Mokslininkai paskelbė apie rimtą neigiamą Nobelio premijos poveikį ()
Analizuodami duomenis apie Nobelio premijos laureatus 1950–2009 m., Kalifornijos Stanfordo universiteto ir Kanados Vaterlo universiteto mokslininkai nustatė liūdną tendenciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai atsižvelgė į tris rodiklius: publikuotų straipsnių skaičių, šių darbų novatoriškumą (kiek naujos buvo juose pateiktos idėjos) ir citatų skaičių kituose straipsniuose. Jie išsiaiškino, kad Nobelio premijos laureatai, gavę šį prestižinį apdovanojimą, linkę sumažinti savo tyrimus. Tai rodo, kad tiems, kurie nori išlikti produktyvūs ir aktualūs, gauti atlygį nėra taip pageidautina, rašo „Science Alert“.
Mokslininkai palygino šiuos duomenis su panašaus amžiaus žmonių, kurie gavo Laskerio (Lasker Award) – kitą prestižinį apdovanojimą medicinos srityje, duomenimis. Jie nenorėjo, kad amžius turėtų įtakos rezultatams. Nobelio premijos dažniau įteikiamos vėlyvoje karjeros stadijoje, kai tikimasi, kad žmonės dirbs mažiau.
Nobelio premijos laureatai prieš gaudami premiją pasirodė geriau nei Laskerio prizo laureatai. Po to tendencija keitėsi. Gavę Nobelio premiją, mokslininkai nusileido į tokį patį lygį arba net žemiau nei tie, kurie gavo Laskerio premiją.
„Šie trijų rodiklių sumažėjimai gali atspindėti blaškantį apdovanojimo poveikį, besikeičiančias paskatas arba iš esmės skirtingas medicinos mokslininkų, gaunančių Nobelio premiją, karjeros kryptis“, rašo tyrėjai savo darbe.
Laskerio premijos laureatai taip pat patyrė nuosmukį po oficialaus pripažinimo, bet ne tiek, kiek Nobelio premijos laureatai. Vidutiniškai 10 metų po pergalės Laskerio laureatai per metus paskelbė vienu tyrimu daugiau nei Nobelio premijos laureatai.
Nors duomenų analizė nėra pakankamai išsami, kad įrodytų priežastinį ryšį, ji pateikia įdomų modelį. Tai, žinoma, nereiškia, kad Nobelio premijos laureatai atsipalaidavo, nes gavo aukščiausią apdovanojimą ir nėra kitų viršūnių, kurias būtų galima pasiekti vėliau, tačiau mokslininkai mato, kad reikia diskutuoti apie tai, kaip keičiasi laureatų statusas ir kokią įtaką tai turi tyrimams.
Alfredo Nobelio įkurta Nobelio premija, pirmą kartą įteikta 1901 m., neabejotinai kelia mokslo prestižą ir skatina jaunuosius mokslininkus. Čia keliamas klausimas, ar dėl to gali sumažėti novatoriški, kokybiški tyrimai. Tai labai sudėtingas klausimas, ypač dėl to, kad jį sunku įvertinti.
Dabar mokslininkai nori ištirti apdovanojimų gavimo ankstyvuosiuose karjeros etapuose klausimą.
