Ši savaitė ypatinga mokslininkams ir mokslo mylėtojams - prasideda kasmetinis Nobelio premijų skyrimas už pačius reikšmingiausius žmonijos pasiekimus medicinos, chemijos, fizikos, literatūros, ekonomikos ir taikos siekimo srityse.

Pirmadienį paskelbtas pirmasis laureatas – medicinos ir fiziologijos srityje 2010 metų Nobelio premija paskirta žymiam britų fiziologui Robertui Edwardsui (Robert G. Edwards) už tyrimus dirbtinio apvaisinimo srityje. Šių tyrimų dėka buvo sukurtas apvaisinimas in vitro (IVF) - tai dirbtinio apvaisinimo būdas, kurio metu moters kiaušialąstė yra apvaisinama laboratorinėmis sąlygomis, susidariusi zigota palaikoma iki tam tikros savo raidos stadijos, o paskui gemalas įvedamas į gimdos ertmę.

„Roberto Edwardso indėlis – labai svarbi šiuolaikinės medicinos vystymąsi žyminti gairė. Jo pasiekimų dėka tapo įmanoma gydyti nevaisingumą – medicininį sutrikimą, dėl kurio kenčia didelė dalis žmonijos bei 10 proc. viso pasaulio porų“, – paskelbė komisija.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje R. Edwardsas sugalvojo, kad apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) gali būti naudojamas nevaisingumui gydyti. Tiesa, IVF metodas neišsprendžia visų nevaisingumo problemų ir padeda tokias atvejais, kuomet kiaušidžių ir spermatozoidų funkcijos yra geros, tačiau jie negali vienas kito pasiekti. Taip nutinka, jei yra visiškas gimdos kaklelio arba kiaušintakio nepraeinamumas (tokios priežastys sudaro maždaug 10–20 proc. nevaisingumo atvejų) arba esant kitokioms nevaisingumo priežastims.

Sunkiai ir nuosekliai dirbdamas Robertas Edwardsas išsiaiškino, kokie fiziologiniai procesai vyksta bręstant moters kiaušialąstei, kaip šį procesą veikia įvairūs hormonai ir kada yra pats tinkamiausias metas kiaušialąstės apvaisinimui. 1969 m. mokslininkams pirmą kartą pavyko laboratorinėmis sąlygomis apvaisinti kiaušialąstę. Tačiau tolesni tyrimai įstrigo ilgiems metams – embrionas niekaip nenorėjo vystytis. Galutinis laimėjimas, kaip atpildas už ilgametį triūsą Robertui Edwardsui buvo „įteiktas“ 1978 metų liepos 25 dieną, kai gimė pirmasis „vaikas iš mėgintuvėlio“. Vėliau R. Edwardsas ir jo kolegos tobulino dirbtinio apvaisinimo techniką ir dalijosi savo žiniomis su medikais visame pasaulyje.

Nobelio premijos komisija išplatintame pranešime teigia, jog toks dirbtinio apvaisinimo metodas pasauliui dovanojo beveik 4 milijonus naujagimių, kurių dalis dabar jau patys yra susilaukę palikuonių.

R. Edwardsas gimė 1925 metais Mančesteryje. Po Antrojo pasaulinio karo jis studijavo biologiją Velso ir Edinburgo universitetuose. 1958 metais jis tapo Nacionalinio medicininių tyrimų instituto Londone nariu. Nuo 1963 metų R. Edwardsas dirbo Kembridže, iš pradžių Kembridžo universitete, o vėliau Bourn Holo klinikoje, kuri tapo pirmuoju dirbtinio apvaisinimo centru pasaulyje.

Šią savaitę dar paaiškės Nobelio premijos laureatai fizikos, chemijos ir literatūros srityse. Penktadienį Osle paaiškės Nobelio taikos premijos laureatas. Kitos savaitės pirmadienį paskutinis bus paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laimėtojas.

Prie to pačio galite prisiminti, kas Nobelio premiją gavo 2009, 2008 ir 2007 metais.

Komentarai (2)