecy, esi visiškai teisus, taip buvo anksčiau bus ir ateity, niekas nenori likti kvailio vietoj pirmas, todėl užspaudus visiems vienu metu išlaidas, baladojasi viskas žemyn, bet ką tuo metu veikia ecb? Tegu pavaro neigiamų procemtų ir skolinimasis vėl išaugs. Pamenu tiesiog madinga buvo taupyti, net visokių programų prikūrė ant PC taupymui ir sanaudų/pajamų monitoringui, net per teliką laidos ėjo kaip sutaupyti, tai ko.iš to reikėjo tkėtis, jei ne krizės. Amerikoj jau minimum 3 bankai užsilenkė, nemanau kad iš gero gyvenimo. Klaipėdoj jau -5 -10% butų kainos nuo paskutinio piko, namų dar nelabai. Man geriausias NT indeksas yra skelbiu .lt nt skiltis 2007m ir 2022m butų skelbimų buvo 7000, dabar 2023m butų pasiūla yra 7700 skelbimų Lietuvoj. 2009m vidury 15000, 2010m per patį dugną buvo net 26000. Geresnio ir patikimesnio indikatoriaus aś nežinau nusistatyti, kada kainos pervertintos, o kada mažiausios. Paprasatas pasiūlos / paklausos dėsnis, dėl kurio ir nusistovi kaina. Tai va labai paprasta buy low, sel high, orientacinį indikatorių jums parodžiau. Ką turėjai omeny kai rasei kad maišau pasekme su priežastim. Man tas nerūpi, kas buvo ko pasekmė ir priežastis tam euribor grafike, tai yra tik indikatorius ko tikėtis, po staigaus palūkanų kėlimo krizė ateina visada, dėl ecb nesugebėjimo, ar nenorėjimo valdyti burbulus ir krizes, o priežastis kodėl taip gali būti iškėlaiu sąmokslo teorijų skiltyje, netgi išteisinau Kubilių nes yra galingesnių už jį žydomasonų ir dar visokių ten net nežinau ko.[/joke] Šiaip aš nevertinu tų makroekonomikos svyravimų kaip kažkokių krizių ir burbulų, tiesig vertinu, kaip kapitalizmo ir godumo sukeltus svyravimus ir kadangi apytikriai žinau kada ir ko tikėtis tai man leidžia normaliai išlavifuoti ir pasinaudoti situacijom. Įdomu bus stebėti kaip ecb pasielgs šį kartą, ar bandys sušvelninti smūgius, ar vėl paliks spresti tokiems veikėjams kaip pvz Lietuvoj buvo konservatoriai+kluonų iš teliko partija ir apkaltins betką tik ne save. Beja klounus rinko koks trečdalis Lietuvos rinkėjų, neturiu net ką pasakyti dėl tokios demokratijos, nebent tokie yra rinkėjai ir visada išsirenka į save panašius.

Tokie eGZpertai nuo Covid pradžios aiškino kaip viskas kris ir neapsimoka dabar pirkt. Butą susiradau 2020 gruodį (plius garažą) už 112k, dabar tokio komplektuko vertė ~150k. Beje, ką pastebėjau, tai garažų / parkingo vietų pardavimų / nuomos kainos kyla gerokai sparčiau nei butų. Tad kas nori investuot į NT, čia būtų gal tikslingesnė niša, kainos auga sparčiau, investicijos po nuomininkų, NT sutvarkymui artimos nuliui.

