Ko siekiama naktiniu Rusijos įsiveržimu į Novoazovską?

užsigerdavo.

Simplicity užauk, jokių argumentų vien įžeidinėjimai. Gerą straipsnį Ernestas numetė ir teisybė sako jei jau čia tokios invazijos vyksta nėjau nerado geresnės nuotraukos nei savo kareivio prie stop ženklo? Nes dabar čia tolygu mano bobutė sakė lygio įrodymams...

kodėl argumentas nėra argumentas. Tokiems RT ir Kiseliovas yra argumentai, o visa informacija iš kitos barikadų pusės— begėdiška propaganda. Technologijų diskusijose prikeverzojo kone 200 pranešimų, iš kurių gal tik dešimtadalis ne apie šlovingąją Rusiją.

Ech, jus sunkiai pakeisi. Specialiai aš jums teikiu vien vakaruose parašytus straipsnius, kad jie jums būtų įtikinamesni, bet vistiek esu kaltinamas prisikaitęs rusiškos propagandos. Gaila man Lietuvių, mūsų neapykanta rusams daro mus aklus ir dėl to net negalime įsivaizduoti kaip žmonės kitur gali vertinti pasaulį kitaip nei tai darome mes. Šis straipsnis nėra veteranų parašytas, o buvusių vyriausybės darbuotojų kurie užsiema švietėjiška veikla. Jeigu skirtume laiko pažiūrėti jų pareigas pamatytum, kad šį straipsnį parašė JAV elitas kurių darbas kažkada ir buvo geopolitikos išmanymas. Jų nuomonė yra daug geriau argumentuota nei daugumos kurie čia pranašauja konfliktus su Rusija. Perkate už gryną pinigą šio straipsnio autoriaus nuomonę tačiau kažko neįtinką kito autoriaus nuomonė. Nepastebite, kad visa mūsų spauda yra pagrįsta tuo pačiu. Ištraukti teiginiai iš nežinia kur, net jeigu ir yra nuorodos, tai dažnai į kitus naujienų portalus. Viskas baigiasi tuo, kad kažkas kažkur pasakę ir dabar durnius seką durnesnį. Netgi ir tos vienintelės nuotraukos toli gražu nieko nepasako. Kažkokios dėmės Rusijos pasienyje nereiškia, kad ten Rusijos tankai šturmuoja Ukrainą. Ir be to, jei tikite Ukrainos propaganda, tai kodėl nebuvo užfiksuota tų tūkstančių plūstančių Rusijos karių? Patys atsisakote kovoti argumentais, nes žinote, kad to padaryti negalite. Aš suteikiu gerai argumentuotas bei pagrįstas pozicijas kurių tvirtumas ir siundo jus. Jūs atsisakote matyti istorijos kartojimą ten kur jums nėra patogu bei girdite tiktais tai ką norite girdėti.

Tai tau atrodo, kad tavo argumentai yra svarūs. Bet iš tiesų kalbi tą patį per tą patį, niekada pats nesi numetęs jokių įrodymų, vien tiktai nuomones, tai kokį straipsnį iš blogo ir pan. Tokių nuomonių primėtyti galim kiekvienas. Štai pvz, mano nuomone vieno geriausio geopolitikos specialisto analizė apie Rusijos/Europos santykius http://www.kyivpost.com/opinion/op-ed/e ... 63081.html. Pastebėjau tu labai mėgsti gilintis į smulkmenas ir tikėtis įrodymų ten, kur jie kažin ar gali kažką lemti. Pasaullyje neramumai vyksta ne dėl tokių dalykų kaip etniniai Rusijos gyventojai, susitarimai, pažadai, nuomonė, pasisakymai viešojoje erdvėje. Esi susikoncentravęs ties spauda, ir dar bandai kažką įrodinėti. Nors niekada nieko ir neįrodei. Esi grynų gryniausias veikimo informacija pavyzdys. Kada nors pasakyk ką logiško, o ne vėl tą patį kaip Rusijai nieko nereikia, o ją įstūmė į tokią situaciją.

