Netrukus sukaks lygiai metai, kai Vokietija gyvena su sprendimu uždaryti savo atomines elektrines. Taigi galima suskaičiuoti pirmųjų aštuonių atominių elektrinių uždarymo padarinius bei paanalizuoti kiek reikės investicijų ateityje. O gal ir Lietuva iš to gali pasisemti išminties?

Vokietijos specialistai nerimauja, žalieji džiūgauja

Dėl energetinių klausimų du kartus teko lankytis Vokietijoje ir diskutuoti su politikais bei energetikos specialistais. Ne viename susitikime girdėjau nerimą dėl Vokietijos planų uždaryti savo atomines elektrines.

Atominės energetikos atsisakymas neišvengiamai didina elektros energijos kainas, sukelia priklausomybę nuo importo, mažina energetinį saugumą. Jau dabar yra aišku, kad Vokietija turės didinti dujų importą ir tuo pačiu priklausomybę nuo jos eksportuotojų, bei jų diktuojamų kainų. Aišku ir tai, kad išaugs elektros kainos, o tai skaudžiai atsilieps gamintojams, kurių produkcija ir paslaugos taps mažiau konkurencingos.

Tačiau diskusijose su Žaliųjų bei Kairiųjų partijų atstovais, girdėjau priešingą nuomonę. Jie džiaugėsi sprendimu uždaryti elektrines Vokietijoje ir stebėjosi mūsų planais statyti atominę bei sakė, kad toks Lietuvos sprendimas yra neteisingas. Esą atominėje pagaminta elektra yra tiek pigi, kad tokią elektrinę reikia lyginti su pinigų spausdinimo mašinėle. Taigi esą bus nesąžininga, kad Lietuva gamins pigią elektrą, kai vokiečiai pereis prie brangios.

Lietuvoje irgi girdžiu panašių balsų, bet ar verta solidarizuotis ir pasibranginti savo elektrą, kai turime šansą ją piginti?

Elektra brangs!

Kad elektros kainos, uždarius atominę elektrinę kyla, aišku, – tai jau patyrėme.

Praėjusių metų kovą žaibiškai iš Japonijos per pasaulį nusiritęs skausmo, baimės ir nežinios cunamis Vokietiją sujudino bene smarkiausiai – Angelos Merkel Vyriausybė iš pradžių paskelbė moratoriumą, o galiausiai posėdžiavusi per naktį visiškai atšaukė savo ankstesnį sprendimą pratęsti atominių elektrinių darbą. Buvo nutarta atsisakyti atominės energetikos ir pereiti prie energijos gavybos iš atsinaujinančių išteklių bei gamtinių dujų, palaipsniui mažinant ypač neekologiškos akmens anglies deginimą.

Per metus buvo sustabdytos 7 senos dar veikusios atominės elektrinės (aštuntoji senesnio modelio atominė elektrinė dėl iškilusių nesklandumų neveikė jau keletą metų). Dėl to elektros energijos kainos Vokietijoje pašoko beveik dešimtadaliu. Vidutiniškai kaina pakilo 8 eurais už megavatvalandę (MWh) ir dabar jau siekia apie 60 eurų (207 litų).

Tačiau dar laukia daugelio kitų elektrinių uždarymas iki 2022 metų. Mokslininkų atlikti skaičiavimai rodo, kad 2020 metais vokiečiai už kilovatvalandę (kWh) elektros energijos mokės vidutiniškai 4,7 euro cento daugiau (apie 16 lietuviškų ct.).

Taigi, vidutinė keturių asmenų šeima per metus už elektrą sumokės apie 604 litus daugiau. Per metus šis pabrangimas visai šaliai kainuos 28,8 mlrd. eurų (99,4 mlrd. litų). Ši suma susidaro iš didesnių subsidijų gamybai iš atsinaujinančių išteklių, pakilusią CO₂ emisijų kainą bei atominių elektrinių uždarymo sąnaudos.

Tai didelis nuostolis net pasiturinčiai Vokietijai. Tokia suma sumažės galimybės tiesti kelius, statyti mokyklas, mokėti atlyginimus.

Skaičiuojama, kad ilguoju laikotarpiu laukiamas neišvengiamas elektros energijos, o tuo pačiu ir visų kitų prekių bei paslaugų kainų augimas galutiniams vartotojams, o taip pat pramonės konkurencingumo mažėjimas.

Uždarys atomines Vokietija, atsidarys kaimynai

Pernai Vokietijos energijos balansas buvo neigiamas – per tą laiką, antra pasaulio eksportuotoja po Kinijos, importavo 25 teravatvalandes (TWh) iš kaimyninių Prancūzijos ir Čekijos. Ironiška, bet šiose šalyse elektra gaminama taip pat atominėse elektrinėse.

Nusprendusi atsisakyti atominės energetikos, Vokietija spartina kitos rūšies elektrinių statybą – atsinaujinančių išteklių ir gamtinių dujų, kurios į Vokietiją atkeliauja iš Rusijos. Šio plano įgyvendinimas iš Vokietijos pareikalaus milžiniškų investicijų. Ekspertų skaičiavimais, reikalingos investicijos į energetikos sektorių gali siekti apie 200 mlrd. eurų per artimiausią dešimtmetį. Investicijų reikės ne tik naujoms elektrinėms, bet elektros tinklų atnaujinimui bei plėtrai.

Ar vokiečiai yra pasiruošę tokiam staigiam kirčiui per stabdžius ir posūkiui šalies energetikoje? Specialistai tuo abejoja. Čekija ir Lenkija jau paskelbė, kad ribos vėjo elektrinių šiaurinėje Vokietijoje gaminamos elektros energijos importą, nes tai destabilizuoja jų elektros tinklą, sukelia per didelius svyravimus, o tai didina sistemos užgesimo tikimybę, arba kitaip tariant, įsisiūbavus vėjams ir sistemai neatlaikius per didelių apkrovų, visa šalis ar regionas gali būti palikti be elektros.

Kitoms šalims Vokietijos sprendimas atsisakyti atominių elektrinių taip pat turės neigiamos įtakos. Vokietija su kaimyninėmis šalimis sujungta jungtimis (Lietuva ilgalaikiu tikslu taip pat siekia įsijungti į bendrą ES tinklą), todėl atsiradus elektros trūkumui vienoje šalyje, automatiškai išauga poreikis kitose, o tai laisvoje rinkoje didina kainą.

Sprendimas uždaryti Vokietijos atomines elektrines neabejotinai didins elektros kainą pačioje šalyje, taip pat regione. Be to, net jei Vokietija uždarys visas atomines elektrines, tai to tikrai nepadarys dauguma kitų ES šalių. Rezultate, atominėse elektrinėse pagaminta elektra vis tiek bus prekiaujama laisvoje Vokietijos rinkoje, tik jau brangesne.

Prof. Kęstutis Masiulis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas

Lietuvos Energetikos ministerija

Komentarai (23)