„Mečiau šį darbą po mėnesio.“ Iškeitė 1500 eurų į ramius 600 – „Jaučiuosi laimingesnis nei bet kada“ ()
Rygietis Maksimas manė, kad rado aukso gyslą.
© Raul Cortez999, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Riga_-_2014_European_Capital_of_Culture_%28Latvia%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lapkričio viduryje pamatytas skelbimas apie kurjerių paiešką didelėje siuntų tarnyboje žadėjo „kosminį“ uždarbį – iki 1500 eurų į rankas. Tačiau po 31 dienos alinančio maratono Latvijos sostinės gatvėmis, vyras trenkė durimis. Šiandien jis dirba už perpus mažesnę algą, bet sako: „Tai buvo geriausias mano gyvenimo sprendimas“.
Keturženklis skaičius ir lankstaus grafiko iliuzija
Maksimas anksčiau dirbo kroviku, tad sunkaus darbo nebijojo. Pamatęs skelbimą, jis mintyse susidėliojo planą: dirbs po 12 valandų, ilsėsis tik kartą per savaitę ir per metus išbris iš visų skolų.
„Maniau, kad už tokius pinigus mėnesį ar du galiu ištverti bet ką“, – prisimena jis. Tačiau realybė Rygos gatvėse pasitiko šaltu dušu jau pirmąją valandą.
Kurjerio realybė: spūstys, neveikiantys liftai ir „nematomos“ išlaidos
|
Maksimo entuziazmas išblėso greitai. Nors viena kelionė kainavo apie 3 eurus, jų surinkti tiek, kad uždarbis būtų solidus, pasirodė beveik neįmanoma:
Miesto spūstys: Rygoje piko valandos „suvalgydavo“ visą pelną.
Klientų akibrokštai: Neretai pristatęs siuntą Maksimas nerasdavo žmonių namuose, o už pakartotinį važiavimą vakare jam niekas papildomai nemokėdavo.
Logistikos spragos: Programėlė siųsdavo iš vieno Rygos galo į kitą, tad pusę dienos tekdavo tiesiog deginti benziną veltui.
„Vieną kartą klientė atsisakė priimti produktus, nes pomidorų spalva jai pasirodė netinkama. Sugaišau dar valandą grąžindamas prekes ir dar gavau skundą, kuris numušė mano reitingą“, – pasakoja vyras.
Žiauri aritmetika: kiek iš tiesų lieka iš 1500 eurų?
Mėnesio pabaigoje Maksimas atliko išsamų auditą. Nors bendra pajamų suma atrodė padoriai, atskaičiavus visas būtinas išlaidas, vaizdas tapo graudus.
Rezultatas: Po 26 darbo dienų, dirbant po 12–15 valandų per parą, Maksimui „į rankas“ liko vos 470 eurų. „Dirbau tiek, kad nemačiau šeimos, o galutinė suma buvo mažesnė už minimumą“, – skaičiuoja jis.
Lemtinga 80 kg dėžė ir sveikatos kaina
Lūžio tašku tapo užsakymas pristatyti baldus į ketvirtą aukštą. Klientui atsisakius padėti, Maksimas vienas tempė 80 kilogramų svorį. Antrame aukšte pasigirdo lemtingas trekštelėjimas – patempti nugaros raiščiai.
Kadangi jis buvo tik „partneris“, o ne etatinis darbuotojas, įmonė jokių ligos išmokų nemokėjo. Gulėdamas namuose ir negalėdamas pajudėti, vyras suprato – dideli skaičiai reklamose tėra jauku, slepiantis fizinį ir finansinį išsekimą.
Laimė už 600 eurų
Šiandien Maksimas dirba paprastu statybinių medžiagų pardavėju. Jo alga – 600 eurų, tačiau jis spinduliuoja ramybe.
Kodėl jis nesigaili?
Nulis išlaidų: Jam nereikia deginti savo kuro ar taisyti automobilio.
Garantuotas laikas: Darbas baigiasi 18:00 valandą, o vakarai priklauso šeimai.
Socialinės garantijos: Jis nebeturi rūpintis baudomis ar mokesčių skaičiavimu.
„Mano patarimas visiems: prieš susigundydami „laisvu grafiku“ ir tūkstantinėmis sumomis, pasiimkite popieriaus lapą ir suskaičiuokite realias išlaidas. Sveikatos ir laiko su šeima jokie 1500 eurų nekompensuos“, – pokalbį baigia rygietis.
.png)
.jpg)
