Emigrantė: duokit man bent 1 000 eurų uždirbti „Maximos“ kasoje, ir aš grįžtu rytoj

Aha, priėjom prie išvados, kad viską reguliuoja rinka. Tai kas gali būti per skundai, jog trūksta darbuotojų už tam tikrą atlygį?! Absurdiškas skundas. Visiškai. Mokėk daugiau ir atsiras. Nenori - užsidaryk išvis.

Verslas tą, verslas aną... Rinkos... Kainos... Nu, o ką tai paprastai darbo bitei daryt, jei gaunamo atlyginimo pakanka tik nuomai, mokesčiams ir būtiniausioms prekėms? Nors galit ir nesakyt, pardavėjai Jurgai reikia kelti kvalifikaciją, baigti du universitetus ir tapti grupės direktore ar bent jau regiono vadybininke. (O jei ant pečių kopūstas, tai dirbk ir dvėsk pusbadžiu— pats kaltas, kad durnas, ar ne taip? )

darbo bites bei pensininkai gali kreiptis (ka ir daro) i isvykusius giminaicius pagalbos, kai pabosta giminaiciams selpti o bitems prasyti, bites atsiranda pas giminaicius, stebiu si procesa ir matau kad kuo toliau tuo didesni pagreiti jis igauna.

Gera diskusija. Kalbi apie tuos, kurie parazituoja iš visuomenės sukuriamo gėrio, bet kaskart temą nusuka prie algų. Kalba apie algas, bet gyvena fantazijų pasaulyje, kur verslas pinigus skina nuo pinigų medžio, kurie auga tik jų kiemuose. Bet patys kažkodėl nenori pradėti jo auginti ir užsiiminėti verslu. Kodėl?

O kai tik prakalbama apie minimalaus atlygio kėlimą (nesakau, kad dabar jį reikia kelti), arba sąžiningą mokesčių mokėjimą, visi verslininkai ima dejuoti, jog bankrutuos, turės užsidaryt, atleidinėt darbuotojus ir t.t. Na tegul ir užsidaro, jei galvoja, jog samdomo darbuotojo gyvenimas yra rojus ir tik vieni verslininkai dirba. Bet kažkaip, kad ir kiek mokesčius bekeltų, minimalų atlyginimą didintų - retas, kuris išeina į samdomus darbuotojus... Kodėl? Nesu nei už verslininkus, nei už darbuotojus. Tiek viena, tiek kita klasė yra VIENODAI svarbios.

Deja, smarkiai (ir bukai, atsiprašau) klystat. Taigi kodėl estai, vokiečiai, danai... norvegai geriau gyvena? Ogi tik todėl, kad socialumo turi daugiau. Šiaip tik intelektinis budulis socialumą suvokia kaip komunizmo statybas Tai minėtos šalys ir gyvena geriau, nes jose žmonių socialumas tiesiog neleidžia - iki tokio lygio kaip pas mus - suvešėti korupcijai, švogerizmui, kyšininkavimui, godumui, sukčiavimui ir t.t. Taigi tie „ekonomikos pasiekimai be socialumo“ (tuo pačiu ir be jausmų) visada bus tose gretose, kurios pirmauja iš kito galo.

