Vincentas Lamanauskas. Švietimo „fliuktuacijos“

Gerai sauki. Bet as negirdziu alternatyvu ? Negi siulai isvis nebesimokinti visiems ? Taip mokyklos taip sukonstruotos, kad gamintu vergu, bet siame straipsnije zmogus minejo, kad diskusijos neduoda realiu veiksmu reikai kazka keist. Tai nustok lot ir prasau pateik kokiu alternatyvu....

Inksčia, oij kaip inksčia, net malonu klausyt

Alternatyvos? Šiuo klausimų jų tikrai yra. Prašom. http://www.anarchija.lt/component/conte ... okomi.html http://www.youtube.com/watch?v=o0GmZL4kyxE (šiandien rodė filmą Kaune) Yra siekiančių organizacijų Lietuvoje to, kad švietimas būtų įvairus ir t.t. - Lietuvos tėvų forumas. Tikiuos, kad šiek tiek užvedžiau ant kelio...

Nemažai straipsnių jau tokių, tik į juos niekas dėmesio nekreipia šitam būtent tai praktiškai visos problemos aptartos, net ir pseudomokslų skverbimąsi (neteko dar jokiam straipsnį tokios keliamos problemos matyt). Kai ką pridėsiu kas manau bus aktualu prie šito straipsnio, nesinori kažko kaltint ar kažko gint, bet ne vien švietimo ministerijos kaltė dėl tokių reformų neveiksmingumo ir gilios apatijos. Mūsų pati valstybė neturi ateities planų ir gyvena šia diena. O kaip tik dėl to ir visos kitos ministerijos yra paralyžiuotos, labiausiai turbūt švietimo, nes kad vyktų švietimo reformos ir kad jos būtų naudingos, reikia žiūrėt į ateitį, o kaip ateities nėra, tai nėra ir į ką orientuotis. Gali jie čia tą lygį kelt, gali prikept mokslininkų kaip užsienyje daro, gali gaudyt visus kurie diplominius rašo už pinigus. Bet realiai nieko iš to neišeis, nes nebus nei kuriamos darbo vietos tiems kurie tikrai turės universitetinį išsilavinimą, nebus nei sąlygų jiems, nieko. Dabar prisigalvoja kažkokių atvirai sakant "debiliškų" reformų, juk reikia parodyt kad dirba... Aišku apgailėtina situacija kaip darbdavys reikalauja universitetinio išsilavinimo, darbai yra perkami jeigu ne už pinigus tai už alų iš kitų studentų. Pradedu suprast darbdavį kodėl reikalauja tokio išsilavinimo - nes universitetinis dabar turbūt pasiekė tokį lygį kaip seniau buvo kolegijos... šita situacija man primena zimbabės (atrodo) dolerių įpatumus. Infliacija dėl spausdinamų pinigų pasiekė tokį lygį, kuomet teko spausdint jau banknotus kurių vertė 10 000000 zimbabės dolerių, ir kaip duonos kepalo kaina pasiekė būtent panašią sumą pinigų. Po to buvo nuo visų banknotų nubraukiama po kelis nulius, bet situacija vėl pasiekė tokį lygį. Tai galiausiai gavosi taip kad pigiau tualete naudot pinigus nei tualetinį popierių... Tai panašiai ir dabartinis universitetinis išsilavinimas eina. Tuoj darbdavys reikalaus 2 universitetinių diplomų, po to trijų ir t.t. Be realios valstybės politikos, nieko nebus nei švietime nei niekur kitur, tuo labiau mūsų pačių gyvenimuose.

Kažkoks sunkus, bet tuščias straipsnis apie viską ir apie nieką. Aukštųjų mokyklų vadovų rotacija? Betgi čia pat - autonomija. Geroms mokykloms verkiant reikia autonomijos, tai gal dar suskaidykime į "geras" ir "blogas"? Geros tegu tvarkos kaip nori, o blogoms paskirsim valdymą "iš viršaus"? Dėl tų vidurinių kaip institucijos. Kada jos buvo kažkokios vientisos? Iki penktos klasės - darželis su viena auklėtoja, dėstančia visus dalykus, toliau 4 metai lyg ir kažkiek normalesnio dalykinio lavinimo, toliau - gimnazijos su profiliavimais ir universitetinio lygio dėstytojais. Visuomet taip buvo, išskyrus galbūt gūdžiausius tarybinius laikus, kai vos ne pirmokui suplanuojama, kokioje gamykloje jis dirbs. Kaip tik, reikia griežčiau išskirti ir mažiau daryti tokių nesąmonių, kai mokykloje mokosi keliolika pradinukų, kurie laikomi tik tam, kad mokyklos apskritai nepanaikintų. Tai sureguliuokim: tegu pradinukai gauna nemokamą transportą iki rajono centro, paūgėję moksleiviai gal jau ir patys galėtų nuvažiuoti (reikia galbūt tartis su priemiestinėm transporto linijom), o motyvuotiems gimnazistams ir dabar nėra problema ne tik mokytis ne pačioj artimiausioj, bet ir apskritai gyventi bendrabutyje už 100 km nuo namų. Šalia to paties - kiek ir kokių psichologų, medikų turi būti mokyklose, kaip reguliuojama mityba, savivalda, skatinimo priemonės, būreliai. Ai, problemą iškasė "mokytojai susirenka valandas per kelias mokyklas". Tai kaip tik reikia naikinti vidurines, kur nesusidaro pakankamai norinčių mokytis tiksliųjų, arba nepakankamai kažkurių kalbų. Gi negali tas pats mokytojas vienodai dėmesio skirti penktokui ir dvyliktokui. Ką jau ką, o gimnazijas reikia stambinti naikinant vyriausias klases mažose vidurinėse arba jas specializuojant. Ką veikti informatikos ar lotynų kalbos mokytojui, jei ne prisidūrinėti iš kitokių veiklų, jei mokykloje tesusidaro viena grupė, kuriai to reikia? Žodžiu, išdėta krūva blogybių, bet argumentai visai ne į temą. Būtent autorių galima apkaltinti fliuktuacijom: apie mokyklų skaidymą pagal amžiaus grupes šnekama nuo pat 90-tų (o geriausios mokyklos ir iki tol pačios sugebėjo susitvarkyti). Kiti argumentai - lygiai tokie patys. Valdžia nieko nedaro, tai čiur grįžkime į sovietmetį. Pala, o tuomet nebuvo skirstymo į spaliukus ir pionierius? O gal nebuvo rektorių, dekanų, katedrų vedėjų, užsisėdėjusių dešimtmečiais? Jei teisingai pamenu, tai bent KTU'ne nei vienos grandies vadovas negali būti perrinktas 3 kadencijai.

