Indija, ne Kinija, taps pasaulio ekonomikos varikliu

Bet Kinija daug daugiau investuoja į karines technologijas, nei Indija. Tad žinom prie ko tai gali privest

Kinijai kariauti neapsimoka. Karas priveda prie kapitalo praradimo. Nebent kovoji su gerokai silpnesne salimi, kuri tik partizaniniu karu gali priesintis. Bet tada kinai susilauktu likusio pasaulio nemalones ir sustotu ju eksportas, kas stipriai pakirstu ju ekonomika.

Jei sustotu eksportas tai ne tik kinu ekonomika pajustu tai

Demokratiniam pasauliui stipri Indija labai naudinga. Būtų Azijoje atsvara komunistinei Kinijai. O jų ir kultūra daug taikesnė, nei komunizmas

Straipsnis klaidingas, nes autorius neįvertino kinų sociopsichologinių pokyčių. Taip, visiška tiesa, kad tradiciškai kinai taupo pinigus, ir trečdalį tikrai atsideda. Bet naujoji karta šio įpročio praktiškai visai atsisakiusi. Iš esmės taupo žmonės vyresni nei 40 metų. Jaunoji karta su lig kiekvienais metais į finansų valdymą žiūri visiškai kitaip. Finansinis švietimas Kinijoje neblogas ir žmonės pinigus moka valdyti, todėl juos dažniausiai paleidžia į rinką. Investavimas ir perku-parduodu tipo spekuliacijos labai populiarios. Todėl drįstu teigti, kad Kinijos vidaus vartojimas ateinančiais metais labai smarkiai išaugs. Edit: Apskritai straipsnyje labai daug iki galo neišplėtotų minčių arba iškraipytų/nutylėtų faktų. Pavyzdžiui: "Britai Indijai paliko gerai išplėtotą geležinkelių tinklą, kas leidžia laisvą žmonių ir prekių judėjimą, o kinai judėjimą riboja". Kas čia per nesąmonė? Gal tada reikėjo paminėti ir faktą, kad Kinija JAU DABAR turi geriausiai pasaulyje išvystytą geležinkelių infrastruktūrą ir jais gali nusigauti į praktiškai bet kurią šalies vietą? Ir palyginus pigiai, ir tai nei pro kur nesiriša su jokiais judėjimo ribojimais. Be to, tos pačios etninės mažumos juda kur nori ir kada nori, Kinija skatina savo piliečių migraciją, nes jie tiesiogiai tuo suinteresuoti.

Investavimas ir yra taupymas. Tiesa, ne kojineje. Tad ne visai supratau, ka norejai pasakyt ?

Investavimą rašiau kaip pavyzdį, beje, ne pagrindinį. Kalbėjau apskritai apie finansų valdymą ir požiūrio į pinigus ir finansus pasikeitimą. Šiuo atveju investavimas veikia kaip argumentas, kad pinigų valdymo įpročiai Kinijoj sparčiai kinta. Prieš 10 metų apie investavimą ar pan. dalykus niekas realiai nė nenutuokė. Per 10 metų daug kas pasikeitė. Ir nuolatos keičiasi, taupymas yra Kinijos tradicinė konfucianistinė vertybė, kuri yra nykstanti, ją keičia kiti įpročiai. Žinai tokį dalyką, kaip Kinijos "mianzi" samprata? Veidas Kinijoje labai svarbus, yra tai labai smarkiai skatina vidaus vartojimą, kinai perka daiktus net ir tokius, kurie jiems nelabai reikalingi vien tam, kad parodytų, jog gali. Tai nesiriša su jokia taupymo psichologija.

Apie mianzi samprata negirdejes, bet apie ka kalbi zinau. Jie perka restorane tiek maisto, kad 3 dienas valgytu ir nesuvalgytu, tam, kad parodyt, jog gali nusipirkti. Panasiai ir pas mus nori zmones, nes dar neatsivartoje ir nesubrendo. Tai investavimas ir yra taupymas, tik pinigu neisaldai valstybes mastu. Nezinau apie tai kiek jauni sutaupo pinigu, bet taupymas yra gerai butent investuojant. Nes kaupiamas kapitalas. Butent del sutaupytu lesu vakarieciai gali gerai gyventi.

labiausiai patiko :" Kinija neseniai sumažino savo realaus BVP metinio augimo tikslą nuo 7,5 proc. iki 8 procentų" - klaida turbūt. Kaip bebūtų 7,5proc yra nerealiai didelis prieaugis. Šiaip akivaizdus PR prieš Kiniją. Tik dėl to kad ten komunizmas. Kinijos įtaka visam pasauliui dar ne vieną dešimtmetį tik didės, o tai nėra blogai. Indija negali ir dar ilgai negalės nė lygintis su kinija, ekonomka, karine galia, ir tt. Nieko prieš Indiją neturiu, priešingai, kaip kažkas minėjo, tai taikūs žmonės, ir religija jų tikrai stebina. Ne vienas iš ten gryžta pasikeitęs kardinaliai.

Kinijoje sušiktas socializmas, kur valdo komunistai, o Indija visada buvo laisvos rinkos šalimi.

Ne! Kinijoje kaip tik nėra socializmo, ten vyrauja pačios žiauriausios formos kapitalizmas visiškai priešingas socializmui. Vienintelis skirtumas, Kinijos valdymas komunistinis.

