Rugsėjo 18 dieną (šiandien) škotai balsuos ar jų šalis turėtų būti nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės. Apžvelgsime jos ateities perspektyvas

Mažos tautos gali formuoti savo likimą, ir tai gali būti tiek palaima, tiek prakeiksmas. Jei škotai pasirinks nepriklausomybę, neprasta mintis būtų pažiūrėti į kitų mažų tautų pavyzdžius.

Inovacijų skatinimo labdaros Nesta tyrimas apžvelgė mažas šalis, suklestėjusias per pastaruosius keletą dešimtmečių. Paimkime ketvirčio Škotijos dydžio Estiją. Tai geras naujai nepriklausomybę iškovojusių šalių pavyzdys. Estijos valdžia laisvę nuo SSRS pasiekė 1991 m. ir pavertė šalį miniatiūrine technologijų milžine. Nuo pirmųjų viešų Wi-Fi Taline iki privalomų programavimo pamokų mokyklose, Estija labai didelį dėmesį skyrė IT. Ir tai atsipirko: estai sukūrė Skype technologiją ir vykdo daug startuoliškų projektų.

Bet kiekvienai Estijai yra ir Islandija. Panašiu metu, kai estai leidosi į savo technologinį nuotykį, islandai nusprendė tapti tarptautinio kapitalizmo spekuliantais. Tai baigėsi blogai, šalies bankai griūtimi ir gresiančiais skausmingo taupumo metais.

Tad nepriklausoma Škotija savo kelią turi rinktis atsargiai. Yra daug krypčių, kurias ji gali pasirinkti: investavimo į naftą rojus, atsinaujinančios energijos Meka, aukštųjų technologijų žaidimų aikštelė.

Nė vienas šių scenarijų garantuotos sėkmės neužtikrina. Aukštųjų technologijų pramonė visada gali pasukti „Silicio tarpeklio“, centrinės Škotijos regiono, kur kadaise telkėsi elektronikos gamintojai, keliu. Geriausiais laikais, dešimtojo dešimtmečio viduryje, Silicio tarpeklyje buvo pagaminama 35 procentai vakarų Europos asmeninių kompiuterių. Bet ši sėkmė išnyko vos ne pernakt, kai sprogo dotcom burbulas ir ieškodamos mažesnių kaštų, kompanijos patraukė į rytus.

Tokie scenarijai yra tikėtina Škotijos ateitis, o yra dar ir ketvirtasis; šis kiek labiau keliantis nerimą. Be plano ar supratimo, kurlink pasukti šalį, gali būti, kad nepriklausoma Škotija gali nudreifuoti į „įprastinį verslą“. Arba, iš ekonominio požiūrio taško, būtų tiksliau vadinti tai „įprastiniu verslu ir finansinėmis paslaugomis“ – laiko patikrintu Britanijos ekonomikos modeliu, vykdomu bankininkų, pastatytu ant paskolų ir tvarkomo pagal ketvirčio finansinių rezultatų grafiką.

Kaip rodo Islandijos ir Airijos respublikos patirtis, tai slidus kelias, ypač mažai šaliai. Iš dalies taip yra dėl rizikos: kaip matėme, finansinių paslaugų sektorius gali veikti kaip ekonomikos variklis, bet jis turi bjaurų įprotį sprogdinti greitkelius.

Ant kortos pastatyta ir kai kas giliau: jei Škotija neteisingai pasirinks savo ekonomikos ateitį, ji rizikuoja tapti likusios Jungtinės Karalystės užkampiu, iš kurio Anglija – ir ypač Londonas – išsiurbtų kas šviesiausia ir geriausia.

Nepriklausomybė siūlo Škotijai šansą sukurti savo likimą, tačiau kad ir į kokią ateitį ji nusitaikytų, turi vengti seno britiško įpročio norimo rezultato siekti padrikai.

Stian Westlake
New Scientist № 2971

Komentarai (9)