Filosofas J. Dagys: pernelyg sureikšminame aukštąjį mokslą ir be reikalo nuvertiname amatą

Teisingai pastebeta, kad Lietuvos "kultūros specifika, savo fundamentiniame lygmenyje iš tikrųjų yra perimta iš rusiškos kultūros", t.y. gyvenimas vystosi pagal visuotinai priimta kazkokia tai unikalia teorija atmetant visus kitus variantus; - Buten tai yauge y zmoniu krauja ir samone, kad ju suvokimas yra baigtinis ir kitiems privalomas. Todel ir nekyla noras daryti kompromisu. O jaunimas, nesugebedamas susiformavusioje visuomenineje ideologijoje pramusti vietos sau, o svarbiausia, jiems kyla klausimas kodel apsrktiati jie turetu kazka musti jeigu va ten uz sienos be musimo gali pasiimti ir dar busi apdovanotas puikiomis veiklai salygomis; - Lietuvoje "draudziama" mastyti kitaip, nes greitai busi apipiltas pamazgomis ir ismesta y uzriby. Pasiziurekit y politika - ji yra puikiausias Lietuvos visuomeninio gyvenimo atspindys. - Lietuva vis dar ignoruoja ta fakta, kad niekas nera baigtinis, kad nera jokios pastovios ir stabilios tvarkos ir visi nesamoningai ilgisi tos (tariamai komunistines) santvarkos, kai visi zinojo kas galima, o kas ne.

Staiga kilo tokia mintis. - A.Vaisvila savo "Lietuvos Teisines valstybes koncepcija" raso, kad Lietuvos teisynai "pretendavo" tapti pirmomis pasaulio Konstitucijomis, visgi jomis netapo, kadangi jose buvo numatytos teises tik bajorams. Ir sie turejo teise (visuomeniny nusistatyma) - nedirbti. Ilgainiui tas vengimas dirbti nustekeno vienintelius issilavinima turincius Bajorus, o (pasikeitus ekonominei-politinei situacijai) praturtejus pirkliams, sie pradejo nebeklausyti bajoru ir juos suzlugde; - Tad gal ir dabartineje Lietuvos situacijoje galima nebent ignoruoti politiny nusistatyma ir orientuojantis y amatus, technologijas - kaupti kapitala, kuris ateityje galetu sunaikinti "Bajorija". Bet kas is to jeigu tas kapitalas yra legaliai bajorijos nugriebiamas (kaip Rusijoje - vienas Vokietijos ekspertas Lietuvos Seime pasake - "Kapitalizmas Lietuvoje mire")? Tada ir toliau gyvensime pagal pono Donskio ysivaizduojama Pasaulio scenariju http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... 338#332338 - kai visi nustos blaskytis, gyvens pagal viena standarta, seima bus visuomenes standartus atitinkanti dalis - zodziu idealus KOmunizmas. - Kazin kaip reiktu vertinti Pumpucio www.tecnologijos.lt issakyta nuomone, kad Strategine Lietuvos klaida yra orientavimasis y technologijas? Ar jis apskritai pries technologijas ar tik abejoja sugebejimu jas ysisavinti? Gal Pumputis is tikruju yra Komunizmo sauklys todel taip nemegsta technologiju? http://www.technologijos.lt/n/svietimas ... navigacija - Ydomu butu atlikti tyrima, kokia dabartine lietuvos situacija - koks yra balansas tarp tecnologiju ir paveldetos is Rusijos fundamentalios tradicijos viska vertinti pagal standartus?! - Gal visgi reiktu nustoti pjautis tarp VU ir MRU bei paieskoti galimybiu kaip dirbti kartu? Hmm. Ydomu koks jungtukas galetu suardyti dabartine nusistovejusia situacija ir priverstu visus parodyti ka is tikruju sugeba, o ne kokius rysius turi? O gal Komunistines idejos mintis ir yra - laimeti gali tik vienas?! - Manau tas jungiklis galetu buti, galimybe ne politiniame lygmenyje elgtis kaip tinkamas (kvotos ), o rinka atsirinks. Tai va tiek.

