Jei viduje viską skauda, katės drasko sielą arba liepsnoja teisingo pykčio ugnis — labai lengva padaryti ką nors bloga kitam.
Kai žmogus jaučiasi blogai, jis pradeda savo skausmą išlieti ant kitų. Žinoma, taip būna ne visada. Kartais užtenka jėgų susilaikyti, skausmą išreikšti atsargiai. Tačiau apskritai žmonės, patirdami emocinį skausmą, elgiasi blogai.
Ir žmogus gali puikiai suprasti, kaip jis elgiasi, ir jam tai gali nepatikti, bet jis negalės sustoti. Jam per daug skauda. Būtina išmokti neišlieti savo negatyvumo ant kitų, tačiau net ir mokymasis negarantuoja, kad žmogus visada sugebės su tuo susitvarkyti.
Liga
Yra tikrai ligotų žmonių — pavyzdžiui, sergančių šizofrenija. Ištikus delyro priepuoliui, toks žmogus gali pakenkti kitam. Ne iš piktos valios, o dėl savo ligos, kuri sukelia haliucinacijas. Jis žmogaus vietoje pamatė, tarkime, demoną arba kiaušinį su dinozauru, iš kurio išlipti turi padėti mažas triceratopsas. Į tą pačią kategoriją patenka ir žmonės, sergantys sunkia priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų, ir žmonės, patyrę sunkią traumą ar parazitinį smegenų pažeidimą. Visi jie daro blogus dalykus tik todėl, kad serga. Šiuos žmones reikia gydyti arba izoliuoti, jei gydymas nepavyksta, bet negalima jų vadinti blogais.
Kitoks žvilgsnis į pasaulį
Poelgius, kurie jums atrodo nepriimtini, pats žmogus gali laikyti vieninteliais teisingais. Pavyzdžiui, kaimynas prie sodybos benzinu apipylė jūsų šviežiai pasodintą vyšnią. Ar manote, kad taip pasielgė iš piktos valios? Bet kaimynas mano, kad taip jis jus nubaudė, pavyzdžiui, už neteisingai pastatytą automobilių. Arba už tai, kad jūsų šuo garsiai loja ir trukdo miegoti jo vaikui.
Būti teisiam mums yra vienas svarbiausių dalykų (žr. amerikiečių socialinio psichologo ir pedagogo Ellioto Aronsono darbus). Jei ką nors darome, dažniausiai esame įsitikinę, kad esame teisūs.
Žmogus gali vogti maistą iš bendro šaldytuvo darbe, nes, cituoju: „Tu dar turi, o aš skurstu“. Vadinasi, jam tai nėra blogas poelgis, o teisingumo atkūrimas. Kitas žmogus prišnerkštė liftą ne todėl, kad yra šiknius, o „protestuodamas prieš šios laiptinės gyventojų aroganciją ir pasipūtimą“.
Mes nedarome blogų dalykų. Mes keršijame tiems, kurie to nusipelnė, pastatome arogantiškus į vietą arba mokome arogantiškus idiotus… Taigi, jei žmogus padarė ką nors blogo, jis tikriausiai pasielgė teisingai savo požiūriu.
Jie nelaiko jūsų žmonėmis
Tyrimai rodo, kad mums paprastai sunku įskaudinti kitą žmogų, nebent rastume pasiteisinimą (žr. amerikiečių psichologijos profesoriaus Seymouro Feischbacho darbus). Vieną pasiteisinimo variantą jau aprašiau pirmiau. Čia pakalbėkime apie kitą — dehumanizavimą.
Geriausias būdas (jei apskritai tinka vartoti šį žodį) pakenkti žmogui ir nepatirti gailesčio — nustoti jį laikyti žmogumi. Jei įsivaizduosite, kad jis yra, pavyzdžiui, purvina kiaulė, bus lengviau jį nužudyti. O jei žmogų pavadinsite tarakonu, bus dar lengviau. Jūs nenuskriaudėte žmogaus — tiesiog priplojote tarakoną, anokia bėda.
Pavyzdžiui, vokiečių naciai taip pat paprastai sprendė žydų klausimą ir sunaikino slaviškus untermenschen (subžmones). Žmonių žudymas? Ne, ką jūs, juk šie padarai nėra žmonės, tai kažkokie humanoidai, nieko daugiau. Jie yra purvini ir bjaurūs, juos netgi reikia žudyti. Ir, kaip parodė garsusis Stanley'io Milgramo eksperimentas, juos visada galima atremti pasiteisinimu: „Aš tik vykdžiau įsakymus“.
Tokį pat požiūrį taiko ir kai kurie nusikaltėliai: jie nelaiko žmonėmis visų, kurie nėra iš jų aplinkos. O kadangi jie nėra žmonės, juos galima žudyti, plėšti, prievartauti. Įspūdingiausia, kad saviškiams toks žmogus yra patikimas partneris, bendražygis ir sąjungininkas.
* * *
Jei kas nors jus skriaudžia, nekentėkite.Parodykite, kad nebūtina ant jūsų išsilieti, ir pasiūlykite pagalbą — jam tikriausiai yra bloga.
Jei susidūrėte su nesveiku žmogumi, laikykitės nuo jo atokiau. Kliedėdamas jis yra nenuspėjamas ir su juo kalbėtis beprasmiška.
Jei konfliktuojate su žmogumi, kuris turi kitokį požiūrį į pasaulį (o tokie konfliktai pasitaiko dažniausiai), galite ir turite su juo pasikalbėti. Susipažinkite su jo ar jos požiūriu į situaciją — galbūt jums pavyks kaip nors susitarti, rasti sprendimą, kuris tenkintų jus abu. Tai nėra taip paprasta, kaip norėtųsi, bet įmanoma.
Jei sutiksite žmogų, kuris jus dehumanizuoja, geriau bėgti kuo toliau, nedelsiant ir nesikalbant. Kai tokios galimybės nėra, pasistenkite pasikalbėti ir parodyti, kad taip pat esate žmogus. Juk už noro dehumanizuoti slypi supratimas, kad toks poelgis toli nuo humanizmo idealų ir nepuošia jo „nešėjo“. Mažai tikėtina, kad jums pavyks pakeisti dehumanizuotojo nuomonę, tačiau pabandyti verta. Jei tai nepadės — bėkite arba ginkite save iki paskutiniųjų.