Tyrimas: Emigrantai iš Rytų Europos svetimose šalyse laimės neranda

straipsnis, tyrimai visokie, pats zmogus zino ar ras ten laime ras, ar ne, o cia mazdaug plauna smegenis,

išvažiuodamas naujų namų nerandi, bet senus prarandi. Tampi svetimas ir ten, čia, kur kažkada užaugai. Tai ne moralas, tai tiesiog faktas. O mąstymas "cia mazdaug plauna smegenis" tėra fakto interpretacija, nulemta įvairių priežasčių, pvz., širdgėlos, kaltės jausmo, nevilties ir pan.

Taip isvykdamas tu prarandi senus namus, naujus veliau sukurti yra labai sunku. Bet cia yra smegenu plovimas del to kad zmones dar labiau nenoretu isvaziuot is lietuvos, reiketu pagalvoti kiek zmogui reikia iskest lietuvoje kol jis ryztasi isvykt ir prarast viska. todel visada sakysiu, kad tas kuris sedi geroj kedej leituvoj niekada neuzjaus savo tautiecio kuriam nesiseka. bet mes esam zmones ir visi norim gyenti bent jau normaliai o va sita dalyka tikrai gauni svetur

Išvažiuodamas svetur prarandi tik tada jei ką turi. O jei nieko ir neturi, tai nieko ir neprarandi. O išvažiuoja dažniausiai tie kas nieko čia ir neturi.

.

Aišku, kad laimės neprideda, gal tik išimtiniais atvejais. Finansinė gerovė yra toli gražu ne kažkokia pagrindinė siekiamybė (nors iš čia komentuojančių panašu, kad daugeliui tai ir yra pagrindinis gyvenimo tikslas) yra daug ir kitų veiksnių, pažiūrėkit, kad ir į Maslow piramidę, kur aukščiausiose vietose toli gražu ne finansinė gerovė (bet dažniausiai tai suvokiama per vėlai), o saviraiška, pripažinimas, ką svetimoje šalyje yra tikrai sunkiau įgyti, ypač juodadarbiaujant. Beje, baikit paranojantis dėl to, kad čia visus jus bando laikyt, kad tik nevažiuotumėte - čia jūsų pačių pasąmonė jums sako, kad kažkas bando stabdyt (juk visada geriau kažkam kitam kaltę suverst ir pasiguost koks vargšas esi). Tyrimas taip pat ne Lietuvos vyriausybės užsakytas.

Kiek reikia iškęsti, iš pažįstamų ir draugų draugų kiek daugiausia girdžiu: mokyklą baigia ir išvaro, nes vis tiek čia nieko gero nėra. Iš kur tokia nuomonė, kai gyvenime nė nėra bandę dirbti ir pan? Ogi tų pačių durnų stereotipų, kad užsienyje geriau, kad ten medaus upės teka ir lyja pinigais bei dirbt nereikia.

cia pinigu plovimas visos tuos emigracijos. iki 90m emigrantai praktiskai be isimties buvo politiniai, poto jie tapo ekonominiai ir dabar po truputi tampa idejiniai tai yra isvaziuoja nauju potyriu ieskoti zinoma kad ispanas jausis prislegtas kanadoj o rusas kaip namie atvaziaves I latvija. gero kelio!

Keista tyrimo logika Tarsi jie čia buvo laimingi ir išvažiavo nelaimės ieškot

Būtent, o ką? Jeigu važiuoji, nes savam kieme per ankšta ir nori įsitvirtinti - tuomet šiaip ar taip reikia bent kažkiek išsilavinimo, verslumo, galų gale - lėšų. Jei nieko nesugebi ir važiuoji po 12 valandų apelsinų skinti, tai atsiprašant kur čia ta laimė?

Tarsi laimė atsiranda nuo pinigų. Laimingiausios tautos pasaulyje kažkodėl tos, kurios praktiškai nieko neturi.

O ką, aš kitaip sakau? Jei savam kieme per ankšta - tai čia esi laimingas? 0 nieko nesugebantys, po 12 valandų apelsinaujantys namie irgi labai laimingi buvo? Iš gero gyvenimo bėga, aišku, bet ne dauguma. Tie, kuriems čia laimė - čia ir lieka. O iš straipsnio įspūdis, kad emigracija nelaimės priežastis. Kai nelaimė ir yra emigracijos priežastis, bent jau daugumoje atvejų.

Tai jie ten gi ne laimės ir ieško, o pinigų. Ką šitie mokslininkai apie laimę išvis supranta? Bent aš tai tikrai nesiruošiu ten laimės ieškoti, o tik pachalint už babkes, nes vogti nemoku.

Laimė subjektyvus dalykas. Vieni laimingi kai gali padėti kitiems, kiti laimingi kai gali kitus kankinti. Vieni laimingi kai turi pakankamai pinigų kad galėtu mėgautis modernios visuomenės teikiamomis galimybėmis. Kiti laimingi gulėdami po palme ir valgydami bananus. Laimė yra ten kur tu randi laimę, o ne kur kiti randa laimę. Nelaimingi tik tie kurie nori daugiau nei gali savo jėgomis pasiekti. Arba kai patys nežino ko nori. Kai kurie laimę randa paprasčiausiai keliaudami po pasaulį, nebūdami suvaržyti kažkokios bendruomenės jam primestais nurodimais, papročiais, įsitikinimais ir įstatymais. Kiekvieno laimė yra tik jo reikalas. Ir niekas negali nurodyti, kada kas gali būti laimingas.

"skurdo ribos", iš pašalpų ir lengvatų, ir porai savaičių grįžus demonstratyviai pasitaškyti svarais ar eurais. Jooo, viešėjau pas tokius "besitaškančius". Man tokios "laimingos" buities nereikia.

Shinigami, laimė, visiškai nesusijusi su materialiu pasauliu. Tai yra jausmas, kuris kyla iš paties savęs. Tu gali turėti turtus, būti įžymus ir daug pasiekęs ir vis tiek būsi nelaimingas. Rwc, tavo paskutinė pastraipa - tai visa tiesa apie didžiąją dalį emigravusių!

2013 m. p.s. Laimės užsieniai suteikia nebent tada, kai tos laimės yra ieškoma. (Pvz., gimtojoj šaly vyksta karas ar maras) Iš Rytų Europos į Vakarus bėgama užsidirbti pinigų, kai (jei) gimdytojai nesugeba kiekvienam vaikui po butą gyvenimo pradžiai nupirkti. Didesniuose miestuose su darbai gal kiek ir geriau, o ką reikia veikti tokiuose Šakiuose, Kelmėj ar Tauragėj? Visą laiką glaustis pas tėvus ir kokioj vietinėj lentpjūvėj už 1000 litų dirbti? O jei norisi uždirbti daugiau ir esi kupinas jaunatviško maksimalizmo? Tada kraunies lagaminus ir varai į Lietuvos didmiestį arba Londoną.

Gryna tiesa ir nieko daugiau.

laimė šiaip labai momentiškas jausmas ir tokių tyrimų rezultatai negali būti tikslūs. Vienas dalykas apklausti emigrantą darbo vietoje ar po darbo, visai kas kita - kai jis įkales pora bokalų taško eurus kokiam nors pajūrio kurorte.

Jei jis nelaimingas darbo vietoje ir po darbo, įkalęs TAŠKO eurus pajūrio kurorte, faktas kad jis nelaimingas deep down ...