immortallt, ir vėl tu savo giesmelę giedi „Ką daryt jie aš daugiau mokėt negaliu...“ Jei tu negali, tai už tave sumoka vokietis, anglas ar kitas turtingai gyvenantis vakarietis ar skandinavas, bet tada tu nesiskųsk, kad nerandi gerų darbuotojų. Kitoj temoj pats rašei, kad LDB pilna alkoholikų ir niekam tikusių darbuotojų, bet ilgainiui, kai pabėgs visos darbo bitės, tai iš tokių ir beliks rinktis. Ir čia joks priekaištas verslui,— tokia yra šiandienos realybė. Tačiau neverta nusimint, kai pradės trūkt biudžete pinigų, tai bus leista vagonais iš Kambodžos užsivežt,— biurokratų armiją turi kažkas maitint. (Tuo pačiu ir kitas ES nares nelegalais pamaitinsim:D ) p.s. Darbo liaudį nuo išvažiavimo sulaiko užsienio kalbos nemokėjimas. Jie kenčia sukandę dantis, nes bijo nežinios, tačiau jei toks „darbuotojas už 1000 litų“ išvažiuoja, tai tu jo iš Anglijos fabriko ir su 2000 litų jau neprisišauksi, nes jis prašys 1000 eurų į rankas. Jūs galit galvoti, kad tos darbo bitės yra kvailos ir neišsilavinusios (ar net „vertos tik MMA“), bet pinigus skaičiuot jos moka.

Simplicity, nu bet ir ne į temą varai. Tie kurie sėdi ant pašalpų, ne kalbos nemokėjimo bijo, o jie tingi. Jei tie išvažiuotų, šaliai būtų geriau. Verslas kalba, kad darbuotojų neranda, nes kažkodėl visuomenė įtikinta, kad darbo nėra. Jo YRA! Tik nėra tinkamų specialistų ar norinčių tokį darbą dirbti. Dažnai net ne alga yra klausimas.

Be abejo darbo yra, kaip ir darbuotojų yra. Visko yra, tik kainos/užmokesčio klausimas.

. Net jei tu iš jo visas pašalpas atimsi, jis ras būdų kaip prasimanyti pinigų nedirbant 40 valandų per savaitę— nulups porą BMW veidrodėlių ir bus uždirbęs pusę minimumo Žmonės su keliais aukštaisiais anglijose plytas tampo ir salotas fasuoja, todėl manau, kad noras dirbti vienokį ar kitokį darbą labai priklauso nuo gaunamo atlygio.

Jo jo, atimsi pašalpas - samdysi apsaugą vaikams nueiti mokyklon, verslo gelbėtojai

Na čia toks pasakymas tai nei šis nei tas nes yra ir atvirkštinių pavyzdžių, kai žmogus nebaigęs jokio aukštojo, sėkmingai verslą sukuria, arba kur nors prasimuša ir dirba bei gerai uždirba. Ne visada noras dirbti priklauso nuo gaunamo atlygio. Įdomus pavyzdys, turiu draugę, dirba ji su finansais, na panašiai kaip buhalterė, darbas jai patinka, kitur savęs neįsivaizduoja, šiaip tikrai atsakinga, kruopšti panelė, bet dirba kažkokioje skylėje, gauna gal kiek daugiau nei minimumą, nuolat skundžiasi, kad nesiskaito su ja, atlyginimo nekelia, bet pati nelabai ką daro, kad kas pasikeistų. Jos manymu, darbdavys pats turi pamatyti, kad darbuotojas gerai dirba, ir kelt atlyginimą. Siūliau ir aš pas mus pereiti, kai buvo laisva vieta, tai atmaskė buvo, kad Anglų kalbą prastai moka (tarptautinė įmonė pas mus), siūlė ir kiti draugai pereiti, tai atmaskė ir būdavo, kad toli važiuot ar dar kažkas pan. Ir taip jau gal metai ar daugiau. Tai ką apie tokį žmogų galima pasakyti?

Vergo mentalitetas. Ir bėda ta, kad tokių daug. Ir darbdaviai tokius mėgsta.

tokiu zmoniu yra apie 90proc. Jie visada ras priezasciu pateisinti savo tinguma ir baimes ir abejones, kaltins isorinius veiksmus kaip del kazko jiems nesiseka nors patys del to nei pirsto nepajudina ar bijo pajudint, viskas kalbomis ir baigiasi. ir beprasmiska kazka iteigti, aiskinti kol pats to nesuvoks ir nesiims veiksmu.Visiems galioja tas pats desnis: jei darysi ka darei - gausi ka gavai.