Na sakykit ką norit, bet pastaruoju metu aš vis labiau galvoju, kad reikia prisijungt prie skustagalvių kurie skanduoja šitą šūkį. Rusakalbiai gyvena Lietuvoje nuo 1991 metų ar dar seniau, per tą laiką nesugeba išmokti Lietuviškai nei pasisveikint, nuvažiuoji į Vilnių, pasijati kaip Lenkijoj/Rusijoj - gėda.. Sostinė gi.. Lietuvoje įsteigta Lenkų rinkimų partija.. Jeigu gyveni kitoj valstybei, būk malonus ir priimk jos pilietybę ir kalbą, jeigu tau tai nepatina, prašau sienos atviros, gali grįžt į savo šalį... Niekada nesuprasiu tokios tolerancijos iš mūsų valstybės pusės, tuo labiau kaip pastarieji dar reikalauja sau didesnių teisių, gyveni Lietuvoj, pagal Lietuvos konstituciją, visos tavo teisės yra surašytos ten, jeigu nesugebi Lietuviškai perskaityt, ne mano bėdos.. Labai šitas pasijaučia Italijoj, Ispanijoj kur privisę emigrantų iš Afrikos, tada supranti, kaip tokie žmonės žlugdo šalį ir jos įvaizdį, tikiuosi nesulauksiu tokio vaizdo Lietuvoje..

Vakar važiuodamas šiauriniu Kauno aplinkeliu per CB raciją nugirdau vilkikų vairuotojų pokalbį apie lenkus, rusus, lietuvius ir juodaodžius. Nuomonė buvo ta pati, juodukas atvažiavęs pora metų pagyvena ir bent pagrindai lietuvių kalbos yra, o lenkai ar rusai (juos žinoma kitaip pavadino, visokių priešdėlių ir pan pridėjo) per dvidešimt metų nesugeba prakalbėt lietuviškai. Seniau gal ir buvo lyg gėda kalbėt lietuviškai, tačiau dabar? kalbant apie aukštajį mokslą, valytojas ir pan. Aukštasis mokslas yra per lengvai prieinamas, per lengvai pasiekiamas. Kodėl pas mus beveik visi su diplomais, bet retas, kuris kažką naudingo gali pasiūlyt potencialiam darbdaviui? Kaip buvo minėta straipsnyje, matyt nuo sovietinių laikų atėjus vizija, kad bus diplomas - bus darbas ir pajamos. Na dar įtariu labai ženkliai prisideda ir visokių kaimukų išsinešdint į lietuvos mąsteliu didmiesčius bei tėvų raginimas stoti į aukštąsia mokyklas. Dar klausant ~40-50m amžiaus žmonių, ypač moterų, pokalbių tarpusavyje įdomių dalykų galima nugirst. Pvz kaip jos mėgsta gistis savo vaikais, kaip jiem sekasi ir pan, kad baigė mokslą, išvažiavo į užsienį dirbt, kaip gerai sekasi. Poto pareina namo ir zyzia jau savo vaikams, kodėl nesimokai, kodėl nesistengi, kodėl to nedarai, kodėl ano nedarai. Įtariu tai turėtų žlugdyti jaunuolius. Tai turėtų tauip pat prisidėti prie visos tos bandos besimokančios, visos diplomuotos. Todėl norintis gauti kažką daugiau, nei valytoja (juk ji irgi su aukštuoju) turi mokėti stipriai daugiau, nei eilinis statistinis lietuvis. Persivers karta, pažiūrėsim, kaip tada bus. Pamenu dar savo paauglystę, kai mokykloje šaipydavomės iš 'profkių', nurašydavom jose besimokančius, kaip nieko daugiau nesugebančius. Kodėl? gal todėl, kad aukštasis mokslas buvo išaukštintas, kaip didžiausias tikslas ir siekiamybė? Gal jaunimas yra per mažai motyvuotas. Kurgi bus motyvuotas, kai mokosi tam kad mokytis, kad gauti diplomą, kad patenkinti giminaičius, kad išvykti iš savo gimto kelis šimtus gyventojų turinčio miestuko. Galų gale baigę mokslą visi studenčiokai prisijungia prie begalinės diplomuotų specialistų gvardijos būdami visiškai identiški viens kitam. Tada savivertė, kaip minėta straipsnyje, padebesyse, tai kaip galima eit dirbti ne patį geriausią, ne patį geriausiai apmokamą darbą? Tiesiog pažeminimas. Nu ir kas tada, nusiviliama lietuva ir keliaujama to pačio darbo dirbti į vakarų europoj esantį salyną ar skandinaviją. Daliai pasiseka, dalis valgo iš konteinerių, gyvena dviejų kambarių bute su dar penkiais tokiais pat diplomuotais specialistais. Parvažiuoja porai savaičių į lietuvą aptekę pinigais (vistik sutaupė) ir taškosi į visas puses. Tada visam kitam jaunimui gali pradėt atrodyt, kad ten taip gerai, pusmetį padirbai ir jau yra mašina, baliai, pirtys, vakarėliai. Tiesiog nerūpestingas gyvenimas. Užburtas ratas gaunasi. Dar būtų galima įžvelgti tokią paprastą bėdą. Jaunimas nemėgsta skaityti. Jaunimas nėra žingeidus, nenori žinių. Skaito tik tada, kai liepiama. Iš čia išplaukia, kad nieks, kam labiausiai reiktų ir neperskaito reikiamų tekstų, reikiamų knygų. reikiamų straipsnių. Perskaito tik tie, kam norisi padiskutuoti tam tikra tema, kas ir taip yra žingeidūs.