Kovidas nebuvo finansų krizė, greičiau atvirkščiai, sraigtasparnio pinigai, tai ir efektas atvirkščias infliacija. Sekit skelbiu lt nt skiltį butų pasiūlą Lietuvoje galėsit pasitikrinti kuriam pasiūlos/paklausos etape perkat ar parduodat nt. Norma yra 15k, 20-25k yra dugnas kada reikia pirkti, 6,5-7k yra kada reikia parduoti. Puse metų atgal palei mano tą tipo indikatorių sakiau savo draugams, pusiau rimtai pusiau ant bajerio davai parsiduodam nt, paskui atsipirksim, bet aišku nei mano draugai nei aš juo labiau mano źmona nebuvom nusiteikę parduoti butus namus ir kraustytis ant nuomos. 2007 metų rudenį sakiau žmonai tą patį parsiduodam butą, einam ant nuomos, bet tokioms mano "aferoms" žmona labai nepritarė, nenorėjau pyktis, tai teko nusileisti, beto nuomos kainos buvo kosminės tuo metu. Patirties turiu kas liečia kainas, bet pritarimo 0, nes visi bijo rizikuoti.

O nera taip kad krizes yra tiesiog neisvengiama ekonomikos dalis? Ateina metas kai reikia atvesinti, nes jeigu to nepadarysi laiku, veliau visvien tai reiks padaryt, tik su dar skausmingesnem pasekmem. Pinigu inesimas krizes metu suveikia kaip gaisro gesinimas benzinu. Tai yra tik sukelia infliacija, kaip tai ir nutiko covido metu. Bet galiausiai visvien reikia gryzti prie seno metodo palukanu kelimo t.y atvesinimo.

Tiksliai į dešimtuką apibudinai.

Dabar irgi nėra finansų krizės. Pinigų yra, jie kiek brangesni. Krizė baigiasi vienodai? Ar porą ketvirčių su iki -1% BVP ar -18% skirtumas yra? Krizė gali baigtis ir kaip Graikijoje - staigus kritimas ir tada dar lėto kritimo 10 metų. Arba kaip Italijoje ar Japonijoje, kur realios pajamos neauga ~30 metų. Euribor 12 grafikas nukrito 0,5 pp. Tai jau krizės dungas ar tiesiog pasibaigė krizė? O kai 30 metų atgal palūkanos nuolat būdavo apie 4-5%, tai tada ištisai buvo krizė? Apytikriai žinai ko ir kada tikėtis? Tai kad karas bus žinojai ir dabar esi labai turtingas, nes nusipirkai dujų opcionų su 100x svertu ir uždirba keliolika milijonų (iš kokių 10-20k€ pradinių investicijų)? Ne? Tada nieko tu nežinojai. Būtum žinojęs, būtum ieškojęs būdų, kaip užsidirbti. Na prieš gerus tris metus buvo NT užkaitimo taškas, irgi pagal viską turėjo kainos kristi. Pardaviau NT, dabar gaučiau ne 72k€, o kažkur 110k€. Pakrito. Tiesa, pardaviau, nes pinigų reikėjo namui užbaigti, o bankas laikė, kad <10% nuo pajamų įmoka yra labai rizikinga. Dannas3, taip, krizė yra natūrali ciklo dalis, ir "krizė" yra viskame, kas gyva. Problema ta, kad žmonės be galvos pradeda lakstyti ir tada gaunasi 2008 metų gylio krizė. Kai žmonių santaupos augo sparčiau nei bet kada iki tol, o tuo tarpu vartojimas krito į dugnus. Ir ne, pinigų padavimas į rinką nėra visada blogai, kaip ir nėra visada gerai. Priklausomai nuo to kokia krizė, kokie ekonomikos mechanizmai įsijungė. COVID metu taip, karbauskio vyriausybė per nepilnus metus į ekonomiką į liejo pinigų skolinantis daugiau, nei Kubiliaus vyriausybė per 4 metus esant finansų krizei (biudžeto surinkimas krito perpus). O ekonomika Lietuvoje nebuvo rimtai sustojusi, paslaugų fiziniams asmenims sektorius tik apstojęs buvo.

