„Šitą situaciją reikia keisti nedelsiant“. Skelbiama apie 12 val. darbo dieną Lietuvoje

Kokie vargšiukai Aukos sindromą tegul pirma išsigydo! Fiziškai kūnas pailsi miegi metu. Jeigu to neužtenka, vadinasi jau iki šio momento buvai per daug nusilpęs - "neatleidžiant gazo” su laiku sustiprėsi. Arba nuodiji savo kūną tam tikromis medžiagomis: netinkama mityba, alkoholis, narkotikai... Yra žmonių, kurie gali bėgti netai kad valandas, bet dienas! Žinau tokį faktą, kur žmogus nubėgo 200+ mylių per 39 valandas Taip kad kūnas pajėgus atlaikyti daugiau negu atrodo - barjeras paprastai tėra mintyse. Šiais metais turėjau 9 laisvas dienas. Ir kuo toliau, tuo paprasčiau su tuo "tingiu" tvarkytis. Man stogas važiuoja jeigu turiu 2 išeigines iš eilės

Dirbu tokiame darbe, kur pats reguliuojuosi, kiek dirbu. Na iki kol prisidirbi ir prisiimi per daug įsipareigojimų ir tada dirbi po 80h per savaitę. Bet tai yra mano, kaip darbuotojo, pasirinkimų pasekmė. Nėra prievartinio darbo, už išėjimą iš darbo/darbo neturėjimą į kalėjimą nesodina. Tai kam šitą vietą reguliuoti? Net ir viršvalandžių apmokėjimas, jei gauni už laiką - tai taip, turi būti. O jei gauni už rezultatą?

Cia labiau ne apie ofisinius darbus snekama, o apie gamybine. Bet to nieks neskaido koki darba dirbi, o visiems vienodas valandinis i savaite/menesi. O kad jus patempiat tokias valandas nereiskia, kad visi turi taip daryti

Nu ką reiškia "patempiat tokias valandas"? Darbas yra gyvenimas - bandau paaiškinti. Kuo nori užsiimti gyvenime? Ne ką sugebi daryti, o tai, ką norėtum daryti? Norėtum rūpintis gamta - puiku, žolės pjovėjo, urėdo ar botaniko pareigos tau tinka! Nori raketas į kosmosą skraidinti - puiku, net ir Lietuvoje rasi vieną kitą pasirinkimą. Patinka rūpintis automobilių blizgesiu - poliravimas, cheminis valymas... Žodžiu mintį su pasirinkimu turbūt pagavai, žiūrim toliau. Nemoki, nesugebi, neturi atitinkamo išsilavinimo? O tai kaip čia tavo manymu turėjo reikalai įvykti? Turėjai jau gimti su visais tais įgūdžiais ir žiniomis? Taip nebūna! Priežastis kodėl nesiėmei spręsti šitos "nemoki" problemos yra ta, kad esi tinginys! Ir ta tavo svajonė daryti tai ką norėtum daryti yra kaip vaiko svajonė gauti ledinuką jį išsižliumbiant! Suaugusiųjų pasaulyje išsiverkti neišeis - turėsi į tai dėti pastangas! Grįžtam prie 70 valandų darbo savaitės. Tai galiausiai užsiėmi ta sava mėgstama veikla. Ir tai yra tai ką nori daryti. Apie kokias išeigines eina kalba? Ką veiksi ilsėdamasis? Darysi tai ką nori daryti, t.y. tą patį darbą? Taisyklė! Taip, darbas kažkuriuo momentu tave užknis! Anksčiau ar vėliau tu susimausi ir pastatysi save į tą "suknistą padėtį", kai norėsis viską mest... 90% darbo ir 10% kovos - tokia ta taisyklė!

https://www.youtube.com/watch?v=yFm1qZdjQ_I

Pasiekt pagreičiui, geras požiūris. Bet kai vieną dieną prisėdęs gali ramia dušia sau pasakyt. Padariau. Tada, manau galima rasti įdomesnės veiklos, nei kalt pinigus. Nebent darbas gali pasiųlyt didesnę įspūdžių įvairovę ar įdomesnių iššukių, nei pats gyvenimas.

Tau bus tik papraščiausias viršvalandžių nubraukimas. Kiek pastebiu, sunkiuose darbuose žmonės dirba puse ar du trečdalius etato, lengvuose net po du etatus. Vieni ir kiti gauna maždaug po tiek pat.

Aš neturiu tokio dalyko kaip viršvalandžiai ir dirbu ne dėl pinigų. Tai nelabai suprantu kaip tavo argumentus galėčiau pritaikyti sau

Nu tai sveikinu, tu esi darboholikas. Jeigu per laisvadiedienius negali susirasti įdomios veiklos ir tik kankiniesi, kaip sulaukti darbo dienos, tai tikrai būtų verta apsilankyti pas specialistu, nes čia yra liga.