Ydų ieškoti reikia ne žmonėse, o pačiame švietime.

Tikrai taip, dėl visko kalta aplinka! Jeigu žmonės eitų į aukštąsias mokyklas išmokti tam tikros srities, kad ją galėtų naudoti, diplomas taptų vertingesnis. Tačiau dažnas pilietis eina mokytis dėl diplomo. Siūlau paklausinėt pirmakursių, ką jie planuoja/norėtų veikti su savo diplomu, kai baigs mokslus. Aš jau klausinėjau, tiek pirmakursių, tiek antrakursių..Žinoma skirtingais metais įstoję jie buvo, ne tie patys žmonės, tik skirtingais metais. Retas, kuris kažką aiškaus sugebėjo atsakyti. Dažniausias atsakymas - nežinau. Kas svarbiausia aiškiausiai atsakydavo tie keistuoliai genijai (gana sunku su jais susišnekėt), kurie atėję į pirmą kursą mokėjo daugiau, nei kaikurie gavę diplomą ir tie, kurie vos vos ištempdavo ant penketo ar šešeto.

Tai gal žmogus kaltas kad išvis gimė?

kol žmogus yra vaikas, beveik viską įtakoja aplinka, tėvai, draugai ir pan. Kai jis suaugęs ar artėja link to, kuo toliau, tuo labiau kiekvienas rezultatas priklauso nuo jo pačio asmeninių veiksmų, poelgių, pastangų ir t.t. ps. Jei nėra ką pasakyt, geriau visai nesakyt.

Manau reikia kalbėt ir apie tai jog aukštasis mokslas labai žemo lygmens.. Kad ir mano pavyzdys, kai darbdavys visur ieško žmonių su 2 metų patirtim. Kaip ką tik baigęs mokslus studenčiokas, nesenai įsidarbinęs galiu pasakyt, kad tik atėjęs į darbo vietą supratau, kad mažai ką moku ir mažai ką suprantu, kaip viskas vyksta realybėje. Darbdaviui nereikia enciklopedijos, kuri po ofisą vaikščiodama jam aiškintų apie vieną ar kitą darbo specifiką, jam reikia žmogaus kuris žinotų step by step ką daryt, kad darbai vyktų.. Deja šito neišmokina aukštosiuose mokyklose, todėl darbdavys visur reikalauja 2 metų patirties. Manau čia yra didelė problema ir daug kur reikia pertvarkyt studijų programas, kad jos būtų nenutolusios nuo realybės.

Aš manau, kad daugumos pasirinkimas mokytis aukštosiose mokyklose yra logiškas ir lengvai paaiškinamas. Dabar paimkim visų Lietuvoje egzistuojančių profesijų spektrą. Visų jų vidutiniai atlyginimai su retomis išimtimis telpa į 1000-4000Lt/mėn. rėmus. Taigi atlyginimų skirtumas tarp atskirų profesijų yra vos pora ar keletą kartų ir tai yra labai mažas skirtumas. Ir kai nėra motyvo rinktis profesijos dėl didesnės algos, tada jaunuoliai padaro išvadas ir renkasi profesiją pagal darbo sąlygas. Todėl vietoje purvino ir pamaininio darbo renkasi darbą švariuose, šiltuose ofisuose su pastoviu darbo grafiku. Vietoje monotoniško mechaninio darbo renkasi darbą kuriame daugiau saviraiškos galimybių ar bendravimo su žmonėmis. Tai yra grynas socializmo padarinys. Jei valdininkai dar labiau „užprogresintų“ mokesčius, tai ši problema pasidarytų dar opesnė. Dar labai mane stebina, tas diktatūros pateisinimas. Kada norima kitam žmogui nurodyti kur ir už kiek jis turi dirbti, ką jis turi studijuoti ir t.t. Lyg žmogus būtų kokia šachmatų figūrėlė kurią lengvai galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Profesija ir darbas yra kiekvieno žmogaus laisvė ir asmeninis pasirinkimas. Nesikiškim į kitų gyvenimus, geriau žiūrėkim savo reikalų. O visom su darbu ir mokslu susijusioms problemos spręsti yra rinkos ekonomikos priemonės. Taip pat mane stebina tas problemų ieškojimas švietimo sistemoje. Tarytum visos nedarbo ir mažo darbo užmokesčio problemos glūdėtų vien tik švietimo, ypač aukštojo mokslo sistemoje. Ne, darbo vietų skaičius priklauso nuo kapitalo ir verslo aplinkos. Tarkim jei darbo rinkoje yra 5tūkst. bedarbių ir 1tūkst. laisvų darbo vietų, tai švietimo sistema jokiu būdu nesukurs tų trūkstamų 4tūkst. darbo vietų. Ji tik padės atrinkti ir parengti darbuotojus tam 1tūkst. darbo vietų. Tad iš švietimo sistemos nesitikėkim to kas neįmanoma. Ir dar vienas stebinantis dalykas tai iš valstybės biudžeto išlaikomų kairiųjų filosofija. Kad pinigai pagal juos nėra labai jau svarbūs, jie nenulemia gyvenimo kokybės ir bla bla.... Todėl tokiems filosofams būtų galima pasiūlyti pritarimo savo idėjoms ieškoti žole apsirūkiusių hipių aplinkoje. Deja, bet šiandieninėje aplinkoje pinigai reiškia daug, ypač tiems kas balansuoja ant skurdo ribos. Ir būtent pinigai artimiausius dešimtmečius bus visas visuomenės variklis.