Kaip netikėta uždarius žmones namie ir pastoviai gasdinant kad bus žopa per teliką biudžetas nesurinko pinigu tiek kiek prieš koroną. Dar vienas netikėtumas, kad uždarius grožio salonus, višbučius ir apribojus maitinimo įstaigų veiklą krito paslaugų prieinamumas. Ir kas galėjo pagalvoti? Pinigų padavimas į rinką yra gerai kai reikia gaivinti ekonomiką, bet staigus kranelio užsukimas užkelaint euriborą sukelia sniego gniūžtės riedančios nuo kalno efektą ir prasideda nevaldoma krizė (korekcija?). Todėl ECB ir amerikonų Federalinis rezervas turi reguliuoti tarpbankines palūkanų normas nuosekliai, o ne šuoliais. Įspūdis kad tai daroma specialiai, kad surinkti "finansinį derlių".

Krizė yra pinigų pertekliaus ir pinigų buvimo ne ten kur reikia. Dar krizė energijos išteklių buvo ir tebėra. Tvarkomasi. JAV bankai užsilenkinėja, nes prisirinko indėlių su fiksuotomis palūkanomis ir prisipirko valstybinių obligacijų, kurių vertė krenta. Ir nors pasibaigus obligacijų ir indėlių terminams, visiems viską atiduotų, bet trumpuoju laikotarpiu nebeturi pakankamai turto ir patiriamas bankrotas. Lietuvoje didžiuosiuose bankuose tokių bėdų nėra, neturėtų būti ir likusioje ES. Nebent pavieniai. Tai jei bankas duotų paskolą, tai pirma nebūčiau pardavęs vieno savo buto. Antra, būčiau paėmęs dar ir trečią butą. Dabar investicijai nepirkčiau, bet jei reikėtų ieškotis kur gyventi - matyt imčiau gal ne šią akimirką, bet pusmečio bėgyje, kai bus aukštesnė situacija. Nors išmetus į rinką gerų butų, skubėtum paimti. Nes šiaip gero meto nebūna. Kai pirkau savo butą - buvo neaišku kas bus, ar jau sustos kainų kritimas ar dar tęsis. Kai pardaviau savo butą, buvo neaišku, ar nepasidės kainų kritimas. Prieš 1,5 metų kai kaimynai pardavė savo butą, tai jau buvo aišku, kad viskas, kainų lubos ir bus kritimas. O matai kaip gavosi. Čia tau viskas aišku. Man neaišku, ir nesakau, kad žinau. Aš netikėjau, kad ruskiai išdrįs pradėti atvirą karą, maniau, kad jie pakankamai protingi nepradėti karo, kurio laimėti šansų neturi. Klydau. Kadangi klydau dėl ruskių protinių gebėjimų, tai natūralu, kad ir gamtinių dujų kaina šoko, nors ir neadekvačiai per daug, ką ir rodo dabartinė kaina - nuo lubų nukrito ~85%. Profesionalių investuotojų yra įvairių. Viskas priklauso nuo tavo tikslų. Mes pastatėme su paskola. Nuoma moka 600€ po mokesčių. Bankui iki dabar moku dar 450€. Šįmet teks mokėti ~650-690€, ir taip metus. Bet nuomą dabar turėčiau gauti 700€, kai bus persirašyta sutartis rudenį. Po 30 metų mes turėsime namą, ir butą. Po 30 metų jūs turėsite tik namą. Bet aišku, jei tau kelia stresą, kad namas užstatytas, tada tai yra ne finansinis klausimas, ir ne finansinis uždavinys. Ramus nakties miegas neįkainojamas. Kapitalizmas - iš vis daugumai nesuprantamas dalykas, prikabintas visokia mistika. Kapitalizmas iš esmės yra, kai kapitalas pradeda tau uždirbti pinigus. Iki pramonės revoliucijos, vienintelis kapitalas buvo žemė, tai nelabai ir buvo ką kaupti. Kitkas - kapeikos. Dabar kapitalą kaupti gali kiekvienas to norintis. Kapitalas gali būti iš esmės bet kokioje santvarkoje, net ir komunizme ar planinėje ekonomikoje (skirtingi pjūviai), tik kapitalas bus sukauptas skirtingose rankose. Euribor būtent yra +- laisvos rinkos atributas. Sakau +-, nes yra centrinė bankinė sistema. Ateityje galbūt palūkanos bus paliktos laisvai plaukioti, kai susibalansuos pinigų srautai ir raštingumas žmonių padidės (mums nesulaukti). Ne, COVID'ui įsibėgėjus biudžeto surinkimas išaugo. Grožio salonai iš vis mokesčių nesumoka realiai (vidutinės oficialios pajamos per žmogų nesiekia 200€/mėn.). Maitinimo įstaigos irgi nedaug. O skola augo dėl to, kad pinigų pradėjo per visus galus daug taškyti. Pvz. biuleteniais piktnaudžiavimas buvo žiaurus. Atsiversk statistikos departamentą, vidutinis biuletenių dienų skaičius per 1000 darbuotojų pagal sektorius. Tarp sektorių skirtumai ir 10x. Juodadarbiai serga daugiau nei ofiso darbuotojai, ar labiau linkę meluoti, kad pasiimti apmokamų atostogų? Nei pinigų padavimas, nei kranelio užsukimas patys iš savęs nėra nei gerai, nei blogai. Tai yra veiksmai. Viskas detalėse - kokia situacija rinkose, koks tikslas, kokie faktoriai veikia, ir t.t. Daugelis faktorių sprendimo metu yra nežinomi. Staigus kėlimas reikalingas staigiai rinkos reakcijai. Pakėlimas 0,5% palūkanas, kai infliacija Eurozonoje 8% būtų praignoruotas. Pakelta jau virš 2%, reakcijos staigios finansų rinkose ir nėra. Realiai dabar jau pradėjo susiprasti ir stoja šiek tiek arkliai. Elementariai pasižiūrėk elektros vartojimą. Kainos pakilo kartais, dar tą kilimą perpus sumažino valstybė, kiek sumažėjo vartojimas?