Žodį darboholikas sugalvojo tinginiai, kad pateisintų savo "lazy bitch" charakterį Ok, tarkim: atidirbai 5 dienas darbe, o savaitgalį skyrei savo mėgstamai veiklai, pvz žvejybai. Kas tau trukdo iš to padaryti "darbą"? Pvz. pasiėmi trikojį ir filmuoji tą savo žvejybą, papasakoji niuansus ir t.t... Iš to padaria video ir įkeli į youtube. Darbas? Taip, darbas. Malonus? Veikiausiai taip, nes tai tavo pomėgis. Kažkiek pastangų reikės įdėti, bet nors ne veltui prašvaistytas laikas.

Va mano žmona neserga darboholizmu. Grįžo šįryt po naktinio budėjimo ligoninėj, sako paryčiais mirė ligonis, puolė gaivinti aišku nepavyko. Tokie dalykai labai veikia nerviškai, tad savaime suprantama jos į darbą netraukia, keikia kai vėl vaiuoti reikia. Man kai ilgai dirbu tam pačiam darbe tai galiu pasakyti kad aplamai darbai šlykštėja ir sunkėja(didėja našumas). Prieš kokia 15 metų bendradarbiai neskubėdavo eiti pensijon, ką ten paleisi patyrusį specialistą, dirbdavo dar kokius penkis metus kol surenkdavo baliuką ir atsisveikindavo iškilmingai, visi su ašarom akyse palydėdavo. Dabar kai tik stuktelna pensija visi neria kaip žuvys po ledu ištarnautam poilsin nieko ir nelaukia. Taigi nuo darboholizmo išgyjama sėkmingai, matau daug teigiamų pavyzdžių aplinkui.

Pats žodis darboholikas yra menkinamojo pobūdžio. Tai kai darbštų, imlų, rūpestingą, nenuilstantį, su aistra ir užsidegimu žmogų tu menkini, tai suprask, kad čia su tavo pasaulėžiūra kažkas negerai O kaip jau tu ten toje savo galvoje jautiesi po tų "viršvalandžių" (kaip auka ar kaip čempionas), tai čia tavo asmeninis reikalas

Arba tu neturi šeimos arba šeima neturi tavęs. Gyventi tik darbu nėra normalu ir nėra čia kuo didžiuotis.

Jei nori kažko pasiekti bet kurioje srityje, turi sukaupti 10 000 valandų patirtį. Gali tą daryti 5 metus dirbdamas po 40 valandų per savaitę, ar per 2-3 dirbdamas po 80 valandų per savaitę. Tai tavo paties pasirinkimas. Tik nereikia tada pavydo mokesčių (progresiniai), ar įstatymu bandyti apriboti tuos, kurie taip nori dirbti. Kas dėl juodadarbių neva apsaugojimo, tai ar nėra pasirinkimo darbų? Yra per akis.

priklauso nuo specifikos, nuo žmonių ir t.t. Bet reguliavimas nėra blogai, daugeliu atveju. Ypač mažai apmokamų darbų. Aš būčiau už tai, kad darbuotojai gaunantys iki 4xminimumų neturėtų galimybės taip plėšytis. Tada būtų apsaugoti visokie salės/maximos darbuotojai. Asmeniškai man, jeigu ateina laikas dirbti viršvalandžius - tai jau sunkus periodas ir būni pavargęs. Dažnai kelias savaites pasėdėjus po 10-12h nusilpsta imunitetas ir tenka kelias dienas prasirgti. Realiai visą uždirbtą bonusą prasergi su kvailais ligų (ne)apmokėjimais... Jeigu mokėtų viršvalandžių tarifą už "liko 30min šiandien šitą pabaigti, kad nereikėtų rytoj" tai būtų cool, deja...

Kažkurį laiką ir man taip buvo, bet paskui "persilauži" Iš principo manau, kad tai yra daugiau "kultūrinis palikimas", o ne kažkokie genetiniai bruožai: mus išmokė gyventi su tokiu požiūriu - jaustis auka tam tikrose situacijose. Nerūpestinga vaikystė privertė manyti, kad taip turėtų tęstis visą laiką. Užaugi, pradedi pasigesti to nerūpestingumo, tada pradedi ieškoti visokių atmaskių: šeima, liga, ne mano jėgoms ar šiaip reik pagerti "Prie kasos ar salėj" išvis reikėtų drausti dirbti 25-45 metų darbuotojams. Arba padidinti mokesčius įmonei, kad nebūtų suinteresuota samdyti tokio amžiaus darbuotojų, nes amžius, kai didžiausias potencialas, o tu "prie kasos"..? Skamba kaip neįgalus!

Pusę metų variau po 60-70 valandų. Ir nė dienos nesirgau. Reikia drausti nemokėti už viršvalandžius ir tokius gaudyti, bet ne pačius viršvalandžius drausti. Pirmas rimtesnis ir pastovesnis darbas buvo freelance, dirbu kada noriu, niekas nieko neskubino, mokėjo realiai už atliktus darbus. Užeidavo noras, neturėjau kuo kitu užsiimti varydavau po 60 valandų, būdavo ir 18 valandų ištisai. Nes alternatyva - TV žiūrėti.