Kasdieniai stresai laikui bėgant gali turėti liūdnų padarinių žmogaus psichikai. Dažnas stoviniavimas eilėse, kamščiuose ne šiaip vargina, o laikui bėgant gali baigtis sunkiais psichikos sutrikimais, rodo psichologų tyrimas.

Išsaugoti šaltakraujiškumą susiduriant su kasdieniais stresais ne mažiau svarbu nei sveikai maitintis ir sportuoti. Psichologijos ir socialinės elgsenos profesorė Susan Charles tyrė, ar kasdieniai stresai padaro žmogų atsparesnį, ar vis dėlto laikui bėgant palaužia. Pasitelkusi dviejų tyrimų duomenis, ji su kolegomis padarė išvadą, jog ginčai su partneriu, konfliktai darbe, stovėjimas eilėse, stoviniavimas kamščiuose po dešimties metų sukelia psichologinį išsekimą, nerimą ir nuotaikos svyravimus.

Paaiškėjo, kad tyrimo dalyvių – 25–74 m. amžiaus moterių ir vyrų psichinei sveikatos padarinių turėjo ne tik dideli sukrėtimai, bet ir nedideli kasdieniai stresai.

S. Charles teigė: „Mūsų psichinei sveikatai turi įtakos tai, kaip tvarkomės su kasdienėmis emocijomis. Esame tiek susikoncentravę į ilgalaikius tikslus, kad nesuvokiame, kaip svarbu valdyti emocijas. Pakeisti reakciją į stresą ir požiūrį į stresines situacijas ne mažiau svarbu nei sveika mityba ir sportavimas. <...> Iš akimirkų susidaro dienos, o iš dienų – metai. Deja, žmonės nepaiso psichinės sveikatos sutrikimų, kol jie nevirsta ligomis ir kol neprireikia medikų pagalbos.“

Britų mokslininkai stebėjo, kaip beždžiones veikia streso hormonas. Paaiškėjo, kad vidurines pozicijas būryje turinčios beždžionės patiria daugiausia streso – joms tenka susidurti tiek su viršesnėmis, tiek su žemesnę hierarchinę poziciją užimančiomis beždžionėmis.

Liverpulio instituto darbuotoja Katie Edwards teigė: „Vidurines pozicijas užimantys darbuotojai patiria daugiau streso, lyginant su jų viršininkais ar pavaldiniais, kuriems jie vadovauja.“

Komentarai (1)