Kokiais nutrūktgalviškumo epitetais šiuos du prancūzus bepavadintum, visi jie bus per švelnūs. Aštriausius dūrius paširdžiuose sukels ne kokie nors žodžiai, pasakojimai, o tik vaizdai. Reikia tik pamatyti, ką šie du bepročiai išdarinėja tūkstančius metrų į miglotus padebesius smingančių svaiginančių Norvegijos fiordų viršūnėse. Net ir tiems, kurie aukščio baiminasi saikingai, neprošal būtų pasiruošti validolio. Dėl visa ko.

40 min. trukmės juostoje „I Believe I Can Fly (Flight Of The Frenchies)“ („Aš tikiu, kad galiu skristi (prancūzų skrydis)“) pasakojama apie prancūzų ekstremalus Žiuljeną Milo (Julien Millot) ir Tankredą Melė (Tancrede Melet). Tačiau aštrių pojūčių su kaupu pakaks ir 15 min. trukmės fragmente.

Nerūpestingi pasivaikštinėjimai ir pasižvalgymai nuo 1084 metrų aukščio Kjerago viršukalnės atbrailų, balansavimas virš tokio pat aukščio bedugnės ištiestu lynu, galų gale keletas laisvės svaiguliui dedikuoto šokio elementų ant slidaus uolų skardžio ir tik košmaruose patiriami nyriai stačia galva į prarajas (žinoma, su parašiutais ant pečių) – viskas laisvai, bravūriškai, lengvai.

Visa tai – tik ledkalnio viršūnė. Tokiems triukams varginančiose treniruotėse ruoštasi daugelį mėnesių. Nesunku numanyti, jog svaiginantis tokiomis adrenalino dozėmis pravertė ir visa Ž. Milo ir T. Melė sukaupta patirtis, šokinėjant nuo Alpių viršūnių ir megapolių dangoraižių.

Jei širdys pasiruošusios smigti į kulnus, ką gi – tuomet pirmyn!

Vaizdo siužetas

I Believe I can Fly ( flight of the frenchies ). Free segment from sebastien montaz-rosset on Vimeo.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com 

Komentarai (15)