Maurizio Pallante. Laimingas nuosmukis – įmanomas?

Gaila, kad tokiu supratingu zmoniu mazai musu pasaulelyje.

Viskas čia labai gražu, bet visas mūsų šiuolaikinis pasaulis paremtas gamyba, prekyba ir vartojimu. Jei grįžtume į akmens amžių ir vėl būtume priklausomi tik nuo to ką galime rasti tiesiogiai gamtoje, savaime susireguliuotų žmonių skaičius žemėje, nekiltų jokių ekonominių krizių ir visos problemos apskritai būtų labai mažos ir lokalios.

Na apie ka ir eina kalba, kad reikai kazka daryti kad tai pakeisti.

Ekonomistai vieni šito nesutvarkys ir nepakeis. Valstybės aparatas taip pat. Turi keistis mąstymas.

Nereikia stenktis aiskint kad vieni nepakeis, bet reikai pradet keistis pirma. Nes kolkas niekas nieko nedaro dar. Svarbiausia reikai pradet nuo saves. Bet labai paplites modelis " Kodel as turiu kazka daryt ir panasiai ".

Jeigu pradėtų ne nuo idealistinių/utopinių įdėjų, o nuo to, kad reikia investuoti pinigus į technologijas, kurios padėtų sutaupyti resursų, manau savo įdėjas skleisti jiems būtų lengviau

Kiek suprantu jie tai ir daro. Nelabai perskaitei straipsni matau. Jau senai aisku kad reikia investuot i technologijas. Bet tai daroma tik siekiant kone uztikrintos naudos. Jug verslininkui daug patogiau investuot i kokia gamyba nei rizikuot ir kist pinigus i tyrimus nauju technologiju ir panasiai.

Idomus straipsnis. Is tikruju labai teisingai. Kalbama apie minkstesni nuosmuki. O jis gali buti igyvendinamas ekonomistu zodziais t.y. skatinant vidaus vartojima apie ka akcentuoja autorius. Ziurint pasauliniu atzvilgiu galimi du variantai: gili ir ilga krize(kaip pvz islandijoje 2001 arba didzioji depresija pvz) arba kitas variantas darom restarta ir visas skolas nubraukiame. Bet patys suprantate, kad antrojo varianto sumatereleje zmones tikrai nesirinks. O spekit kas siame katile verda labiausiai ? O gi JAV, kuri dabar labai virtuoziskai veikia. Taip pat ir kitos didziosios valstybes priklausancios nuo JAV sedi ant adatu kaip kinai, bei ES. Beje, didziuju miestu vidaus vartojimo rinka yra gana komplikuota, o priezastys labai aiskios. Kitas aspektas po defoltu atsigavimas labai priklausys nuo to ar bus ka gaivinti t.y kokia pramone, kuri uztikrintu savo pilieciu aprupinima, o ne vien kaip kad paslaugu sferoje, kur yra vartotojiskoji visuomene, po to, jau eitu eksportas, kuris siandien salims yra didziausias rodiklis. O kaip zinia visi pajegumai sutelkti kinijoje, tai po krizes kienieciai is tikruju gali tapti supervalstybe ir aplenkti JAV.

Tai kad bet koks investavimas yra rizika. Tu gali investuoti siandien ir gauti savo dali siandien ar rytoj. Bet tu gali investuoti i ateiti, kur dar didesne rizika, kurioje gausi 10 kart daugiau nei siandien arba visiskai gali prasauti. Toks tas jau investuotoju gyvenimas. Siaip cia ne investuotojai viska lemia, o reikia, kad butu ir kurybisku bei inovatyviu zmoniu, nemaziau tokiais turi buti ir patys verslininkai.

Neseniai grįžau iš Anglijos. Teko ilgai bendrauti su vienu vyriškiu. Nustebino jo požiūris į gyvenimą. Kalbant apie reikalingus - nereikalingus daiktus, tai jis perka juos vien tam, kad pirkt. Atseit jaučia malonumą tai darydamas. Toliau, namai beveik visi šildomi dujomis. Tai yra geriau nei centralinis. Tačiau visi vamzdžiai variniai ir be šilumos izoliacijos. Didžiuliai šilumos nuostoliai. Kas name gyvena nesunku suprasti nuėjus į vidinį kiemą. Anglai nemėgsta dirbti darže. Kiek ten to daržo, vos kokie 10-50kv.m. Jie geriau VAŽIUOJA į prekybos centrus. Čia tik keli faktai. Žinoma lietuviai irgi turi savų ydų.