Afrikos pavyzdys: kuo baigiasi žemių pardavimas užsienio korporacijoms

Bet taip ir ne atsakė į svarbiausius klausimus. 1) Kas investuotu į Afrikos ūkius jei ne užsienio investuotojai. 2) Užsienio investuotojų ūkiuose iš 1 ha užauginama 6 t grūdų, Vietinių ūkiuose užauginama 0.5 t grūdų. Tai kas išmokys vietinius efektyvaus ūkininkavimo? 3) Ar išties vietos ūkiai parduodu savo produkcija vietos rinkoje už kapeikas jei kaip didžiosios korporacijos galėtu ją parduoti užsienyje už daug didesnius pinigus? O dabar pažiūrėkime į Kinija. Prieš keleta dešimtmečių tai buvo dabartinė Afrika. Užsienio įmonės statėsi didžiulius fabrikus kuriuose vietiniai dirbo už grašius ir viskas buvo eksportuojama. Bet dabar tai viena sparčiausiai augančiu ekonomikų kuri svarbi pasaulinių mastu ir gyvenimo lygis smarkiai auga. Žmonės nors nedaug, bet gavo pakankamai lėšų kad galėtu išgyventi ir mokėsi iš užsieniečių. Dabar patys gamina užsienietiškų prekių kopijas ir stumdo po pasaulį. Bet tam reikėjo laiko. O dabar straipsnio autorius nori kad vakarų pasaulis nemokamai perduodu visas savo žinias Afrikai, kad sudarytu didesnę konkurencija vakarams? Be to, Lietuva ne Afrika. Čia galioja kitos taisyklės. O realiai koks skirtumas kas už vairo? Šumacheris ar klevo lapas. Jei abu girti kaip lapai ir spaudžia greičio pedalą iki dugno? Tai koks skirtumas kam priklausys žemė. Užsienio investuotojui ar vietiniam. Jei abu elgsis vienodai? Valdžia daugiau pinigų negaus. Juolab, kad pastoviai tiek užsienio tiek Lietuvos verslininkai pastoviai vadinami vagimis, sukčiais ir vergvaldžais. Tai kas tada Lietuvoje vystys verslą?

Lietuva nera afrika kazkoks uzsakomasis straipsnis.

Pagal algas ir korupcijos lygi labai netoli afrikos

Afrikos karaliukai, skęstantys aukse, tikrai turėjo lėšų investuoti į žemės ūkį ir pasamdyti keliolika konsultantų, kurie ir išmokytų spausti 6 iš ha. Tada visas pelnas liktų šaliai, o ne svetimiems. Bėda tame, kad karaliukai nenori prarasti aukso blizgesio Panašu ir į Lietuvą. Patys skolinamės milijardus pravalgymui ir didžiuojamės milijoninėmis investicijomis

palei mane tegu uzsienieciai perka zemia. tai nors naudos bus. beto jie nepirks 1 ar 5 ariu o pirks 20ha. kaska statys kaska darys o lietuvos verslininkai bijo kad uzsenietis gali moketi daugau negu 1000lt an poperiaus tai konkurencija oi oi oi.

Su dabartiniais žemės saugikliais net ir Lietuvos verslininkas gali pirkti tik arais. Pav. saugiklis kad žemės ūkio paskirties žemę gali pirkti tik asmuo kuris paskutinius 3 metus dirbo žemę ir tai deklaravo. Bet ką dariti verslininkams kuriems reikia žemėms, bet ne žemės ūkiui? Pav. nori atidaryti karjerą? Iš kur verslininkas eksploatuojantys karjerus turės patirties žemės ūkyje? O ką daryti tiems kurie niekada dar ne ūkininkavo, bet nori pradėti ūkininkauti? http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4 ... nt_meskos_

Tu matai! Nežinojau, kad Afrikoje žmonės uždirba vidutiniškai 2500 Lt per mėnesį, o šalis yra 43 vietoje pagal korupcijos lygį pasaulyje (kuo aukščiau - tuo geriau, jeigu ką).

Yra skirtumas. Koks skirtumas kam priklausys valstybė? Čia tas pats kaip ir su energetine nepriklausomybę. Yra ir maisto nepriklausomybė, ar valstybė gali aprūpinti savo gyventojus geros kokybės maistu ar ne.