Tai kad covido metu realiai nebuvo jokios krizes. Kad zmonems nebutu dvigubo šoko buvo inesti pinigai, padedant paslaugu sektoriui bei eiliniams pilieciams, kad pragyventume lengviau pandemini laikotarpi. Kad krize nusimato, jau buvo kalbama dar pries pandemija kiek pamenu. Kalbant apie pinigu inesima, jog gaivinti ekonomika, turime suprasti, kad tie pinigai negali buti skirti tik pravalgymui arba taupymui. Turiu galvoje, kad vargu ar smarkiai pasijaus kas, jei pvz padidinsi kokias nors ismokas ir paprastas gyventojas, tuos pinigus krizes laikotarpiu isides i kojine, arba pravalgys paprasciausiai. Turi but planas, kuri sektoriu gaivinti kuris sniego gniuztes metodu isuktu kitas sferas. Cia ko gero, advokatauju, Kubiliaus vyriausybes metodui, kai skatino ekonomika bandydami gaivint statybu sektroriu. Aisku, realiai, dabar nera jokios dar krizes. Pokolkas.

Dannas3, kaip tu supranti, kas yra krizė? Krizė visada nusimato. Jei pinigus išleidi - visada pasijaučia. Jei į kojinę pasidėtų - tada nepasijaus. Kubiliaus vyriausybės planas buvo renovaciją išsukti, kad gaivinti tuo metu statybų sektorių, kuris buvo didelę dalį BVP sukuriantis ir darbo vietų sukūręs. Nepaėjo, nes turime sudėtinga NT rinką, kai daugiabučių nuosavybė stipriai padalinta. Ką kitą darė - verslo paslaugų plėtra, ant ko ir išaugo Vilnius, ir tik dėl to dabar Vilniuje gyvename taip pat gerai, kaip vakarų ES (drįsčiau pasiginčyti, kad ir geriau gyvename nei didžiojoje dalyje vakarų ES), ir pramonės eksporto. Tik šitas kelias buvo ilgas. Renovacija, jei būtų buvę daug dalykų padarytų iki tol, būtų galėjusi sušvelninti krizę per pusę. Bet realiai net dabar nesame tam pilnai pasirengę.

