Vakarų supermenai skraido Rio Jėzui po pažastimi, rytų – nuo penkiaaukščio stogo į pusnį (Video)  (0)

Pagrindinė nuostata, kuria reikėtų vadovautis visiems, atliekantiems šuolius sparnuotaisiais kostiumais – niekada į nieką neatsitrenkti. Šalutinė nuostata – jei jau ruošiatės į ką nors trenktis, trenkitės į šį tą minkštesnio, o ne į 37,5 m ūgio betoninį Jėzų Kristų virš Rio de Žanero. Jėzus Kristus gal ir atleidžia už nuodėmes ir nuopuolius, bet 635 tonos betono ir muilo akmens – tikrai ne. Kas ir ką atleis, jei sumanysite pasiversti fakelu ir nušokti nuo rusiško penkiaaukščio stogo į sniego pusnį? Čia jau visai kitas klausimas...


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kai norvegas Espenas Fadnesas (Espen Fadnes) ir prancūzas Liudovikas Vurtas (Ludovic Woerth) nuvyko į vieną gražiausių pasaulio miestų, jiems ten ne tik išaugo "sparnai" – vyrukai įsigeidė pabūti tikrais supermenais. Ir išskleidė savuosius "sparnus" 1,95 km aukštyje – tiesiai virš rankas 700 metrų aukštyje išskleidusio Jėzaus.

Abu ekstremalaus sporto profesionalai sparnuotaisiais kostiumais šuolius atliko ne iš lėktuvo, o iš ultralengvųjų skraidyklių – ankstyvą rytmetį, kai Brazilijoje virš Atlanto vandenyno tekėjo apvali saulė.



O štai Rusijos ekstremalai irgi nori skrist. Tačiau skraido jie (jei tai galima pavadinti skrydžiu) visiškai kitaip: be sparnų, nuo penkiaaukščio stogo, į kastuvais suverstą sniego pusnį ir velniai žino kodėl padegę savo kojas. Ant kurių po "skrydžio" ne tik atsistoja, bet ir didvyriškai vaikštinėja. Mat, kaip vietos policininkams aiškino 22 m. "kaskadininku" prisistatęs barnaulietis Aleksandras Černikovas, ne pirmas kartas taip... Matyt, kiekvienam savo...


(6)
(0)
(0)

Komentarai (0)