2023 m. spalio–lapkričio mėn. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad nepaisant geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo, 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu. Šis rodiklis Lietuvoje pasiekė istorines aukštumas – tai aukščiausias rodiklis per visą stebėjimo istoriją. Be to, nuo šio amžiaus pradžios šis rodiklis padidėjo lygiai dvigubai.

Taip pat tyrimas rodo, kad pasitikėjimas Europos Sąjunga lieka stabiliai aukštas: Lietuvoje Europos Sąjunga pasitiki 63 proc. Lietuvos gyventojų. Labiau nei Lietuvoje ES pasitikima tik Danijoje ir Švedijoje (po 68 proc.).

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Vienas svarbiausių apklausos rezultatų – kalbos apie visuomenės nuovargį remti Ukrainą yra perdėtos: europiečių palaikymas įvairiems Europos veiksmams remti Ukrainą išlieka stiprus, lietuvių – vienas stipriausių Europoje; lietuviai – ir vieni didžiausių Ukrainos narystės ES rėmėjų. Taip pat 8 iš 10 lietuvių bei 7 iš 10 europiečių mato Rusijos invaziją į Ukrainą kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui. Panašus skaičius mano, kad palaikydama Ukrainą ES gina Europos vertybes. Didelis europiečių palaikymas intensyvesniam ES veikimui gynybos klausimais suteikia optimizmo: didesniam ES bendradarbiavimui gynybos srityje pritaria 88 proc. lietuvių bei 79 proc. europiečių, didesniam gynybos finansavimui pritaria 78 proc. lietuvių ir 65 proc. europiečių, ES gynybos pramonės pajėgumų didinimui pritaria 84 proc. lietuvių ir 69 proc. europiečių.“

„Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, kad kalbant apie pagalbą Ukrainai, daugiausia apklaustųjų (95 proc. Lietuvoje ir 89 proc. vidutiniškai kitose šalyse) pritaria humanitarinės pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimui. Taip pat gana vieningai sutariama dėl karo pabėgėlių priėmimo Europos Sąjungoje (pritaria 93 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 84 proc. kitų šalių piliečių) ir finansinės paramos Ukrainai (pritaria 86 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 72 proc. kitų šalių piliečių). Karinės paramos teikimui Ukrainai pritaria 83 proc. Lietuvos piliečių, o kitose ES šalyse – vidutiniškai 60 proc. Be to, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

„Eurobarometro“ apklausa nagrinėjo ir Rusijos karo Ukrainoje poveikio saugumui ir ekonomikai vertinimą. 84 proc. Lietuvos piliečių mano, kad Rusijos invazija Ukrainoje yra potenciali grėsmė šalies saugumui. Visoje Europos Sąjungoje apie savo šalis taip galvoja vidutiniškai 73 proc. apklaustųjų. Prieš metus taip galvojo 89 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 76 proc. kitų šalių piliečių. Šiuo metu daugiau nei Lietuvoje manančių, kad Rusijos invazija Ukrainoje kelia grėsmę jų šaliai, yra Lenkijoje (90 proc.), Švedijoje (88 proc.), Suomijoje (85 proc.), taip pat labai daug taip manančių yra Portugalijoje, Danijoje (po 82 proc.).

Daugiau nei 90 proc. apklaustų Lietuvos piliečių mano, kad karas Ukrainoje turi rimtų ekonominių pasekmių valstybei. Taip galvoja vidutiniškai 83 proc. apklaustųjų kitose ES šalyse. Šie skaičiai yra iš esmės nepakitę, palyginti su buvusiais prieš metus. Gerokai mažiau respondentų mano, kad karas turi rimtų finansinių pasekmių jiems asmeniškai: Lietuvoje taip galvojančių yra 46 proc., o visoje ES – 58 proc. Lietuvoje šis rodiklis per metus sumažėjo 14 p.p., o visoje ES – 5 p.p.

Daugiau informacijos

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2023 m. spalio 24 – lapkričio 12 d. visose 27 ES valstybėse narėse Europos Komisijos užsakymu. Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu visoje Lietuvoje apklausti 1013 respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius – 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida, o visos ES piliečių nuomonę – su ne didesne nei 0,6 proc. statistine paklaida.

Daugiau „Eurobarometro“ tyrimo duomenų skelbiama ČIA.

Lietuvos ataskaita skelbiama ČIA.

Komentarai ()