Tai cia daug sudedamuju yra, bet pvz is savo patirties tai masine bedarbyste viena is ju. Pamenu, kai buvo praeita krize, tai net paprasta darba sunku buvo rast. Pvz senukai idarbindavo bandomajam 3 menesiu laikotarpiui uz maza alga, poto visus atleisdavo ir vel naujus priimdavo. Visi taupe kaip isgalejo. Ziurint is akciju puses, tai kai viskas smarkiai paraudonuoja ir laikosi taip ilga laika. Todel covido laikotarpio nelaikau krize, nes nei masines bedarbystes nebuvo,nei akcijos smigo smarkiai zemyn. Tik dabar, praktiskai negeri dalykai prasideda, bet irgi dar neina 100% pasakyt, kad bus labai blogai, bet daug kas taip pranasauja.

Dannas3, per praėjusią krizę kaip tik baigiau universitetą, be darbinės patirties beveik. Per metus savo noru darbinausi tris kartus. Aišku, jei absoliučiai nieko nemoki, tai jo, sunkūs laikai buvo, nes vis dar juodadarbių, kurie nenori apkrauti savo smegenis jokia atsakomybe ar jokiais įgūdžiais, buvo didžiuliai kiekiai. COVID metu bedarbių būtų buvę ženkliai daugiau - užkišo pinigais per prastovų apmokėjimą įmonėms ir per biuletenius. Dirbančiųjų skaičius dabar ir toliau auga, bet kažkaip apie krizę visi kalba, kaip čia yra? Jau ne krizė? Kai buvo energetinė krizė 1993 metais berods, tai bedarbystei tai didelės įtakos neturėjo tiesiogiai, bet krizė buvo, ir didino bedarbystę po to. Arba nelegalių migrantų krizė - nekontroliuojama irgi būtų turėjusi blogų padarinių ekonomikai, tik ne taip tiesiogiai išmatuojamų. Tai ir buvo krizė. Jei kalbėti apie ekonominę krizę, tai jau yra konkrečiau. Tai būtų du neigiami BVP ketvirčiai iš eilės. Bet tai nė velnio nereiškia, bedarbių augimo.

Kad krizė bei baisi infliacija bus tai čia aišku pasidarė covido metu, kai visus namuose uždarė ir pinigus į kairę ir į dešinę dalino visiems. Buvo tokių kur 12mėn už pilną atlyginimą namuose sėdėjo ir nosį krapštė, daugybė 'dirbo' iš namų, dar daugiau jaunimo ir ne tik nekurdami jokios pridėtinės vertės 'dirbo' testavimo centruose ištisus metus. Kiti už fiktyvius verslus kurie negali 'dirbti' dėl kovido belekokias išmokas susirinko. Pinigai buvo švaistomi taip lyg nebūtų pabaigos. Įdomiausia tai, kad per TV šnekėjo (įskaitant ir JAv prezidentą Biden'a), kad infliacijos net nebus. Like WTF

Bet faktas kad bedarbyste buvo isaugus. Apie krize, visu pirma turetume kalbet globaliai. Jau dabar visos rimciausios imones kaip googlai ar amazones atleidineja darbuotojus, zinodami kas tuoj laukia. Truputi veli kas butu jeigu butu. Jei paminejai migrantu pavyzdi, tai nepamenu jog butu kile dideliu ekonominiu sunkumu, del migrantu krizes kai prasidejo Sirijos karas. Nereik plakt i viena siaip visokiu kriziu su ekoniminem krizem.

Vienur atleidžia, kitur samdo. Labai juokinga, kai visur, tame tarpe ir Lietuvoje skelbia bankrotų skaičius, bet neskelbia naujai įkurtų įmonių skaičiaus. Skelbia bedarbių skaičių, bet neskelbia dirbančiųjų skaičiaus. Skelbia statybų sustojimą, nes neperka butų, bet neskelbia, kiek bendrai, gyvenamo ir negyvenamo NT pradėta statyti. Priminsiu, kad didelio NT pigimo masės komentatorių laukia dar nuo 2009 metų, nes tada sakė, čia tik pradžia, turi daugiau pigti.