Sveikinu, kad pagaliau pradedi suprasti kaip veikia komentarai ir kas yra nuomonė. Gal po metų, kitų pastebėsi, kad visa mūsų žurnalistika pagrįsta nuomonėmis ir abejotino tikrumo įrodymais. Patys kalti, kad paprastai privilegiją reikšti nuomonę pasiliekate tiktais sau, o kas drįsta ją turėti kitokią, iškart užsipuolate. Už tai aš jau buvau išvadintas ,,nekokiu'' žmogumi ir mano šeima buvo vos ne prakeikta. Čia taip pat, paprastą dalyką noriu pasakyti- autorius mėtosi teiginiais kurių nesiteikia pagrįsti, t.y. nurodyti kodėl taip mano, bet jūs vistiek turėjote viską išpūsti iki viso puslapio ginčų. O galiausiai, į smulkmenas reikia gilintis dėl to, kad ant jų pastatyti argumentai. Sugriauni tai, ką autorius imą kaip aksiomą, parodai kodėl jo nuomonės pagrindai yra netvirti ir tik po to gali bandyti įrodyti kodėl tavo nuomonė yra geriau argumentuota nei jo.

Visų pirma, tai yra diskusijos, o ne barniai ar ginčai. Jeigu visų požiūris būtų vienodas, nebūtų prasmės skaityti komentarų po straipsniu. Kalbant apie įrodymus ir smulkmenas yra keli niuansai. Šiuo atveju neveikia modelis "ant smulkmenų pastatyti argumentai". Todėl, kad besigilindami į smulkmenas, ypač tokias kurios veikia emocijas, kalbant apie mirtis, kančias ir panašias blogybes, taip pat skaičius, šaltinius, kurie nurodo kas, kur ir kurią minutę kažką puolė, atvežė, perėmė ir t.t., daugelis nustoja kalbėti apie pačią konflikto prasmę, kodėl taip vyksta ir kas ko nori. Pirštais rodoma į Ukrainos ar ES klaidas, JAV kišimąsi į Iraką ir panašius dalykus, kurie nors ne be reikalo kritikuojami, bet priskiriami būtent argumentams Rusijai pateisinti, nors dažnai visiškai be reikalo. Tiesiog surišant dalykus, kurie neturėtų būti siejami. Kiekvienam pyrstelėjimui, kuris išlekia kaip paukščiukas į žiniasklaidą ir nėra Rusijos tiesos pusėje iškarto prirašomos įvairios klaidelės ir ankstesni nepalankūs įvykiai, kuriems dažnai ir straipsnį galima numesti su aštria kritika yra suprantami kaip įrodymas. Bet argi pats jautiesi įrodęs kažką, kada numeti straipsnį su nuotrauka ar kažkieno nepasitenkinimu vienokiu ar kitokiu žingsniu. Taigi, svarbiausia nėra kiekviena smulkmena apie kurią perdėtai daug informacijos iš įvairių šaltinių, nes tai jau priklauso ir nuo paties šaltinio ir nuo naujienų tarnybos ir netgi nuo pačio straipsnio autoriaus pažiūrų. Svarbu yra žingsniai, kuriuos daro dideli žaidėjai, o priežastys nėra išgalvotos ar tiesiog nuomonės. Tu negali paneigti net ir su krūva straipsnių, kad Rusijos/Ukrainos konfliktas yra paprasčiausias Rusijos noras išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje. Kad ir ką skaitytum, juk nepamatysi rusų politikų atskleidžiančių visų savo geopolitinių siekių pasaulyje. Taip pat JAV ar NATO. O visi turi savo geopolitinius tikslus ir jais vadovaujasi kiek aplinkybės leidžia. Todėl sekdamas vien tik žiniasklaidą gali būti susikoncentravęs ties smulkmenomis, kurios ne visada tau suteikia galimybę pasimėgauti įrodymais. O dar, kada neatitinka faktai arba atsiranda priešprieša, belieka tikėti tais, kurie labiau prie širdies. Taigi, atsiranda pamatas ant kurio statoma visa pasaulėžiūra, o griauti savo seniai subrandintus įsitikinimus nuo pat pradžių tampa beveik neįmanoma. O faktai tos pusės, kuriai labiau prijauti tampa įtikinamesni. Vis dėlto, prieš tai kai pasakysi, kad lygiai tas pats gali būti pritaikyta ir man, užbėgęs įvykiams už akių, pasakysiu tik, kad man nėra įdomu lietuviška žiniasklaida masėms. Man labiau patinka politologų tyrimai ir logika politiniuose žingsniuose apie kuriuos mūsų diskusijose niekada nediskutavome, nes akivaizdu, jog tau pačiam labiau aktualu viskas bendrai ir teisybė (Kremliaus nuomone) visų smulkmenų košėje, negu gilinimasis į valstybių ir politikų veiksmus, žiūrint ne tik į šalių istoriją, politikos kryptis, geografiją, karinę galią, veikimo metodus, principus ir įsitikinimus, o ir į dabartinį pasaulio vaizdą, priklausomybės nuo naftos kontekste ir niekada nesustojančiame judėjime į priekį (niekada atgal), žiūrint savų interesų. Viskas atrodo daug paprasčiau, kada viskas kas vyksta turi seką ir dažnai jau būna keli metai prieš numatyta ir apkalbėta (kaip ir anksčiau numestoje nuorodoje, straipsnio autoriaus Edward Lucas'o knygoje, berods 2007 metais apie Rusijos augančią galią ir kaip tai atsilieps jos kaimynėms). Bet, Ernestai, prisipažinsiu, sunku diskutuoti, kada kalbama vien tik apie žiniasklaidą ir kaip ji neteisingai viską nušviečia, kaip visi prieš Rusiją, o tada kapstomasi po kiekvieną gerą ar blogą Rusijos ir Ukrainos žingsnį tuo pat metu nematant pagrindinių žingsnių ir siekių. Galima sakyti, kol vieni ieško įrodymų, apie žalius žmogeliukus Kryme, kiti nepatingi išvadinti žiniasklaidos neprofesionalia, o vakarų šalis, besišvaistančiomis tuščiais kaltinimais be pagrindo ir įrodymų. Greitai šita tema eina užmarštin, nes kallba prasideda apie Donecko regioną, o dabar ir apie Mariupolį. Rusija kaip žingsniuoja į priekį taip žingsniuoja, o šalininkai toliau rėkia, kokie vakarai niekšai, skleidžia propagandą ir nieko neįrodo. Taigi, kartais pagalvoji, kokių po velniais įrodymų jiems reikia??

