Karui su JAV ir Europa Rusija parengė auksinį ginklą (12)
Pastaruosius septynerius metus Rusijos centrinis bankas tyliai, bet nuosekliai supirkinėja auksą. Ką reiškia tokia Rusijos politika?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokiečių leidinys „Die Welt“ rašo, kad Rusijos aukso atsargos pradėjo augti tuomet, kai JAV kilo nekilnojamojo turto krizė. Nuo šių metų pradžios Rusijos aukso atsargos išaugo 70 tonų, o per pastaruosius 12 mėn. išaugo 10 proc. ir dabar sudaro net 1104 tonas.
Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, pagal aukso atsargas Rusija pakilo į penktąją vietą: ji nusileidžia JAV, Vokietijai, Italijai ir Prancūzijai, bet jau aplenkė Šveicariją ir Kiniją. Pasak „Die Welt“, įprastu metu šie faktai nebūtų reikšmingi, bet dabar, „augant geopolitinei įtampai“, tampa svarbūs.
Aukso atsargas paprastai daugiausia kaupia besivystančios šalys, bet Rusija iš jų išsiskiria tuo, jog supirkinėdama auksą tuo pačiu metu mažina savo valiutos rezervus. Ekspertai neturi vieningos nuomonės, ko siekia Rusija. „Die Welt“ rašo, kad „daugelis spėja, jog tokį elgesį lemia ekonominiai motyvai, tačiau yra manančių, kad Rusija taip demonstruoja savo finansinę galią turėdama geopolitinių motyvų“.
Bendrovės „Dr. Lux & Präuner“ valdybos pirmininko Marco Oliverio Luxo teigimu, Rusija „pirmiausia siekia išvengti klaidos, kurią padarė Kinija, tapusi visiškai finansiškai priklausoma nuo JAV valstybinių obligacijų. Dėl Vakarų sankcijų Rusija neturi jokio noro investuoti pinigus į Vakarų valstybių finansinius instrumentus“.
Kompanijos „Schneider, Walter und Kollege“ investicijų valdytojas Winfriedas Walteris taip pat įžvelgia tik ekonominius motyvus: „Perkant obligacijas neįmanoma išvengti bankroto rizikos. Visame pasaulyje vertinamas auksas vyriausybėms yra geras saugiklis nuo valiutų perturbacijų.“
Tačiau yra ir tokių ekspertų, kurie mano, kad Maskvos sprendimas didinti aukso atsargas yra Kremliaus geopolitinės strategijos dalis.
„Jei vėl paaštrės Ukrainoje vykstantis konfliktas ar prasidės tikras karas, Vakarų boikotas gali sukelti Rusijai didelių finansinių rūpesčių“, – cituoja „Die Welt“ kompanijos „Knapp-Voith“ valdybos pirmininką Alexanderį Danielsą. Kitais žodžiais tariant, kaupdama aukso atsargas Rusija gali rengtis „finansiniam karui su JAV ir Europa“.
Turėdama dideles aukso atsargas Rusija ekstremalioje situacijoje liks likvidi ir galės iš draugiškų šalių įsigyti būtinų prekių.
„Die Welt“ pažymi, kad Rusijos sukauptų aukso atsargų dabartinė rinkos vertė siekia apie 34 mlrd. eurų (2007 m. aukso atsargų vertė buvo apie 15 mlrd. eurų). Leidinys pastebi, kad to aiškiai per mažai, jog „Maskva sukurtų superrublį, kuris galėtų sudaryti konkurenciją doleriui kaip prekybos ir rezervinė valiuta“. Tuo tarpu JAV turi sukaupusi 8100 tonų aukso atsargų, kurios vertos ketvirčio trilijono eurų.
Rusijos ekonomika lieka priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto. Tai leidžia Maskvai sukaupti reikšmingas sumas, bet pastarųjų kelių mėnesių patirtis parodė, kad šie rezervai gali greitai ištirpti.
„Kalbant apie ekonomikos vystymą, tai – aklavietė“, – sako ekonomistas Helmutas Reisenas. M.-O.Luxas pripažįsta, kad, nepaisant visų Maskvos pastangų, Rusijos tikslas „sumenkinti dolerio galią pasaulio prekyboje kol kas vis dar yra tik iliuzija“. „Die Welt“ daro išvadą, kad Rusijos auksinio ginklo smogiamoji galia nekelia didelės grėsmės, bent jau kol kas.