kolegijose ir ypač profesinėse mokyklose išmokys arčiau to, ką rasi būsimoj darbo vietoj. Mano nuomone lietuvoj didžioji dalis paruoštų studentų universitete išmoksta ne tam tikrų specifinių dalykų, kurie jiems padėtų konkuruoti rinkoj bei kokybiškiau dirbti, o tiesiog išmoksta mokytis baigę universitetą. Ką, deja, baigę universitetą daro retas žmogus. Kalbant apie vytax mintis, su didelę jų dalimi sutinku. Ypač dėl darbo vietos pasirinkimo. Pvz žmogus dirba kokiam tiekimo skyriui ar pan. Tokioj vietoj, kur tenka susitikt tiek su žemiausios, tiek su aukščiausios grandies klientų atstovais. Tarkim jis nori dirbti antrą darbą, kad ir tas varganas likusias 8val/sav (oficialiai), tačiau jis tikrai negalės eit dirbt į kokią maximą dėlioti pieno į lentynas ar valyti ofiso kam nors. Nes rizikuoja sutikti savo klientus ir tada jau karjerai iškiltų nemažas pavojus. Sudėtingiau būtų kalbėti su klientais, kaip lygus su lygiu. ps. Ne apie save kalbu

- Va butent tu teisus, kad zmones nenori taikytis prie vis naujos aplinkos, todel stabdo progresa. - Kodel zmones kartais "staiga" suvokia, kad gyvenime nieko nepasieke? O gi todel, kad jie gyvenime gyveno ne sau, kure ne sau, o viska dare taip kaip priimta visuomeneje - pagal standartus. Standartams pasikeitus - visi tavo pasiekimai suniui ant uodegos; - O tu kurk savo standartus ir pamatysi, kaip sunku kitam ypirsti savo nuomone, nes dauguma gyvena pagal standartus todel ir siekia juos islaikyti nesamoningai stabdydami progresa; Pvz.: 1. Gyvenimas pagal nusistovejusia tvarka: standartas buti "teisingai" apsirengusiems (taip buvo komunizme- vienodos unifromos, vienodas etiketas). Laisvo stiliaus zmones buvo urlaganai, nevykeliai, apsisaukeliai ir pan.). Zmogus prisipirko kostiumu - isleido gyvenimo santaupas. Griuvo komunizmas, kostiumai tapo senamadiski ir zmogus suprato, kad jo visas gyvenimo darbas veltui. 2. Gyvenimas pagal laisva stiliu: standartas buti tuo kuo tu nori buti. Rengiesi kaip nori, kalbi kaip nori. Aisku priklausomai nuo aplinkos ir kompanijos turi prisiderinti savo elgesy ir apranga, bet vistiek kurybingumui ribu nera. Y valdzia atejo demokratai, veliau liberalai, dar veliau bajorai. Kas pasikeite? Niekas. Zmogus suprato, kad jo gyvenimas laisvu stiliumi yra pats orginaliausias ir pilnatviskiausias. Naujos mados, nauji issukiai - tai progresas ir dziaugsmas gyventi besikeiciancioje aplinkoje, o ne kancia... Kancia atsiranda kai dauguma laikosi standartu ir tam sukuria tariama fundamentalia tvarka, kuriai turi paklusti visi. Galiasiai gaunasi taip - o kam cia man vargti, jeigu pasikeitus valdziai jie pakeis standartu prasme ir vel viskas suniui ant uodegos. Geriau ka nors nupysdinti, prisiplakti, pakisti, uzkisti. - Tikiuosi supratai, ka norejau pasakyti. Is esmes tai viskas tas pats tik atvirksciai proporcinga

