Kęstas Kirtiklis. Apie akademinį apstatymą

Idomus straipsnis.Atspindi Lietuvoje vyraujancia tendencija.

Vaizdžiai parašytas straipsnis, bet, man rodos, pamiršti keli svarbūs dalykai. Pavyzdžiui, neprotingai besirenkantys abiturientai, mano nuomone, yra laikina problema. Norėsim to ar ne, mokytojams teks geriau pasidomėti kas vyksta universitetuose, o gal ir patys universitetai pradės siuntinėti savo darbuotojus į mokyklas (nepamirškim ir atvirų durų dienų!). Blogiausiu atveju, Švietimo ir Mokslo ministerijai teks paleisti kokią abiturientų informavimo programą. Galiausiai, negaliu patikėti, kad abiturientai ir jų tėvai bus tokie neprotingi, jog visiškai neatsižvelgs į prastą išsilavinimą įgijusių absolventų padėtį. Jei abiturientai bus gerai informuoti ir atsakingai rinksis, abejotinos vertės programų problema dingsta automatiškai. Tokių programų tiesiog niekas nesirinks ir SKVC maustymas nebeteks prasmės. Prieš tai išdėstytos istorijos ryšio su biochemija Britanijoje visiškai nesupratau. Jei žmogus baigė doktorantūrą ir užsiėmė mokslu keletą metų (postdoc'u būdamas), nematau, kodėl jis galėtų būti nekvalifikuotas dėstyti. Antra vertus, jeigu minėtas mokslininkas nusprendė iš dalies pakeisti savo darbo kryptį, noras įgyti atitinkamą išsilavinimą yra visiškai logiškas ir sveikintinas.

Netinkamas, nes ten kur norėjo dirbt, reikiamos specializacijos universitetas nedėstė suvis, todėl reiks pasimokyt atskirai. O pas mus tai ne bėda. Svarbu universiteto diplomas yra.