Pritariu. Kinija panirusi stačia galva į kapitalizmo bačką ir tikrai neketina iš ten lysti. Kitaip sakant Kinijoje laisvi pinigai, o ne žmonės. Įsivaizduok, jog Kinijoje būtum karaliumi. Jei turi ten savo įmonę, valdžios prioritetu tampi tu, o ne ta pigi ir pakeičiama darbo jėga pavadinta "kiniečiais". Tad neapsigaukit, Kinijoje komunizmas tik šou, kurios tikslas įteigti piliečiams, kad valdžia žmonių rankose.

Kad Kinijoje kas jau kas, bet pinigai nelaisvi. O socializme zmones ir neturi buti laisvi, bet vis tiek jo Kinijoje nalabai yra. Ten yra kryzminamas komunizmas, kartu su kapitalizmu. O socializme, kad kazka dalinti, reikia kazka ir tureti. Beje, Lietuvoje verslo nekentimas yra nesvietiskas. Verslininkai del visko kalti. Ir kad is vis darbo vietu sukuria, ir kad mokescius moka. Jei nebutu verslo, butu tvarka - nedarbas butu kokie 80%, valiutos kursas nuolat kristu, nes spaudimo neatlaikytu LB. Na tada prasidetu masinis badas, streikai, mus aptvertu tvora ir augintu kaip gyvulius zoologijos sodui, kad galetu parodyti kitom ES salims, what happens when people are idiots.

Dėl pačių ekonominių procesų aš su tavimi diskutuot negaliu, nes nesu ekonomistas. Mano mintis yra ta, kad straipsnis yra : 1. Šališkas 2. Jame neįsigilinta į Kinijoje vykstančius procesus, kurių kol kas dar nesimato statistikoje. Dėl taupymo, tai kinai realiai nelabai gali taupyt, pavyzdžiui būstui taupyti Kinijoje yra beprasmiška. Būstų kainos kyla labai sparčiai, ir kinas suvokia, kad dabar pradėjus taupyti būstui, jam reiks taupyti mažiausiai 20 metų, bet per tą laiką būstas gali pabrangti dvigubai. Todėl imamos paskolos. Butas Kinijoje yra pati svarbiausia prekė dėl vienos priežasties - vedybų. Jei vaikinukas nori vesti merginą, pirmas klausimas iš merginos tėvų yra: "Ar turi butą?". Ir jiems tai menki juokai, jei vaikinas neturi buto, jis automatiškai yra nurašomas. Todėl jauni žmonės yra priversti imti paskolas. Kitas variantas - padeda šeima ir sukrapšto reikiamus pinigus. Bet bet kokiu atveju, taupymo variantas jiems atkrenta. P.S Žmonės Kinijoje daug laisvesni nei jūs įsivaizduojat, bet tai priklauso nuo švietimo. Tarkim mūsų universitetas turi du studentų miestelius, naująjį ir senąjį. Senajame mokosi tiksliųjų mokslų studentai. Naujajame humanitarai, socialai ir menai. Neįsivaizduojat koks skirtumas tarp šių dviejų miestelių. Vienam jautiesi kaip sovietinėj Rusijoj, kitam visai panašiai kaip Lietuvoj. Taip yra ko gero todėl, kad į tiksliuosius stoja daugiau iš kaimų atvykę žmonės, nes jie žino, kad jiems duoną užsidirbti padės tik jų specialybė ir žinios. Tuo tarpu į humanitarus ir laisvuosius stoja daugiau miestiečiai, kurie jau turi šiokį tokį užnugarį ir gali tikėtis daugiau paramos iš tėvų. Taigi, laisvumo klausimą panašu, kad nulemia grynai finansai ir išsilavinimas, o ne partinė ideologija.

Sloth, kaip suprantu kazkuriam mieste Kinijoje mokaisi. Speciau Hong Kong'as ? Sito miesto negalima lyginti su likusia Kinija. Is viso sunku Kinijos miestus tarpusavyje lyginti. O del saliskumo, tai jo, strapsnis idomiai surasytas.

Mokausi Shenyange (Šiaurės rytų Kinija). Miestas sparčiai besiplečiantis, bet dar nėra taip smarkiai nutolęs nuo Kinijos provincijų, kaip kiti mega miestai (Shanghai, Beijing, Guangzhou, Hangzhou, HongKong etc.), todėl iš esmės yra labai gera terpė stebėti Kinijos ekonominius ir sociokultūrinius pokyčius. Bet iš esmės taip, Kinijos miestai yra labai sunkiai lyginami, net ir tie patys Pekinas ir Šanchajus kultūriškai skiriasi labai smarkiai, nes būtent šie du miestai simbolizuoja pietų ir šiaurės centrus.

salys kuriuose labiausiai galima isnaudoti zmones...dabar vadinami pasaulio ekonomikos varikliais...ech tas laukinis kapitalizmas...

pasaulio ekonomikos varikliais del to, kad ten ekonomika stipriai auga. O zmones ir net vaikai, kurie ten dirba po 70-80h per savaite, dziaugiasi gave darba ir neinkscia, priesingai negu pas mus pradirbantys 20h per savaite.

Vakarų kultūroje irgi demokratija, tik taika, šiam darže, jau senei nekvepia. Čia gal greičiau indų tauta ramesni žmonės, bet vėlgi Indijos ir Pakistano santykiai dar dabar yra ties karo riba. Taigi, ne tautos būdas lemia pagrindinius valstybės veiksmus...

Ar man akyse jau mirguliuoja, ar straipsnyje dubliuojasi ne viena teksto pastraipa?