Jei jums daugiau nei keturiasdešimt ir dirbate valstybinėje įstaigoje, apie išėjimą iš darbo geriau negalvokite

Kol bus bent vienas darbdavys su tokiu požiūriu, kad nepakeičiamų nėra, tol reikia ir reguliuojamo minimumo, ir maksimumo ir viso kito briedo. Kaip išnaikinti tokius idiotus?

to -, bet tai yra visiška tiesa, nepakeičiamų nėra. Ir minimumai niekuo nepadeda. Tai gerai turintiems darbą, o ne jo ieškantiems.

Visi supranta, jog nepakeičiamų nėra, bet užsiiminėti psichologiniu spaudimu nederėtų, nebent vadovas ar direktorius visiškai neturi vadovo įgūdžių.

Taip, tiesa, tačiau šita tiesa neturi būti pagrindu bendraujant ar ieškant darbuotojų, ir ją reikia pamiršti. Tučtuojau. Papasakosiu beveik tikrą istoriją: Yra gamybos linija, gana sudėtinga, bet gali dirbti bet kas, mokantis A1 angliškai ir turintis atmintį, kad atsimintų, kaip ką daryti reikia. Vienas darbuotojas išėjo nafik, t.y. ten, kur mokėjo daugiau ir viskas buvo geriau. Vietoj jo buvo priimtas žmogus, kurį išeinantis turėjo apmokinti. Spėk, per kiek laiko tas naujasis žmogus išmoko iš tiesų dirbti su ta linija? O jei taip užsišikus, kaip kad ekonomistai tesugeba, ir darbuotojus kas du tris mėnesius toje gamykloje pakaitaliojus ? Dar paspėliok, per kiek laiko užsilenktų tokia gamykla? O tai linijai valdyti gi sakiau kokių mizernų žinių tereikia... Va tau ir „nepakeičiamų nėra“.

Nu žinai, šitą frazę mano tėvai tėra pasakę tik 2 darbuotojam, kurie labai šakojosi ir manė, kad yra nepakeičiami, net bandė gąsdinti, kad visa įmonė sugrius, jei jie išeis. Jie ir išėjo, tiesa, tėvai trynė rankas. Taip nutinka, kai su darbuotojais elgiesi kaip su lygiais ir nepalaikai nė kiek atstumo, kad tu esi vadovas čia ir tu priimi sprendimus čia. to -, bet kurią frazę galima tempti iki kraštutinumo ir gausime, kad negalioja. Tu jau kalbi apie pastovią darbų kaitą ir tai puikiai žino vadovai, bent jau normalūs. Ši frazė tinka žmonėms, kurie pradeda kelti problemas įmonėje ar bet kur kitur.

Keista, ši frazė taikoma sprendžiant standartinę problemą - klausimą dėl atlyginimo kėlimo. Dar ši frazė taikoma itin dažnai kalbant apie viršvalandžius, darbo saugos priemones ir darbo krūvį. Nors jo, jei žmogus ima kelti įmonėje problemas, atsisakydamas dirbti viršvalandžius, ar reikalaudamas už juos sumokėti, atsisakydamas purkšti formaldehidą be normalių saugos priemonių - taip, tada ši frazė tinka. Keista, bet kažkodėl daugybė Lietuvos įmanių pasižymi didele darbuotojų kaita. Įdomu, kodėl ...

Žinai, paimti vienus argumentus ir primesti visai kitus yra negražu Frazė niekuo dėta su tais dalykais, kuriuos tu išvardinai. Faktas, kad viršvalandžius tenka dirbti ir kai kur už juos nemoka - tai yra blogai ir niekad nesakiau, kad gerai. Tiesa, daug kur pastebiu, kad viršvalandžius tenka dirbti dėl elementaraus nemokėjimo dirbti. Pvz dokumentų archyve teko dirbti. Dienos kvotą viršydavau 40% ir dirbdavau tik 6,5-7h, kai kolegos normą vos padarydavo per 8h, o jie ir dirbo ten jau apie metus, o aš žalias atėjęs.

Alternatyvi ir kiek žiauresnė versija - "nepakeičiamų žmonių pilnos kapinės", ir manyčiau ji tikrai senesnė už minimą veikėją :)

- taip, tai dar viduramžių Karibų piratų vado mylimiausias posakis (jie kur?)..

Cha, tas įmones, kur „nepakeičiamų nėra“, išstums tos, kur „viską lemia kadrai“ Vadovauti gali tie, kurie turi tam įgimtą talentą, tokių yra koks procentas. Ta prasme ne procentas nuo tautos, o procentas iš vadovų. O kiti visada turės problemų su samdiniais. Ypač, jei dūšia pas vadovą vidutinio menkumo - kas tokius gerbs? Bijoti gali, pataikauti gali, o gerbti - ne. Ir bus įmonėje įtampa. Tiksliau, yra

Na ekonomikai atsigaunant yra lengviau rasti darbą, pažiurėjus skelbimus http://www.cvonline.lt darbų netrūksta. Aišku dar bedarbystės lygis gana didelis, tad konkurencija išlieka nemaža.

Immortallt - va būtent, kad frazė "nepakeičiamų nėra" yra dažniausiai naudojama tuomet, kai darbuotojas atsisako vykdyti nurodymus, kurie neįeina į darbo sutartį. Ir tai yra blogai. Dar blogiau todėl, kad šiuo metu daugiau galios turi darbdavys, o ne darbuotojas. Ekonominio pakilimo metu darbdaviams pakerpami sparnai, bet to pakilimo ilgai laukt. Ir apskritai, daug problemų išsispręstų, jei nei darbuotojai, nei darbdaviai nesielgtų kaip mužikai, bet tokia jau ta LT kultūra...