Sovietmečio realybės šou: naudingos istorijos pamokos ar perlenkta lazda?

Tame muziejuje nebuvau, bet jei ten yra taip kaip sakoma ir kaip išsivaizduoju, tai manau jis tikrai reikalingas. Nes žmonės gyvendami dabartinėje aplinkoje, neturi visiško suvokimo kaip gali būti, ir netyčia (to nenorėdami, nepayrią savo kailiu) gali grįžti prie to. Manau puikus pavizdys ta uždaryta mergaitė, ji tikrai nesuvokia kaip gali ją uždaryti šitiek laiko prieš jos valią, juk yra tėvai mokytojai ir tt. ir jie privalo ją išleisti. Bet sovietmečiu (taip pat ir prie Hitlerio vokietijoje), bet ką, betkada gali suimti, nepateikdami jokių kaltinimų, laikyti, eksperimentuoti, kankinti ir tt. Ar ištremti už ištartą ar net neištartą žodį.

nereikia perlenkti lazdos, visi tie "ne tą pasakė ir ištrėmė" buvo labai ankstyvame laikotarpyje, kada tik kūrėsi pati SSRS ar kai į save įtraukė kitas valstybes. Kitaip sakant neramiais laikais. Kur būna kitaip? Turim pavyzdžius kaip "demokratijos šauklė" JAV be skrupulų Afganistane, Irake uždaro nepalankius žmones, žmones apie kuriuos kažkas pakuždėjo ir pan. Tad jei atsiminimo akcentas tik smurtas, tai čia absoliuti propaganda, kuri visiškai iškreipia praeitį. Ir labai geras klausimas ar tai iš vis būtu kokia istorinė edukacija ar performansas, kur ta "sovietinė praeitis" tik išorinis kevalas, ir mažai kas pasikeistu, jei vietoje jos, uždėtumei Viduramžių ar antikos, nacių ar osmanų rūbus. Tikroji edukacija būtu tokios vietos kaip pvz Grūto parkas, Rumšiškės, kuriuose nelendama į kraštutinumus, o stengiamasi sustabdyti ir parodyti tam tikrą laikotarpį. Parodyti kasdienybę.

, pirma - nėra korektiška lyginti mastus ir pretekstus, bausmes. Gi Afganistane nesiunčiami į darbo stovyklas šuniškomis sąlygomis imamai, profesoriai ar tiesiog atvirai talibams kaip politinei jėgai prijaučiantys valstiečiai. Kad idiotų visur pasitaiko - faktas, bet tie kariai ar prižiūrėtojai, kurie elgiasi ne pagal taisykles, šaudo į civilius ar degina Koraną patys susilaukia bausmių (ir jų viršininkai, kad nesužiūrėjo). Antra, čia parodomas tik vienas aspektas vienu laikotarpiu, nepainiojant vėlesnio pramonės atgaivinimo, patoso (po Stalino mirties, apie 1960 jo tikrai nemažai buvo, didelė dalis buvo pradėjusi tikėti, kad didžiausias žmonijos istorijoje socialinis eksperimentas gali ir pasiteisinti). Taip galima pritempinėti, kodėl kartu nekalbama apie Gorbačiovo reformas. Tam ir yra Grūto parkas. Trečia, kaip įsivaizduoji jaunimėliui parodyti, kad tie tardymai, kankinimai, trėmimai - ne juokas? Nuotraukas rodysi? Juk rimtų, išsamių dokumentinių filmų jaunimas nežiūri. Kalbant apie istorines dramas - tai jos labai būna subanalintos. Paimkim kad ir "Dievų mišką" ar "Vienus". Jeigu parodysi viską realistiškai, tokio filmo apskritai moksleiviams nebus galima žiūrėti, nei kine ar per TV rodyti. Mane sukrėtė kažkur forumuose sutiktas vaizdelis. Nespalvota nuotrauka iš kažkurio išlaisvinto nacių geto. Pilna lavonų, perdžiūvusių kalinių, kareivių. Ir tarp jų - rožinis vienaragis iš multiko. Komentaras: "OMG! Kaip sukrečia, kaip jautru, koks subtilus pateikimas! Vienaragio akytės tokios liūdnos, jaučiuosi lyg ir aš ten būčiau!". Tokio pateikimo norime? Performansai išties sukrečia, net jeigu ir persūdyta. Kad ir ta moksleivė - matai, įsižeidė, kad ją karcerin uždarė porai valandų... Koks siaubas, koks žiaurumas, koks nesiskaitymas! Tokio "nesiskaitymo" kiekvienas būtų meldęs, į NKVD nagus pakliuvęs, jei tik tuo pasibaigę būtų. Dabartiniai paaugliai auksiniuose narveliuose gyvena. Kokie menkniekiai jiems tragedija: per pigus telefonas, per prasti pažymiai, per reti apsilankymai picerijose... Jie neįsivaizduoja, ką iš tikrųjų reiškia būti sutryptam, išniekintam, nuteistam už nebūtus dalykus, ką reiškia tikras skausmas, artimųjų ir namų netektis. Nepritarčiau, jei tokios ekskursijos būtų vienintelė ar pagrindinė auklėjamoji priemonė. Tačiau komplekse su kitomis, ji labai naudinga. Kodėl nukentėjusi tauta garbino Grūto stabus? Kokia kaina buvo statomas "brandus socializmas"? Gal tuomet ir tikra dokumentine medžiaga pasidomės.

Ta prasme talonus batams, rūbams, rudus šūdo spalvos rūbus, kurių ištepti neįmanoma... Kam tai įdomu... Ar tu nori kokią iškreiptą socialistinį realizmą tiesiai iš sovietinių atvirukų? Be to rodyti visuomenę kur virš šeštadalio žmonių nors kartą atsidūrė kalėjime ar kitoje panašioje organizacijoje ir sakyti, kad nebuvo kalėjimo neišeina, čia tas pats kaip surengti parodą apie karo gyvenimą ir nerodytų karių, nes šeštadalis visuomenės - karių - nieko nereiškia.

enternald, visų pirma kalėjime, jau po Stalino mirties, tikrai ne kas antras pilietis apsilankė. Ir su KGB ne kas trečias tiesiogiai buvo turėjęs reikalų. Tikro atvaizdavimo tikrai niekas nepadarys. Bet reikia pasistengti perteikti kiek galima. Ir jei skiriamasis simbolis to laikmečio paradinis fasadas, niekas geriau neperteiks to kaip parodymas to laikmečio didybės. Be šito faktoriaus nesuprasi ir kodėl nefasadinis gyvenimas taip skyrėsi, kodėl žmonės elgėsi taip, o ne kitaip.

- turbūt nustebinsiu, bet aš prieš visokių senovės liekanų saugojimą/garbinimą, gėda per TV matyti, kaip šiuo pagrindu mafijozai "suka biznį" mįslingu pavadinimu "paveldas"..