Visos civilizacijos anksčiau ar vėliau išgyvendavo krizes. O tų krizių rezultatai būdavo skirtingi – vienos civilizacijos žlugdavo ir dingdavo be pėdsakų (kaip klasikinė majų imperija), kitos su laiku atgimdavo (kinų civilizacija). Bet iki šiol jokia katastrofa dar nekėlė grėsmės visai žmonijai, rašo bublik.delfi.ee.

Žinomi JAV biologai Paulas ir Anne Ehrlichai išskiria du veiksnius, kurie gali sukelti civilizacijos žlugimą – populiacijos perteklių ir besaikį vartojimą. Ir vienas, ir kitas veiksnys yra apgaulingi. Gana ilgą laiką gali atrodyti, kad kuo daugiau yra darbščių rankų, kuo aktyvesnė rinka, tuo greitesnė mokslinė pažanga ir tuo geriau mes gyvename. Bet galų gale liktume prie skilusios geldos: natūralios sistemos neatlaikytų įtampos ir mums tektų susimokėti už tai, ką sunaudojome.

Biologai įsitikinę, kad mokslininkai turėtų liautis riboti savo darbų platinimą specializuotuose leidiniuose ir kuo dažniau savo mintis bei tyrimų rezultatus publikuoti plačiajai visuomenei prieinamuose leidiniuose.

Panašu, kad savo laiku, 1968 metais, gerokai triukšmo sukėlusios knygos „Demografinė bomba“ autoriai buvo teisūs ir jų prognozės pildosi. Pavyzdžiui, jeigu visas pasaulis, visi 7 milijardai žmonių imtųsi vartoti taip, kaip tai daro amerikiečiai, mums reikėtų keturių ar net penkių papildomų planetų, tokių kaip Žemė, kad visų poreikiai būtų patenkinti. Be to, prognozuojama, kad iki šio amžiaus vidurio planetoje gyvens jau ne 7, o 9,6 mlrd. žmonių, o kiekvienas naujas žmogus vartos net dukart daugiau išteklių nei ankstesnis.

Tokia vartojimo progresija prasidėjo ne vakar, o dar pačiose žmonių civilizacijos ištakose: kuomet mūsų buvo mažai, gyvenome tik pačiuose derlingiausiuose paupių slėniuose. Kai populiacija išaugo, žmonėms teko įsisavinti ir mažiau žemės ūkiui tinkamas teritorijas, o tai reiškia daugiau žemės, daugiau trąšų, daugiau energijos ir kitų išteklių tam pačiam maisto kiekiui pagaminti. Kitaip tariant, kiti 2,5 mlrd. žmonių planetai pakenks labiau nei tie 2,5 mlrd., kurie gimė nuo 1970 metų. Ištekliai, kuriuos įsisavinti lengva, įsisavinami pirmiausiai – toks yra gamtos dėsnis.

Ką gi daryti? Kai kas daroma jau dabar ir to negalima neigti: didinamas žemdirbystės efektyvumas, iškastinį kurą stengiamasi keisti atsinaujinančiais energijos šaltiniais, bandoma riboti šiltnamio dujų išmetimą. Bet kol kas sėkmingi rezultatai yra tik lokalūs ir, svarbiausia, jie neišspręs naujų milijardų išmaitinimo ir sušildymo problemos.

Taigi, vietoje bandymų sukurti tokias sąlygas, kuriose galėtų gyventi 9,6 mlrd. žmonių (kas tikriausiai apskritai yra neįmanoma), reikėtų pasistengti apriboti gimstamumą. Gerai būtų sustoti bent ties 8,6 mlrd. riba, o vėliau vartojimą keisti iki tokių parametrų, kurie nekenktų mūsų planetai. To nepadarius mūsų dabartinio jaunimo anūkams gyvenimas bus labai liūdnas, alkanas ir šaltas.

Dėl to mokslininkai, publikavę straipsnį recenzuojamame žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, pažymi, kad pirmas žingsnis siekiant apsisaugoti nuo katastrofinio civilizacijos žlugimo turėtų būti visuotinis vyrų ir moterų teisių sulyginimas. Tyrimais nustatyta, kad visur, kur tai padaryta, gimstamumas krenta, mat moterys tampa pilnateisiais visuomenės nariais, o ne vien vaikų gimdymo fabrikais. Be to, kiekvienai moteriai, gyvenančiai aktyvų lytinį gyvenimą, būtina garantuoti nemokamus kontraceptikus bei aborto galimybę.

Su tokiu pasiūlymų sutiks tikrai ne visi. Bet juk branduolinio karo grėsmę kažkokiu būdu bendromis pastangomis įveikėme. Tai nejaugi viso pasaulio mokslininkai, visuomenės veikėjai ir politikai nesugebės koordinuoti savo pastangų ir apsaugoti žmonijos nuo naujos katastrofos? Juk tam ir buvo sukurtas Žmonijos ir biosferos tūkstantmečio aljansas.

Liūdniausia šioje situacijoje yra tai, kad mokslas jau tiksliai aprašė veiksnius, galinčius sukelti žmonijos žlugimą, bet pati žmonija į tai niekaip nereaguoja, sielojasi P. ir A. Ehrlichai cituojantys net 150 skirtingų mokslinių tyrimų rezultatus: „JAV ką tik vykusių prezidento rinkimų metu nė vienas iš kandidatų nevertino šių klausimų. Visas dėmesys buvo skiriamas finansiniams sunkumams, kuriuos nesudėtinga išspręsti įprastinių derybų keliu. O su gamta derybos neįmanomos“.

Komentarai (13)