- Taip, tik Lietuvoje tų "karaliukų" daug mažiau ir jie daug skurdesni nei Afrikoje.. Gi eilinių gyventojų padėtis identiška!

Pasakoriai, skaitykit Creatium komentarą ir nenusišnekėkit. Kartotis nesinori, nes ne visi turbūt supranta kas tas yra vidutinis atlyginimas ir reitingas korupciojos sąraše. Eiliniai gyventojai Lietyuvoje gyvena pakankamai gerai, Afrikos eiliniams su tokiom pensijom ir atlyginimais būtų rojus.

- "Pragyvenimo gerumą" reikėtų vertinti pagal santykį su aplinka, kaip kad sake Grb. Paksas: "

Ahoi, tas vidutinis atlyginimas - mitas. Rajonuose vidutinė 1700, ir tie, kas tiek daug gauna - retenybė

Manęs ponas Paksius ir jo žodžiai visai ne imponuoja. Atvirkščiai, apkaltos prezidentas pasitikėjimo nekelia. Na o sekanti jūsų pastraipa visai ne į temą. Gyvenimas daugiabutyje neatspindi žmogaus pragyvenimo lygio, tų daugiabučių yra skirtingų. Na ir nepasakyčiau, kad žmogus gyvenantis daugiaaukščio penkių/keturių kambarių bute — gali būt nepasiturintis. O noras ar nenoras gyvent dėžutėje neatspindi šios temos klausimo. Tai tiesiog pasirinkimas.

Pabandykit paskaičiuoti kiek reikėtų papildomų žemės sklypų, norint visus "daugiabutinikus" perkraustyti į individualius namus. Neturėtumėm miškų (dabar esančių) aplink Vilnių...

Jei atsisakysim kvailo įsivaizdavimo, kad kiekvienam namų ūkiui reikia mažiausiai 150 kv. m. gyvenamojo ploto namo ant 8 arų žemės sklypo, tai tos žemės reikės kur kas mažiau. Vokietijoj, Airijoj, Jungtinėj Karalystėj 60-100 kv.m. gyvenamieji namai stovi vienas prie pat kito, o galiniam kiemui, žaliai vejai ir terasai tenka tik kokie 2 arai. Gyvena žmonės, džiaugiasi ir nesiskundžia, nes tai yra šimtą kartų geriau už butą kažkur keturioliktame daugiabučio aukšte.

Aš čia tik paryškinu, kaip nepataikėt į tikslą.

Čia galima dalinai sutikti, nors Jūsų paminėtas atvejis tėra daugiabutis (su tam tikrais privalumais) "paguldytas" ant šono...

Kodėl nepataikiau. Gal perdauk sukonkretinau. Pasakysiu kitaip. Gyvenimas bute neatspindi žemo pragyvenimo lygio. Pvz.: Vienas asmuo, gyvenantis vieno kambario bute, nebūtinai yra nepasiturintis.

Reikalingi yra tiek butai, tiek ir individualūs gyvenamieji namai ar kotedžai. Tik visa esmė, kad daugiabučiai turėtų stovėti tik itin tankiuose ir kompaktiškuose miestų centruose. Kuriuose yra didžiulė paslaugų, kultūros koncentracija ir itin išpuoselėti miesto parkai. Aplink šiuos miestų centrus turėtų būti platūs priemiesčiai iš kotedžų ir individualių gyvenamųjų namų. Ir tai yra du skirtingi gyvenimo būdai. Gyvenimą miesto centruose paprastai renkasi didelį gyvenimo tempą praktikuojantys viengungiai karjeristai. O priemiesčius renkasi ramesnio gyvenimo būdo šeimos. Ir štai sovietmečiu pas mus buvo daroma viskas atvirkščiai. Patys didžiausi daugiabučiai, mikrorajonų pavidalu buvo statomi priemiesčiuose, o štai individualūs gyvenamieji namai išlaikomi centrinėse miesto dalyse. Ir dabar turime tokią situaciją, kad priemiesčių mikrorajonuose esantys butai yra nepatrauklūs, o individualių gyvenamųjų yra tiesiog per mažai.