Tarptautinis The New York Times apžvalgininkas Thomasas Friedmanas savo skiltyje publikavo straipsnį, pavadintą „Vladimiras Putinas* — pavojingiausias pasaulyje kvailys“. Kokios reakcijos tai sulaukė?

Thomasas Friedmanas tris kartus apdovanotas Pulitzerio premija, tarp jų ir už reportažus apie Izraelio–Libano karą ir pirmąją Palestinos intifadą. Nuo 1995 metų jis turi savo skiltį The New York Times, skirtą užsienio politikai. Friedmano medžiaga laikraštyje pasirodo kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį. Naujausiame jo straipsnyje analizuojama RF prezidento karinė strategija Ukrainoje.

Padėtis be išeities

Žurnalistas rašo, kad Putinas tikėjosi greitai užimti Kyivą, neturėdamas atsarginio plano, ir dabar, įklimpęs kariniuose veiksmuose, įginė save į situaciją be išeities.

„Putinas įginė save į situaciją, kai nebegali nugalėti, negali pralaimėti ir negali sustoti. Jis daugiau nebegalės užimti visos Ukrainos kontrolės. Tačiau tuo pat metu, po iššvaistęs tiek turtų ir gyvybių, jis negali sau leisti pralaimėti. Todėl sustoti jis negali”, – rašo žurnalistas.

Friedmano nuomone, tai, kad Putinas, niekad atsarginio plano ir neturėjo, nurodo dabartinis sekinimo karas, o konkrečiai, Ukrainos miestų ir civilinės infrastruktūros apšaudymas raketomis. Šiais smūgiais tikimasi išvarginti ukrainiečius ir išsekinti Vakarų sąjungininkų atsargas, kad „jie atiduotų pakankamą gabalą rusakalbės rytų Ukrainos, kurį jis galėtų rusų liaudžiai parduoti kaip didžiąją pergalę”.

Be atsarginio plano

Putino planas B – nuslėpti, kad planas A žlugo. Jei ši karinė operacija turėtų pavadinimą, jis būtų „Operacija „išsaugok mano veidą””. Tai šį karą daro vienu iš beprasmiškiausių dabarties karų: vienos šalies lyderis naikina kitos šalies infrastruktūrą tol, kol tai nesuteiks jam pakankamos priedangos faktui, kad jis buvo didelis kvailys.

Sprendžiant iš Putino pasisakymo gegužės 9-osios Pergalės parade, jis dabar griebiasi bet kokio grynai savo galvoje išgalvoto preteksto pasiteisinti karą, tęsia Friedmanas. Taip Putinas pareiškė, kad rusų įsiveržimą išprovokavo „Vakarų elitas, kiršinantis žmones ir skaldantis visuomenę, sėjantis rusofobiją, agresyvų nacionalizmą, naikina žmogų žmogumi darančias tradicines vertybes”.

„Vau. Putinas įsiveržė į Ukrainą, kad išsaugotų rusų šeimos vertybes. Kas galėtų suprasti? Ir tai lyderis, iš visų jėgų besistengiantis savo liaudžiai paaiškinti, kodėl jis pradėjo karą prieš silpną kaimyną, kuris, pasak jo, netgi nėra tikra šalis”, — rašo žurnalistas.

Friedmano nuomone, dabar Putiną labiausiai baugina du dalykai: aritmetika ir Rusijos istorija. „Jis žino, kad netgi gavęs dar kelis kilometrus rytų Ukrainos ir išlaikęs Krymą, tą pačią minutę, kai baigtųsi karas, jo liaudis imsis žiaurios jo plano „B“ aritmetikos — pradedant nuo atimties, — konstatuoja Friedmanas, turėdamas omenyje Rusijos karinius nuostolius Ukrainoje. — Tai daug aukų netgi dideliai šaliai, ir galite stebėti, kaip Putinas nerimauja, kad apie tai kalba žmonės. Putinas nebūtų ėjęs taip toli, jei nebijotų, kad, nepaisant visų jo pastangų, Rusijoje visi šnabždasi apie tai, kaip blogai vyksta karas ir kaip čia į ją nepatekti”.

Istorijos pabaiga

Kai Rusijos lyderis aiškiai pralaimi karą ar nepasiekia pergalės, įprastai pasikeičia režimas. Matėme tai po pirmojo Krymo karo, po karo su Japonija, po Rusijos nesėkmių Pirmajame pasauliniame kare, po Chrušiovo pasitraukimo iš Kubos 1962 metais ir po Brežnevo kampanijos Afganistane, kuri paspartino Gorbačiovo pertvarką. Rusų liaudis, nors ir garsėja kantrumu, atleidžia daug ką, bet ne karinį pralaimėjimą.

Kitas amerikietis žurnalistas Leonas Aronas mano, kad konfliktas Ukrainoje dar toli gražu nėra baigtas ir gali tapti daug blogesniu. Putinas karą gali baigti dviem būdais. Pirmas — tęsti jį, kol Ukraina neišseks ir/arba Vakarai nepavargs nuo Ukrainos. Antras — sukelti tiesioginę konfrontaciją su JAV, taip privedant prie abipusio branduolinio ginklo panaudojimo, o paskui žengti atgal ir pasiūlyti išgąsdintiems Vakarams sureguliavimą, kai Ukraina taptų neutrali ir nusiginkluotų, o Rusija išsaugotų Krymą ir Donbasą.

„Neįmanoma įlįsti Putinui į galvą ir numatyti kitą jo žingsnį, tačiau mane tai neramina, — apibendrina Friedmanas. — Todėl, kad mes žinome, kad jis žino, kad jo planas „A“ žlugo. Ir dabar jis padarys viską, kad sukurtų planą „B“. Jam teks paaiškinti šias siaubingas netektis — šalyje, kur nugalėti lyderiai taikiai neatsistatydina”.

Prezidento administracijos reakcija

Komentuodamas Friedmano straipsnį, Twitteryje Ukrainos prezidento administracijos vadovas Michailas Podoliakas pažymėjo, kad RF prezidentas Vladimiras Putinas situacijų analizuoti ir vertinti niekad nesugebėjo, kaip ir planuoti veiksmų. „Thomaso Friedmano straipsnis The New York Time – itin vertingas. Jame galutinai sugriaunamas monstriškas Rusijos Federacijos ir asmeniškai Putino įvaizdis, kurio pasinaudodami, jie galėjo aktyviai dominuoti pasaulio politikoje. Iš tiesų Putinas niekada nesugebėjo kokybiškai analizuoti situacijų, kurti scenarijus, lanksčiai planuoti ar objektyviai vertinti. Jis visuomet kliovėsi gąsdinimo blefu. Metas galutiniam pervertinimui“, – rašė Podoliakas.

korrespondent.net