Olandas inžinierius Jarno Smeetsas, panaudojęs žaidimų kompiuterio valdiklius, išmanųjį telefoną su „Android“ sistema ir paties pasigamintus sparnus, sugebėjo skristi kaip paukštis - prieš kelias dienas tokia žinutė žaibo greitumu išplito po visą internetą.

Youtube patalpintas video siužetas pritraukė dėmesį ne tik iš geltonosios spaudos žurnalistų, bet ir rimtų technologijų portalų redaktorių, pavyzdžiui wired.com. Jo redaktoriai tuomet rašė, kad J. Smeetsas skrido kaip albatrosas – paukštis, iš kurio įkvėpimo sėmėsi inžinierius. Pats skrydis neva vyko kovo 18 dieną Hagos parke.

„Visada apie tai svajojau. Bet 8 mėnesiai sunkaus darbo, tyrimų ir bandymų atsipirko“, – prie savo vaizdo įrašo „Youtube“ svetainėje rašė inžinierius.

Pirmąją idėją J. Smeetsui pakišo futuristinio skraidančio dviračio piešinys, kurio autorius buvo inžinieriaus senelis, didelę savo gyvenimo dalį praleidęs kurdamas tokį aparatą, bet niekada jo iš tiesų nepagaminęs. Tai J. Smeetsas pradėjo studijuoti inžineriją Coventry universitete (Jungtinė Karalystė), jis suvokė, kad pagal fizikos dėsnius skraidančio dviračio idėja niekada nebūtų įgyvendinama. Taigi, daugiau idėjų jis pasisėmė iš Leonardo da Vinci piešinių ir nusprendė pasigaminti savo skraidantį aparatą. Savo svajonę J. Smeetsas įgyvendino kartu su neuromechanikos ekspertu Bertu Ottenu.

Skraidyklės struktūros pagrindas, skrendančiajam suteikiantis tiek papildomos jėgos, kad šis skrydžio metu galėtų nešti savo kūno svorį, naudojamas robotinių protezų mechanikoje. Bene sunkiausia projekto dalis buvo pasigaminti 1 kilogramą sveriančius sparnus iš audeklo. Sunku buvo dėl to, kad audeklas yra labai gležnas. „Svarbu labai rūpestingai susiūti siūles ir sparno formai suteikti ypatingo tvirtumo jų per daug neapsunkinant. Viršutinė sparnų dalis apvyniota aplink rėmą taip sukuriant aerodinaminę formą. Siekiant gauti daugiau keliamosios galios ir kontrolės, dalis sparno medžiagos bus ištempta ir tarp kojų – ji veiks tarsi uodegos sparnas“, – savo tinklaraštyje rašė inžinierius.

Pagal J. Smeetso skaičiavimus, jam reikėjo 2000 vatų nuolatinės galios, kad būtų iškeltas jo maždaug 81 kg svorio kūnas ir 18 kg svorio sparnai su papildoma įranga. Jo rankos galėjo suteikti tik 5 % tos galios, taigi, likusią dalį turėjo pagaminti varikliai. Jo rankų ir krūtinės raumenys iš esmės veikė kaip vairas ir sparnų plasnojimo pavyzdys.

Elektroninius belaidžius sparnus jis pasigamino iš „Wii“ žaidimų kompiuterio valdiklių rinkinio, akselerometro, paimto iš „HTC Wildfire“ telefono ir „Turnigy“ variklių. Nusileidęs po 60 sekundžių trukmės skrydžio jis sakė: „Vieną akimirką pamatai tolstant žemę ir staiga tampi laisvas. Tai be galo stiprus laisvės jausmas. Tai tikra skrydžio laisvė. Tikrai [pyp] stebuklinga akimirka. Tai puikiausias jausmas mano gyvenime“.

Inžinerijos proveržis ar apgaulė?

Tokiu neeiliniu įvykių netruko susidomėti ir žurnalistai, ir inžinieriai, ir mokslininkai. Žinoma, žmogaus galimybe skraidyti kaip paukščiui patikėjo anaiptol ne visi: antai ornitopterių (skraidymo aparatų su plasnojančiais sparnais) ekspertas, Toronto universiteto fizikos daktaras Toddas Reichertas tvirtina, jog šis vaizdo įrašas – klastotė. Pasak jo, fizikos požiūriu toks skraidymo aparatas visiškai netikroviškas. „Jei bendras pakilimo svoris siektų 100 kg, sparnų plotas – 9 kvadratinius metrus, maksimalus keliamosios jėgos koeficientas lygus vienetui, oro tankis – 1,22 kg/m3, prireiktų mažiausiai 49 km/h skridimo greičio, kad tokia skraidyklė išsilaikytų ore“, – pareiškė jis žurnalistams.

Jo teigimu, sprendžiant iš vaizdo įrašo, tiesiog neįmanoma, kad toks skrydis iš tiesų būtų įvykęs, nebent Jarnas Smeetsas būtų kilęs prieš nepaprastai stiprų priešinį vėją. Pasak leidinio, T. Reicherto nuomonė atrodo itin svari, nes jis kartu su kolegomis yra pagaminęs pirmąjį pasaulyje žmogaus raumenų jėga varomą ornitopterį, sėkmingai išsilaikiusį ore net 19,3 sekundžių, rašo portalas balsas.lt.

Tačiau kitas mokslininkas, Pietryčių Luizianos universiteto (JAV) fizikos fakulteto docentas dr. Rhettas Alainas, kurio žurnalas „Wired“ taip pat paprašė pakomentuoti „Skrajojančio olando“ skrydį, atliko pirminę jo judėjimo analizę. Jo išvada dar įdomesnė: fizikas tvirtina neradęs jokių akivaizdžių požymių šiame vaizdo siužete, leidžiančių manyti, jog tai yra klastotė.

Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkas Ronas Fedkiwas, bendradarbiavęs kuriant filmų „Terminatorius 3“ ir „Žvaigždžių karai: Epizodas III“ kompiuterinės grafikos elementus, sakė, kad nenutrūkstamas J. Smeetso vaizdo įrašas būtų „kur kas patikimiau atrodanti klastotė“.

„Kameros kampo iškirpimas yra akivaizdus triukas. Atkreipkite dėmesį, kad nėra nenutrūkstamo vaizdo įrašo nuo pakilimo iki nusileidimo. Vietoje to pagrindinės antžeminės kameros vaizdas nukerpamas iškart po pakilimo ir grąžinamas prieš pat nusileidimą. Taip karpant vaizdo įrašus jiems netgi nereikėjo daug dirbti su kompiuterine grafika ar vaizdo klastojimu. Ant galvos tvirtinama kamera galėjo fiksuoti vaizdus skraidant sklandytuvu – bet kokiu sklandytuvu, nebūtinai su tais sparnais… Vienintelis rimtas darbelis su vaizdu būtų pačioje pradžioje, kai truputį atsiplėšiama nuo žemės – tai galima būtų atlikti bėgant aukštyn kalneliu ar pakyla“, – sakė kompiuterinės grafikos ekspertas.

Groeningeno universiteto (Olandija) neuromechanikos mokslininkas Bertas Ottenas su J. Smeetsu ir jo kolegomis buvo susitikęs 2011 metų rugpjūtį. „Savo akimis jų sukurtos skraidyklės nemačiau, taigi, negaliu iš vidaus pasakyti, ar tai klastotė, ar ne. Per daug įdėmiai viso vaizdo įrašo nežiūrėjau, bet žiūrėjo kiti žmonės ir savo įtarumu prisidedu prie jų“.

Technologijų tinklaraštis „Gizmodo“ pateikė savo kompiuterinės grafikos ekspertų analizę – joje nurodoma keletas nedarnumų kitame tos pačios grupelės vaizdo įraše. Prieš pat J. Sarno pakylant ant dešinio sparno staiga atsiranda mažas juodas kvadratas – tai suteikia pagrindo manyti, kad tikras modelis buvo pakeistas kompiuterio sugeneruotu vaizdu. Be to, J. Smeetso kolegų ant sparno metami šešėliai nesutampa su jų pačių judesiais.

Kitame vaizdo įraše, kuris patalpintas „Flying High“ svetainėje, matomi programos „Maya“, naudojamos trimačius kompiuterinius objektus kuriančių menininkų, ekrano vaizdai su sparnų prototipu. Nors tai nėra klastojimo įrodymas, bet sustiprina įtarimus, kad ši grupelė savo skraidantį aparatą sukūrė kompiuteriu.

Biografijos paslaptys

Dar daugiau abejonių sukelia ir idėjos autoriaus Jarno Smeetso pateikiami biografijos nesutapimai. Jarno Smeetso „LinkedIn“ paskyra, į kurią nukreipiama iš inžinieriaus svetainės, skelbia, kad jis nuo 2008 iki 2010 metų yra dirbęs bendrovėje „Pailton Steering Systems“. Tačiau grupės „Pailton Engineering Limited“ vadovas Johnas Nollettas tvirtina, kad įmonės įrašuose nėra informacijos apie žmogų tokiu vardu.

„Patikrinome informaciją iš visų pasaulio padalinių ir niekas nieko apie jį nežinojo. Jis niekada mums nedirbo jokiame mūsų padalinyje“, – sakė J. Nollettas.

Žurnalistai susisiekė ir su Coventry universitetu Jungtinėje Karalystėje – inžinieriaus interneto paskyrose rašoma, kad jis šioje įstaigoje mokėsi nuo 2001 iki 2005 metų. Universiteto darbuotojai, peržiūrėję pilną skaitmeninių įrašų duomenų bazę, į kurią įtraukti visi šioje įstaigoje nuo 1986 metų besimokę studentai, teigia radę tik vieną įrašą apie studentą su Smeets pavarde: Alexandra Smeets universitete studijavo nuo 1999 iki 2000 metų. Jokios informacijos apie Jarno Smeetsą nerasta.

„LinkedIn“ ir „Facebook“ paskyrose taip pat rašoma, kad J. Smeetsas yra dirbęs „Philips Design“ – tarptautinės elektronikos gaminių bendrovės „Philips“ padalinyje. Šios bendrovės atstovai savo komentaro nepateikė.

Su inžinieriumi „Wired“ žurnalistai antradienį ir trečiadienį bandė susisiekti el. paštu, telefonu ir per „Twitter“. Trečiadienį po pietų jis atsakė elektroniniu paštu atsisakydamas bendrauti telefonu. „Mane užgriuvo elektroninių laiškų, žinučių ir tweet’ų lavina“, – rašė J. Smeetsas.

Jis nebeatsakė į laišką su paklausimu dėl ko universitetas ir buvę darbdaviai negalėjo patvirtinti jo gyvenimo aprašyme nurodytų faktų ir prašymu pateikti daugiau informacijos apie tariamą skrydį.

J. Smeetso svetainių adresai – humanbirdwings.net ir humanbirdwings.com – buvo užregistruoti 2011 metų rugpjūtį, pasinaudojant Olandijos bendrovės „SoHosted“ paslauga. Ši bendrovė neatskleidžia adresų savininkų vardų.

Komentarai (12)