Na tiek ir teuzvedei, kad nebuvau mates tos vokieciu mokyklos. O apie tai esu jau girdejes nemazai. Tiesiog buvo idomu kiek pats apie tai zinai, kad taip saukiai bereikalingai...

Apie tas "mokyklas be programų" - tai juodas skiedimas norint pateisinti savo nepilnavertiškumą (atseit "žlugdo"). Pirmiausia reikia, kad būtų ką žlugdyti. Jei moksleiviams geriausios pamokos - darbai, fizinis ir gaudynės, tai kokia ten tarp jų demokratija? Trys mokiniai norės išmokti daugybos lentelę klasėje, o kitiems nereikės. Toks modelis veikia tuomet, kai yra paskata ir kontrolė 24 h per parą. T.y., kai mokymosi procesas tampa neatsiejama užklasinės veiklos dalis, į kurią įtraukiami ne tik moksleiviai ir mokytojai, bet ir tėvai, administracija, psichologai. Tik dar daugiau muštro - bet jis tampa savaime motyvuotas. Panašiomis idėjomis rėmėsi JAV 70-90 metų ideologai su "activity based learning". Rezultatas? Moksleiviai moka filosofuoti apie pažeidžiamas indėnų teises senovės Graikijoje, bet neraštingų procentas garbės nedarytų ir didelei daliai trečiojo pasaulio šalių. Į panašią prarają dabar eina visokios Montesori metodikos. Net ir tų labai nereikia - pakanka pastaraisiais metais suteiktų pasirinkimo laisvių paskutinėse klasėse. Sustoja į univerus tikra to žodžio prasme meniškų sielų debilai, "pasirinkę" nesimokyti matiekos, fizikos, kalbų. Ir traukia likusius žemyn. Ką su jais daryti? Porą kursų kartoti mokyklos vadovėlius? O gal - nevargstant išdalinti diplomus ir tegu ieškosi darbo pagal "unikalią indigo aurą"? Po nurodytu straipsniu kažkas komentuoja, kad Einšteinui neva mokykloje prastai sekėsi. Kur gi ne... Kai išskirtiniai gabumai leidžia mokyklinę medžiagą išmokti keliskart greičiau už klasiokus - tai ir negali mokytis pagal tą pačią skalę kaip vidutinybė. Bet tokiems vienetams ir reikia individualių mokymo programų, o ne visiems iš eilės. Kiti įsisavintų bent du trečdalius minimumo - ir tai jau būtų gerai. Taip, mokyklos prigamina vergų. Tiksliau, atskleidžia jų vergiškumą. Kas čia keisto, kai devyni iš dešimties iš prigimties vergai? Nebūtinai darbe, moksluose ar paklusnume. Pažiūrėk, laisva visuomenė: kas ją verčia puikuotis iPodais, mėgdžioti Yvas? Žmogus yra bandos gyvūnas - jis nulis be autoriteto, vado, kitų vergų. Švietimo sistema jiems suteikia bent kiek galimybės išgyventi savarankiškai. Raštingas baudžiauninkas gal bent pabandys pats susitvarkyti be pono, arba į poną bent bandys lygiuotis.

Nesutinku. Daug labiau tikėtina, kad liks ir toliau baudžiauninku, bet galės atlikti už poną darbus reikalaujančius specifinių žinių, nes "devyni iš dešimties iš prigimties vergai". Ponui beliks tik pinigus skaičiuoti. O kad kažkas bandys į poną lygiuotis, tai nematau čia nieko vertingo, turint omeny šiandieninius visuomenės "vadus ir autoritetus"

susikurti savo gerovę (čia aš nekalbu apie vyresnę kartą, kuriai jau šaukštai po pietų). Ką išmoksi, kiek stengsiesi, kiek būsi savarankiškas - tokius skaičiukus matysi algalapyje. Tik va, vis dažniau girdžiu "man užtenka ir tiek". Priežastys įvairios: reikės kažką mokytis naujo, reikės prisiimti atsakomybę ir panašiai. Dažnas pasiekia minimalų komforto lygį ir sustoja: viršininkui pavydi, bet pasiūlytas paaukštinti atsisako. Negražu taip kalbėti apie kolegas, draugus - bet taip jau yra, kad didžiuma nesugeba dirbti be viršininko. Parodyk pirštu, pavaryk - darbas vyksta; duok laisvės - ir prasideda trypčiojimas vietoj (gal taip, gal anaip - o gal geriau išvis nieko nedaryti, bo dar pagadinsiu). Ar taip mokykla išmuštravo? Iš dalies - taip. Bet priežastys yra pačioje žmogaus esybėje - vieni gimsta lyderiais, kiti klapčiukais. O ir iš kitos pusės - juk negali visi būti vadais, kas gatves šluos?