Ar socialiniame tinkle „Facebook“ į draugų sąrašus įtraukti žmonės jums įdomesni nei tie, su kuriais tenka bendrauti realybėje? Ar pripratę prie didelės spartos interneto, pradedame nemėgti lėtesnio mąstymo vaikų? Ar kartais pagalvojate, kad nuobodžias valandas ir dienas norėtumėte tiesiog „prasukti“ – kaip varginančią ir pabodusią filmo atkarpą? Bėda ta, jog tokio valdymo pultelio mūsų gyvenimai dar neturi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Jei bent į vieną šių klausimų atsakėte teigiamai, galima sakyti, kad technologijos lėtai, bet užtikrintai prisideda prie asmenybės keitimosi. Keli ekspertai įsitikinę, jog neribotas ir nekontroliuojamas naudojimasis internetu, mobilieji telefonai, kitos technologijos paverčia mus nekantriais, nedėmesingais ir impulsyviais užuomaršomis.
„Vis daugiau mūsų gyvenimo sričių persikelia į virtualias erdves, į pokalbių svetaines“, – sakė Stenfordo universiteto profesorius dr. Elias Aboujaoude. Jis tvirtino, kad naudojimasis moderniosiomis technologijomis, įkurtuvės virtualioje erdvėje labai brangiai kainuoja realybei, kurioje egzistuojame ir veikiame. Juk vis daugiau laiko praleidžiame su savo pamėgtais prietaisais – ne su šeima, ar draugais.
Kai kuriose studijose tvirtinama, jog priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų ir interneto labai panaši į kitas priklausomybes: narkomaniją, valgymo sutrikimus. Interneto puslapyje Netaddiction.com siūloma keletas testų, kuriuose užduodami klausimai apie laiką, praleidžiamą internete, apie interneto naudojimosi tikslus ir reikalingumą. Teste stengiamasi išsiaiškinti, ar vartotojas priskiriamas priklausomybės nuo interneto rizikos grupei.
Štai čia – keletas testo klausimų pavyzdžių: ar vengiate namų ruošos darbų dėl to, jog norite daugiau laiko praleisti tinkle, ar dažnai tikrinate savo elektroninį paštą, ar dažnai vėlyvu metu, įsijungus kompiuterį, jums prasideda nemiga. Jei vyrauja atsakymai „dažnai“ ar „visada“, interneto vartotojui derėtų susirūpinti: jis gali būti priklausomas nuo technologijų.
Žurnale Cyberpsychology, Behavior and Social Networking publikuoti tyrimų, atliktų mokslininkų iš Melburno universiteto Australijoje, rezultatai. Ištyrus 173 studentų priklausomybę nuo azartinių lošimų ir interneto, paaiškėjo, jog 5 proc. visų studentų kenčia nuo priklausomybės lošimams, o 10 proc. galima priskirti priklausomųjų nuo interneto rizikos grupei.
Dar vienas prieš tris metus - 2007 metais Dubline atliktas tyrimas atskleidė, jog modernios technologijos (įskaitant internetą) lemia žmogaus atminties degradaciją. Į studiją buvo įtraukta 3000 asmenų. Beveik trečdalis jaunesnių kaip 30 metų tiriamųjų negalėjo prisiminti savo namų telefono numerio, nepasitikrinę mobiliajame telefone saugomos elektroninės užrašinės. Vyresnių kaip 50 metų tarpe artimiausių savo šeimos narių gimimo dienas žinojo 87% procentai, tuo tarpu iš jaunesnių kaip 30 metų - tik 38%. Kitų dvejus mėnesius trukusio tyrimo rezultatų tarpe atsidūrė faktas, jog dauguma (58 procentai) tirtos populiacijos buvo klaidingai įtikėjusi, jog yra visiškai nepajėgi prisiminti "daugybę" kasdieniniame gyvenime naudojamų skaičių ir kodų. Deja, tyrimo detalės nebuvo oficialiai paskelbtos, todėl tik lieka spėlioti apie kitus žmones įtakojančius veiksnius ir viso to pasekmes.
Paprastai susirūpinimas dėl interneto žalos atsiranda tada, kai žmogus pradeda mažiau bendrauti su šeima, draugais. Tačiau psichologai susidomėjo šiek tiek subtilesnėmis ir klastingesnėmis naujųjų technologijų ir žmogaus sąsajomis. Jie kelia prielaidą, jog, pavyzdžiui, dėl sparčiojo interneto, mobiliojo prietaiso iPhone greičio ir nenutrūkstamo veiksmo internetinėse pokalbių svetainėse, žmogaus asmenybei ir jo suvokimams grasoma dideliais pokyčiais. Tai aptaria dr. E. Aboujaoude naujoje savo knygoje „Virtually You: The internet and the Fracturing of the Self“.
E. Aboujaoude tvirtina, jog interneto platybėse – vietos apribojimų neturinčiuose elektroniniuose paštuose, duomenų „debesyse“ ir turinio talpinimo svetainėse – laikoma informacija nuolat lenda mums į akis ir mūsų smegenys kaupia informaciją, kurią ne visada derėtų kaupti. Šie nereikšmingi gal net nesvarbūs prisiminimai verčia koncentruotis į praeities įvykius ir blokuoja naujų įspūdžių ir įvykių supratimą. Tarkime, „Flickr“ vartotojas savo sąskaitoje publikuoja 500 atostogų nuotraukų, kurios jam primins menkiausias kelionės smulkmenas, užuot pasilikęs penkias išties brangias nuotraukas. Dr. E. Aboujaoude tikino, jog taip sumažėja žmogaus gebėjimas priimti naujas patirtis, branginti tik tai, ką išties verta branginti.
Knygos „The Shallows: What the Internet Is Doing to Our Brains“ autorius Nicholas Carr tvirtino, jog kuo didesnis technologijų poveikis, tuo mažiau lieka pasirinkimų, kaip ir kada technologijas naudoti. Ilgainiui jos sumažina socialinę atsakomybę, rūpinimąsi šeima.
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad paprasčiausias būdas atsikratyti priklausomybės yra laiko, praleidžiamo internete, apribojimai. Derėtų nusistatyti limitą, kaip dažnai galima tikrinti elektroninio pašto sąskaitą. Be to, kartkartėmis mobilųjį telefoną reikėtų palikti namie.
Kaip teigė Šv. Bonaventuros universiteto Niujorke profesorė dr. Kimberly Young, priklausomybė nuo interneto panaši į psichologinius valgymo sutrikimus – anoreksiją, bulimiją. Technologijos, kaip ir maistas, yra labai svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Kenčiantieji nuo psichologinių naudojimosi internetu sutrikimų negali pamiršti savo bėdos, tačiau lygiai taip pat negali jos kontroliuoti. Ji siūlytų atrasti priežastis, kodėl atsirado priklausomybė internetui, tik tada potraukis virtualiam gyvenimui gali būti sutramdytas.
