52 proc. suaugusiųjų ir 35 proc. vaikų visiškai neskaito knygų

Speju, kad skaitanciu vaiku daugiau tik del to, kad mokykloi butina skaityt.

Dėl televizijos įdomu, nebepažįstu praktiškai nei vieno 16-25m., kuris kasdien žiūrėtų televiziją (hell, apskritai žiūrėtų TV, neskaitant atvejų, kai pvz. draugai kokiam Lietuvos Balse dainuoja, ar žinių). O su skaitymu tikrai problema, kai žmogaus paklausi kone bet kokios neprograminės knygos ir pasirodo niekad nėra tokios girdėjęs (pvz kokio Nabokov'o 'Lolita', ar Orwell'o '1984'), tai tik ir lenda galvon http://www.youtube.com/watch?v=35TbGjt-weA

Aha, man irgi del televizoriaus keista. Tarp mano pazistamu panasaus amziaus irgi seniai nebera tokiu kurie televizoriu ziuretu, pats net neturiu tokio.

Koks čia keistumas, kai tam yra realių priežasčių. Senuoju būdu t.y. žiūrint tą žydrąją stebuklingąją dėžutę nebežiūri dauguma. Televizija persikėlė į internetą, o jau ten viskas iš eilės: ir piratavimas, ir youtubas, jokių reklamų, viskas nemokamai. Gali pasirinkti žiūrėti ką nori. O, tai turi kabelinę ir joje 50 programų, ir beveik visos yra šlamštų šlamštas. YPAČ lietuviški kanalai. Net žinių neverta žiūrėti. Tiek pigios maitos, kad neįsivaizduoju, o kur dar reklamos... Žodžių lietuviški kanalai yra total crap vienareikšmiškai. Iš tų visų užsenietiškų kanalų yra normaliausi tik 4. Tai, klausimas ar beverta žiūrėti televizorių senuoju būdu? O, dėl skaitymo. Jei turi begales laiko ir priklausai ten kažkokiai skaitovų bohemai. Be grožinės literatūros skaitymo yra ką veikti ir taip. Todėl skaitysiu, nebent kai būsiu pensininkas, jei ir išvis pensijos sulauksiu Šiaip yra įdomesnių dalykų už grožinę literatūrą, bent jau man. Ir šiaip kiekvienam savo, kas santabarbarą žiūri, kas šokius, kas skaito..

Neskaičiau ir aš, bet pradėjau... damušė, kai iš mėgstamo dėstytojo gavau paskatinimą menams... tai ir literatūros univere mokiaus. Nepasakysiu kame tas gėris, net tie propaguotojai nesiplėtoja atsakyt kame esmė, turbūt kažkas individualaus ir subjektyvaus Girdėjau teorijų literatūros paskaitose, galiu papasakot, bet neturėsiu argumentų matavimams... Imu ir skaitau tai kas man tada aktualu, ir tik tai kas laiko ir žmonių patikrinta, kažką gaunu. Literatūra juk pramoga ir pamoka, tik mokymasis čia kitoks. Šį kart pasakysiu, kad tai tik mano nuomonė ir patirtis, prasmės ginčytis nematau, jokiai bohemai nepriklausau ir neskaitančių nesmerkiu...

Iki 20 metų skaičiau knygas krūvomis. Na universitete daugiau tekdavo pasimokyti, tai skaitydavau specialybės ir jau rečiau grožines. Po to įpusėjus studijas pradėjau gyventi ir knygoms laiko nebeliko. Kartais, kai reikia pakentėti paplūdimyje nebent pasiimu ką nors laikui užmušti. Man atrodo, kad daug knygų skaito tie, kurie neturi realaus socialinio gyvenimo. Aš irgi skaičiau daugiausiai tuomet, kai gyvenau kaime, kompiuterio neturėjau, o draugai būdavo toli mieste. Tačiau kam skaityti kitų išgyvenimus, kai gali išgyventi pats? Aišku galima prisiminti posakius, kad visas gyvenimas telpa knygose ir kad žmogui gali nieko daugiau nereikėti, bet aš čia matau tokią pačią situaciją, kaip vargšai aiškina, kad ne piniguose laime, arba neturintys automobilio - kad jiems jo ir nereikia, nes visur galima nueiti. Tik kad visada nuomonė pasikeičia, kai atsiranda sąlygos...

Netiesa. Zmogus per tukstancius metu i knygas sudejo tiek informacijos, kad abejoju ar tu pats viska isgyvensi. Svarbu knygos turinys o ne tai, kad ji yra knyga. Tuo labiau, kad knygose gludi zmoniu mintys, o tau jos net gyvenime gali nesaut. Aisku, vien skaityt nera gerai, kaip ir bet ka darant nuolat. As pats knygas labai retai skaitau, bet suprantu ju svarba ir itaka. Labiausiai zmogu nuo knygu skaitymo atgraso greitas gyvenimo tempas, visi iesko greitesniu informacijos gavimo budu, bet tai nereiskia, kad informacija gludinti knygose yra nereiksminga.