Liaudies išmintis byloja: „Neišsižadėk kalėjimo, ligos ir ubago terbos.“ Išgirdus žodį „kalėjimas“ kūnu nubėga nemalonūs šiurpuliukai. Pasaulyje yra daug apleistų vietų, kuriose anksčiau kalėjo žiaurūs nusikaltėliai ir politiniai kaliniai.

Dauguma tokių nenaudojamų pastatų sunaikinti, tačiau kai kurie palikti likimo valiai. Jie kupini paslapčių ir kraupių vaizdų. Tai epicentrai, apipinti mistinių istorijų ir legendų, pritraukiantys smalsuolių iš įvairių pasaulio kampelių.

Anapusinės anglų legendos

Vaiduokliai paprastai pasirodo ten, kur buvo įvykdytas smurtinės mirties aktas. Todėl nenuostabu, kad būtent pataisos įstaigose gana dažnai nutinka antgamtinių reiškinių. Anglijoje vaiduokliai itin pamėgo buvusį kalėjimą Derbio centre. Vienu metu jis buvo virtęs naktiniu klubu, tačiau paskui atgavo buvusią „šlovę“ ir tapo muziejumi.

Nusileidę laiptais lankytojai atsiduria priešais didžiulį židinį, kur nelabai pavojingiems nusikaltėliams leisdavo atsipūsti. Pasukus dešinėn, galima išvysti kameras, už kurių durų ne vienas praleido paskutines gyvenimo dienas. Visa kalėjimo atmosfera kupina baimės ir liūdesio. Iš čia 1756–1828 m. nusikaltėliai būdavo išvedami į kiemą, kuriame stovėdavo kartuvės.

Tuos, kuriems ypač nepasisekdavo, ketvirčiuodavo specialiu įrenginiu, išlikusiu iki šiol. Apie vaiduoklius Derbio kalėjime, keistus garsus, kvapus ir pojūčius išliko nemažai dokumentų. Anot paranormalių reiškinių tyrėjų, temperatūra kamerose kinta, kai į jas grįžta nužudytųjų vėlės.

Senoje Greifeiso kalėjimo bažnytėlėje nuo XVII a. iki šiol gyvena advokato Makenzio šmėkla. Pagal vieną versijų, jis paėmė kyšį ir už tai buvo nuteistas mirti kartuvėse. Advokatas palaidotas kalėjimo kapinėse. Iki 2000-ųjų dauguma turistų čia patirdavo keistų pojūčių: vieni jausdavo į save įsmeigtus skvarbius žvilgsnius, nors šalia nieko nebūdavo, kitus nematomos būtybės liesdavo delnais. Vietos bažnyčios patarnautojas, pakviestas išvyti iš kalėjimo vaiduoklį, vienoje kamerų ratu sustatė 12 žvakių ir ilgai skaitė užkeikimus. Po kelių valandų pareiškė susirinkusiesiems visiems laikams išvijęs vaiduoklius. Tačiau vargšelis netrukus mirė dėl širdies nepakankamumo. Tai įvyko 2000-ųjų sausį. Prieš mirtį dvasininkas pareiškė, kad dėl jo mirties kaltas vaiduoklis.

Vaiduokliški posovietiniai atgarsiai

Legendomis bei gandais apipinti ir kalėjimai posovietinėje erdvėje. Beje, dauguma jų veikia ir šiandien. Apie Almatos tardymo izoliatoriuje gyvenančius vaiduoklius kalba ne tik jo gyventojai, bet ir prižiūrėtojai. Kartą jie buvo įbauginti taip, kad paklaikę išbėgo į kiemą ir net apšaudė „persekiotojus“.

2008 m. balandį viena Gruzijos advokatė interviu spaudai tvirtino, kad buvusios Tbilisio psichiatrijos ligoninės teritorijoje pastatytame kalėjime pasirodė šmėkla. Mobiliuoju telefonu net užfiksuota, kaip iš sienos išnyra moters siluetas. 1992-ųjų pavasarį laikraštis „Moskovskaja pravda“ pranešė, kad žinomo kalėjimo vadovybė kreipėsi pagalbos į Anomalių reiškinių muziejų, nes kaliniai pradėjo skųstis naktimis girdį keistus balsus, o kai kurie ir matą neaiškias figūras.

Panašių pasakojimų galima išgirsti ir apie ne mažiau garsų Butyrkų kalėjimą. Viename Smolensko tardymo izoliatorių nutiko dar keistesnė istorija. Vietos žiniasklaida pranešė, kad teisėsaugininkai suėmė pagarsėjusį recidyvistą, įtariamą žmogžudyste, tačiau šis viską neigė. Kardomojo kalinimo laikas baigėsi, o įrodymų trūko. Tačiau į paskutinę apklausą nusikaltėlis atėjo baltas kaip drobė, iš siaubo išsprogusiomis akimis ir pareiškė sutinkąs viską papasakoti.

Pasirodo, paryčiui jis išgirdo, kad kažkas rakina kameros duris, paskui niūriais kalėjimo koridoriais jis buvo nutemptas į kabinetą. Jame sėdintys trys vyrai juodais kostiumais nieko neaiškindami perskaitė nuosprendį: „Nedelsiant sušaudyti.“ Vargšelis buvo išvestas į kalėjimo kiemą, kuriame stovėjo išsirikiavusi šaudytojų komanda ir keli nuteistieji.