Ir tokioj pasaulėžiųroj yra trūkumas Toks savanaudiškumas nekuria bendro progreso. Kiekvienas gyvena sau ir miršta po savęs nepalikdami nieko. Tai yra gyvenimas dėl savo ego - savo troškimų ir instinktų tenkinimas. Paimkim kaip pavizdį Japoniją, ten visuomenė yra kaip vienas individas, jie nuolatos progresuoja valstybiniu lygiu ir yra laimingi, todėl, kad jaučia jog prie to realiai prisideda. Beje šitoj vietoj nevisai sutinku Ar tik nėra taip, kad būtent dėl to, jog kiekvienas gyvena kaip nori ir yra laisvas elgtis kaip nori ir atsiranda tokie dalykai kaip vagystės, šešėlis ir kurupcija.

- Ne, taip nera. Palygink statistika ir pamatysi, kad: a) korupcija - tai standartizuotos sistemos rezultatas Pvz.: visi elgiasi tik pagal viena modely, todel geriausiuju skaicius irgi ribotas. Tad norint patekti tarp ju reikia ieskoti rysiu, nesti kysius ir pan. Laisvo stiliaus sistemoje tugali youtube patalpines video tapti zvaigzde - byres milijonai; b) seselis - laisvo stiliaus sistemoje tai vadinama juodoji rinka, bet ji procentaliai daug mazesne nei postkomunistinese - vieno standarto vasltybese; c) vagystes - ju yra visur ir ne todel, kad kazkas nemegsta standartu. Kazkas tiesiog tingi dirbti.

. Ir jeigu pastumdėlio darbas geriausia ką gali rasti - problemos vėlgi ne universiteto.

a) Tai kodėl tada pas mus tokia korupcija? b) Čia komunistiniu valstybių nelabai palyginsi, nes visose komunistinėse valstybėse buvo tam tikrų daiktų/maisto produktų nepriteklius, kas ir lėmė juodosios rinkos atsiradimą. Ir vėlgi kodėl tada Lietuvoj šešėlis toks didelis? gi rinka laisva ir standartų nėra? c) na čia teisingas pastebėjimas

studentas turi įrodyti, kad jis vertas geresnio darbo, nei pastumdėlio paprastai tai kiek užtrunka

Žinoma kad niekas neduos aukštų pareigų ką tik baigusiam, bet teigti kad darbdaviams tereikia nemąstančių robotų kurie tesugeba paspausti nurodytus mygtukus, ir neva į tai turi orientuotis universitetai - nereiktų. Taip, žmogus baigęs į praktiką orientuotą įstaigą iškart gali atsistoti prie staklių, baigęs universitetą - turės pirma pasinagrinėti manualą, bet kadangi supranta kaip viskas veikia, jis greičiau supras principus ir galės dirbti žymiai lanksčiau. Čia aišku su sąlyga kad univere ne briedus visokius mokėsi, ko vis dar pasitaiko, bet programos po truputį keičiasi ir gerėja, o sovietinis raugas po truputį eina lauk

Sena mano patirtis, bet pasakysiu. Po mokslų darbovietėje žiūrėjo kaip į nieką ir dar blogiau - kaip į konkurentų šnipą. Pažiūrėję, kaip vykdau užduotis, pradėjo duoti sudėtingesnes ir labiau savarankiškas. Po metų dirbau dalį viršininko darbo, atstovaudavau padalinį. Iš organizacijos (statutinė tarnyba) į pensiją išėjau maksimaliose man pasiekiamose pareigose su maksimaliu atlyginimu ir priedais - prieš pensiją buvo 4500 Lt į rankas. Mažiau verkit ir judinkit makufelį.

va ką ir minėjau iškarto paprastai niekas nieko gero neduoda, o ir stipriai geriau po truputį užlipti nepraleidžiant nė vieno laiptelio. O jei galva teisingai veikianti, noro yra - su laiku viskas savaime ateis. Kai būsi didis darbuotojas (betkokios srities) dideli darbai patys paprašys, kad juos nudirbtum, kas kaip matau gavosi su Aidu