Šis atsakas seniai mano darbų saraše buvo palaidotas ir užmirštas todėl atsakau tik dabar. Problema yra tame, kad kitas oponentas yra kaltinamas savo nuomonės reiškimu taip bandant pasiekti status quo vienu ar kitu klausimu. Tai logine klaida kurią mačiau jūs pats neseniai padarėte naujame savo komentare. Velnias slypi detalėse. Dėl to jos yra labai svarbios norint vertinti viena ar kita aspektą. Jūsų nenoras jų nagrinėti apsunkina jūsų situacijos supratimą. O nuorodos į kitos šalies problemas kyla dėl natūralios spaudos tendencijos sutirštinti spalvas ir bandyti perteikti kitokią žinią nei yra iš tikrųjų. Dėl to yra būtina suprasti situaciją pilnai norint prieš tai kažką teisti. Žingsniai ir įvykiai patys savaime mažai ką kada pasako. Jie yra interpretuojami visų kitaip ir be detalių jų nesuprasi. Tamstai smagu matyti vakarų spaudos tiekiamus įvykius ir pamirštate apie jų iškraipomas detales, bet vos tik pamačius identiška elgesį iš Rusijos, iškart prasideda kaltinimai propagandos platinimu. Rusijos ir vakarų įrodymai prieš vakarus yra rasti ir jų tiesa egzistuoja lygiai tiek pat kiek vakarai galvoja savo teisumu. Čia tik jūs pasirenkate matyti tai ką norite ir vertinti tiesą tai ką vertinate. Paprastai realią tiesą yra sunku rasti ir praktiškai niekados tau nebus viskas išdėstyta faktais be jokių jos impertretavimo nuansu. Dėl to ir reikalingas nuolatinis dialogas tam, kad išryškėtų naujos detalės bei maži argumentai už arba prieš. Tik taip mes galime obijektyvai suvokti situaciją ir dėl to tos kalbos apie vieno arba kito kalte nerimsta. Faktams yra būtinas analizavimas arba kaip sakote, gilimasis į smulkmenas yra būtinas tam, kad būtų įmanoma ką nors apskritai spręsti. Faktas be detalių pasako mažai. Pavyzdžiui, mh17. Nukrito, buvo numuštas- faktas. Tiek tegalima pasakyti faktais, o viskas kita- interpretavimas ir gilinimasis į detales tam, kad suprastum kas tai galėjo padaryti ir kam tai buvo naudingiausia ir tik po to išvesti išvadas. Nesvarbu kokios jos bebūtų, tačiau realybė tokia, žiniasklaida tai padarys už tave ir ji turės nepalyginamai daugiau įtakos nei koncervatyūs mąstytojai atsisakantys daryti išvadas.