Jie vienas po kito ėjo prie duobės, kur pasigirsdavo šūviai. Atėjo recidyvisto eilė, bet tuo metu patekėjo saulė. „Šitą rytoj!“ – išgirdo pasmerktasis. Netrukus jis atsidūrė kameroje, o žudikų komanda išnyko ore. Plėšiko nervai neišlaikė, ir jis nusprendė prisipažinti.

Amerikietiškos istorijos

Dauguma tokių kalėjimų, apie kuriuos pasakojama, visiškai apleisti. Tačiau yra vienas išskirtinis JAV kalėjimas, esantis Pensilvanijoje. Jis veikia kaip muziejus. Čia nuolatos rengiamos ekskursijos, o turistų, norinčių jose dalyvauti, netrūksta. Į šį apleistą pastatą smalsuolius traukia ne tik tai, kad čia ne savo mirtimi mirė šimtai žmonių, bet ir tai, jog šiame kalėjime kalėjo žymūs asmenys. Jis buvo įrengtas pagal religinius papročius.

Kamerų lubos buvo itin žemos, kad kaskart išeidamas ar įeidamas nuteistasis „nusilenktų Dievui“. Celėse vienintelis šviesos šaltinis buvo lubų viduryje pakabinta lempa. Ją prižiūrėtojai vadino „viską matančia Viešpaties akimi“. Pagrindinė šio kalėjimo baudžiamoji priemonė, skirta prasižengusiems kaliniams, buvo kalinimas vienutėse, taip pat laistymas lediniu vandeniu žiemą arba uždarymas duobėje be šviesos ir maisto 14 parų.

Garsių JAV kalėjimų sąraše puikuojasi Ohajo valstijos kalėjimas, kuris veikė 1834–1983 m. Jis pagarsėjo po 1930 m. kilusio gaisro, kuris pasiglemžė 322 kalinių gyvybes, dar 150 buvo sužeisti. Kalėjimo taisyklės bylojo, kad sargybiniams leidžiama iš karto šauti į kalinius, jeigu tik kildavo įtarimų, kad šie nori bėgti. Galiausiai kalėjimo pastatas buvo uždarytas, o 1998-aisiais jį nugriovė.

Pūvantis Ordo Fortas – tai buvęs kalėjimas Monterėjuje, Kalifonijos valstijoje, JAV. Kalėjimo celės itin siauros. Žiūrint į kameras, sunku įsivaizduoti, kaip čia galėjo tilpti suaugę vyrai. Šiuo metu netoliese veikia smėlio perdirbimo įmonė, todėl ant kalėjimo sienų nuolatos byra smėlis. Šios sienos galėtų papasakoti daugybę istorijų, nes šiame kalėjime kalėjo Vietnamo karo dezertyrai ir kiti šiam karui prieštaravę asmenys.

Įdomu

Kolorado valstijoje esantis Adx Supermax vadinamas „sausumos Alkatrasu“ ir įvardijamas saugiausiu kalėjimu. Čia kali žiauriausi nusikaltėliai, kuriems reikia griežčiausios kontrolės ir priežiūros. Kalėjimo gyventojai 22 val. per parą praleidžia savo celėse ir negali bendrauti vieni su kitais. Valgyti, miegoti ir tuštintis galima tik savo kamerose. Jose net ribojamas natūralios ir dirbtinės šviesos kiekis. Dauguma patekusiųjų į šį kalėjimą dėl tokio režimo greitai pamišta.

Brazilijoje buvęs Carandiru kalėjimas – tai pragaras Žemėje. Jis vadinamas šalies baisiausių kalinių skerdynių vieta. 1992 m. čia nušauti 111 nuteistųjų. Vienam iš penkių kalinių ligoniams skirtame priestate nustatytas ŽIV. Be to, anestetikai operuojant taip pat prabanga. Šis kalėjimas garsėjo žiauriais kankinimais.

Rusijos pataisos įstaigos užsitarnavo labiausiai perpildytų kalėjimų pasaulyje reputaciją. Žymiausias jų – Sankt Peterburge esantis Kresty kalėjimas. Oficialiai jame bausmę atlikti gali 3 000 nusikaltėlių, tačiau čia visada kali per 10 000 kalinių.

Sirijoje esantis Tadmoro kalėjimas dėl begalinio žiaurumo pasaulyje garsėja kaip mirties ir pamišimo karalystė. 1980 m. per vieną dieną buvo nužudyta apie 500 kalinių. Nuteistiesiems kankinti čia naudojami viduramžius menantys metodai.

Keisčiausias pasaulio kalėjimas yra Bolivijoje. San Pedro pataisos įstaigoje nuteistieji turi susimokėti nuomą už kamerą. Nemažai tėvų ir vaikų gyvena su nuteistaisiais. Be to, gido lydimiems turistams leidžiama apžiūrėti kalėjimą iš vidaus ir išorės, o norintieji už nedidelį mokestį gali likti nakčiai. Negana to, turistai gali įsigyti kokaino iš kalinių. Sakoma, jis čia pigiausias visoje Bolivijoje.

Komentarai (0)