„Nusiaubė 14 šalių ir nusinešė per 225 000 gyvybių“ (Video) ()
Ar įmanoma aplenkti laiką ir užbėgti stichinėms nelaimėms už akių?
© Pranešimo autorių nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl klimato kaitos vis dažnesnės stichinės nelaimės visame pasaulyje – neseniai vienas po kito praūžę mirtini uraganai „Helen“ ir „Miltonas“ Floridoje, potvyniai Lenkijoje, Ispanijoje ir netgi po smarkių liūčių užlietos smėlio kopos pietų Maroke – verčia imtis priemonių, todėl šalių ir visuomenės pasirengimo lygis atlieka lemiamą vaidmenį švelninant jų poveikį.
Vien Europos Sąjungoje per pastaruosius 30 metų nuo potvynių nukentėjo 5,5 mln. žmonių, jie nusinešė 3 000 gyvybių ir padarė daugiau kaip 170 mlrd. eurų ekonominę žalą. Todėl Europos Parlamento nariai ragina skirti daugiau lėšų Europos Sąjungos pasirengimui reaguoti į stichines nelaimes ir pabrėžia, kad reikia skubiai investuoti į potvynių valdymo ir potvynių rizikos prevencijos priemones.
Dokumentika, verčianti prisiminti ir pasimokyti
Praėjus 20 metų nuo vienos iš didžiausių istorijoje stichinių nelaimių, kuri nusiaubė 14 šalių ir nusinešė per 225 000 gyvybių, keturių dalių seriale „Cunamis: lenktynės su laiku“ (angl. „Tsunami: Race Against Time“), kuris nuo lapkričio 25 d. rodomas per „Disney+“, apžvelgiami 2004 m. Indijos vandenyne kilusio cunamio įvykiai, nušviečiami nepaprasti drąsos ir pasiaukojimo atvejai per visą katastrofą.
|
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, cunamį sukėlė 9,1 balo stiprumo žemės drebėjimas netoli Indonezijos Sumatros salos. Praėjus maždaug 20 minučių po žemės drebėjimo, cunamis smogė Indonezijos ir Indijos Andamanų ir Nikobarų salų pakrantėms. Somalio pakrantę Afrikoje cunamis pasiekė maždaug po septynių valandų.
Turbūt verta atsukti laiką ir pažiūrėti, kas buvo padaryta ir ko galėtume pasimokyti, kad tokio nelaimės masto būtų išvengta.
Daugybę apdovanojimų pelniusių vykdomųjų prodiuserių Tanya Winston ir Danny Horan sukurtame dokumentiniame seriale, kurį režisavo Daniel Bogado, „Emmy“ apdovanojimą pelnęs už „National Geographic“ filmą „9/11: vieną dieną Amerikoje“, išgyvenimo ir didvyriškumo istorijas pasakoja mokslininkai, lenktyniavę su laiku, kad suprastų, kokio dydžio nelaimė užklupo, ir perspėtų pasaulį, žurnalistai, atskleidę sukrečiančią tikrovę, bebaimiai gelbėtojai, rizikavę savo gyvybėmis, kad išgelbėtų kitus, ir išgyvenusieji, susidūrę su neįsivaizduojamais sunkumais.
Nuo bangos iki gelbėjimo operacijų
Visos keturios serialo dalys palaipsniui atskleidžia stichinės nelaimės dydį – nuo žemės drebėjimo epicentro iki tiesos, kai vandeniui atslūgstant paaiškėja tikrasis pasaulinės nelaimės mastas.
Pirmojoje serijoje „Banga“ pasakojama, kaip Indijos vandenyne įvykus stipriam žemės drebėjimui kyla cunamis, kuris per kelias minutes pasiekia Ačeho miestą, cunamio sūkuryje atsidūrę Indonezijos miesto gyventojai ir Tailando turistai desperatiškai kovoja dėl išlikimo, o mokslininkai nenuilstamai dirba, kad įspėtų pasaulį apie besiartinančią katastrofą.
Antrojoje serijoje „Tailandas“ rodoma, kaip populiarių kurortų paplūdimius semia nesulaikomos vandens srovės, vietiniai gyventojai ir turistai bando patys gelbėti žmonių gyvybes, o išgyvenusieji desperatiškai ieško savo artimųjų.
Trečioje serijoje „Svarbiausios naujienos“ matome, kaip Šri Lankoje už 1000 mylių nuo žemės drebėjimo epicentro bangos sudaužo traukinį ir naikina pakrantės miestus. Nelaimė plinta per Indijos vandenyną, gydytojai stengiasi išgelbėti kiekvieną gyvybę, žurnalistai skuba pranešti pasauliui naujienas, o žmonės atsibunda niokojančioje tikrovėje ir sužino, kad jų artimuosius nusinešė vanduo.
Ketvirtoje dalyje „Gelbėjimas“ pasakojama apie išgyvenusius, kurie patyrė siaubą, bet negailėdami jėgų sugebėjo atlikti stebuklingas gelbėjimo operacijas.
Seriale dar nematyta archyvinė medžiaga
Trejus metus kurdami filmą, prodiuseriai iš viso pasaulio surinko apie 300 valandų archyvinės filmuotos medžiagos, įskaitant daugybę dar niekur nematytų akimirkų, ir surengė interviu su daugiau nei 100 žmonių, kai kurie iš jų pirmą kartą papasakojo apie savo patirtį. Šių didžiulių serialo kūrėjų komandos pastangų dėka seriale „Cunamis: lenktynės su laiku“ pateikiama meistriškai sujungta archyvinė medžiaga ir liudijimai „iš pirmų lūpų“. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) pateiktų duomenis serialo kūrėjai sukūrė kiekviename epizode matomą „didelės raiškos judančią simuliaciją“, o bendromis mokslininkų, ekspertų ir išgyvenusių žmonių pastangomis buvo tiksliai nustatyta cunamio niokojančio poveikio seka.
„Cunamis: lenktynės su laiku“ – tai jautrus ir jaudinantis pasakojimas apie siaubingus 2004 m. cunamio įvykius. Be galo didžiuojuosi, kad prodiuserių komanda stengėsi surasti dar nematytus archyvus, imti interviu iš žmonių, kurie niekada anksčiau nekalbėjo, ir labai kruopščiai papasakoti jų istorijas. „National Geographic“ stengiasi atskleisti pasaulinės reikšmės istorinius įvykius, o po apdovanojimus pelniusių serijų apie rugsėjo 11-ąją ir JFK nužudymą, „Cunamis: lenktynės su laiku“ įtvirtina mūsų įsipareigojimą pasakoti šias istorijas naujais ir netikėtais būdais“, – pasakoja „National Geographic“ pasaulinės faktų ir nekasdienių laidų generalinis viceprezidentas Tomas McDonaldas.
Serialą „Cunamis: lenktynės su laiku“ nuo lapkričio 25 d. žiūrėkite per „Disney+“, o serialo treilerį galite pamatyti čia.
