Sukurtas Lietuvos eksporto žemėlapis: kur, kiek, ko ir už kiek eksportuojame

Į ES ne tam įstojom kad su ruskija prekiautumėm, manau exportą į tą Azijos valstybę reikia apmokestinti.

Labai jau abejoju ar taip kada atsitiks, o tai kaip sake, ten supaprastinti reikalavimai eksporto, todel visi verslininkeliai zyze del sankciju ir pns. Bet manau blogia sudarytas zemelapis, gelejo tiksliau nuspalvint, ty. pakonkretint i kokius miestus kur kas iseina, jai imanoma aisku, o tai dabar eiliniam gali pasirodyt, kad visame rusijos plote musu prekes(apskritys butu zinot idomiau).

Būtent tikslenės analizės ir tikėjausi. Faktas kad daugiausia mūsų eksporto nukeliaja į Rusiją, labiausiai Maskvą.

Ar bent supratai ka pats parasei? Siulai nustot eksportuot i Rusija prekes? O ar zinojai, kad ES rinka yra perpildyta ir ES prekyba stagnuoja? Taigi realiai tu siulai uzsidaryt visoms imonems kurios eksportuoja produkcija i Rusija. Na taip pasakysi galima butu i kitas rinkas, bet as atsakysiu, kad i tas kitas rinkas neapsimoka, apsimoketu jei butumem 3 pasaulio salis, nes turetume pigia darbo jega ir pigius vietinius resursus.

Rusija pelninga, nes didele rizika. Uz rizika dabar jau dalis ir moka skaudziausiai - visiskai prarado rinka. Eksportas i Rusija stipriai sumazejes.

Reikėjo nusiklonuot https://github.com/alexandersimoes/oec ir nusipirkt/užsirenumeruot comtrade.un.org "Premium Access". Dabar ta jų "Analitika" labiau primena mokyklinuko (su visa pagarba jiems) Excel namų darbą, o ne kažkokį naudiną informacijos šaltinį. Toks jausmas, kad darbas buvo padarytas tik tam, kad varnelę ties eksporto grafikais užsidėt...

Kazkieno nusipirktos info perpublikuoti nelabai galima

Jei ES rinka perpildyta, tai kam gamint tai ko nereikia? Manau IT sektoriaus vystymas ir įmonių persiorientavimas šia kryptymi būtų geriausias Lietuvos pasirinkimas, nes, leiskit jum priminti, didžiausios pasaulio kompanijos ne žemės ūkiu užsiima. Tai kam mum užsiimdinėti tuom, kas neperspektyvu? IT produktai būtų paklausūs visame pasaulyje ir juos tranportuot žymiai paprasčiau.

Viskas būtų gerai, jei tik ne Indija, Pakistanas ar dar velniai žino kokia Azijos šalis, kur programuotojas per metus gauna tiek, kiek lietuvis per mėnesį.

Nesvarbu kiek gauna programuotojas, o kiek jo (ar jo darbdavio) idėjos ką programuoti duoda pelno. + IT nėra vien tik programavimas.

DJ_LFS spangsti kaip reikalas. Eik gryno oro įkvėpti.

Visos rinkos buna uzpildytos, jei nebutu, tai kainos augtu kosminiu greiciu. Konkurencija yra tai kas skatina vystymasi ir neleidzia kainoms kilti

Nėra tokio dalyko kaip rinkos perpildymas. Yra tik konkurencija, stabiliose ir išsivysčiusiose valstybėse ji visuomet labai didelė. O besivystančiose rizikingose šalyse konkurencija visada menka.

Gerai, jei nekalbam apie programavimą, tai ką dar be šių paslaugų galim eksportuot į užsienį? Net pačios didžiausios kompanijos samdo pigią darbo jėgą iš Azijos, todėl lietuviškos darbo jėgos pardavimas iškart atkrenta, nes mūsų algos per didelės. Žinoma, kažkoks bendradarbiavimas tikrai vyksta ir šiandien, bet toli gražu ne toks, kokį jau yra išvystę indai, kinai ir pakistaniečiai. Ką dar tokio lietuviško (išskyrus darbo jėgą, žvyrą, durpes ir medieną) mes galim pasiūlyti likusiam pasauliui? Programinę įrangą? Namų, karo elektroniką? Putinas sako, kad uždraudus prekių įvežimą į Rusiją, prasidės jų vietinių technologijų progresas ir pramonės plėtra. Tiek Putino, tiek ir jūsų (DJ_LFS, Shinigami) norėčiau paklausti kas iki šiol trukdė plėstis, kurti ir progresuoti? Kuo koks nors žemės ūkis ar karjerų eksploatavimas trukdo informacinėms technologijoms? (Tik nesakykit, kad tuo, jog pas save nuvilioja visus programuotojus ir inžinierius. ) Negi dabar koks nors kiaulių augintojas ar pienininkas turi išsiparduoti visą savo ūkį, kad lietuviškas IT sektorius pajudėtų? Va, immortallt gerai sako,— visos rinkos yra užpildytos ir lengvų pinigų šiandien nėra (nei Rytuose, nei Vakaruose). Vytax yra teisus dėl kito dalyko— pinigų galima pasidaryti tik alkūnėmis prasibrovus (pro kitus norinčius) į besivystančių šalių rinką. Tik iš ten, su didesniais pinigais ateina ir rizika likti išvis be nieko. (Va, tik apie rinkos perpildymą Vytax visiškai į lankas nuvažiavo... Gal valstybiniame sektoriuje dirba? )

Gali eksportuot beveik bet kokį produktą ir paslaugą, visi apie gamybą ir paslaugas galvojat tik kaip pagamint ar pasiūlyt pigiau. Tą pigiau siūlo kinija, siūlo indija, filipinai ir t.t. jūs pasiūlykit rinkai aukštos kokybės prekes ir paslaugas ir bus tų klientų ar pirkėjų...

Rinkos perpildymas teoriškai įmanomas buvo tarybinėje planinėje ekonomikoje, nors praktiškai dažniausiai buvo priešingas efektas - deficitas. O rinkos ekonomikoje esant rinkos perpildymas nesusidaro nes silpniausios rinkos dalyvės įmonės paprasčiausiai bankrutuoja.

Vytax, labai panašu, kad tu tų tarybinių metų net nesi matęs. Tais laikais nebuvo nei prekių parduotuvėse, nei rinkos perpildymo,— nes nebuvo nei pačios rinkos, nei jos dalyvių. Centrinis komitetas nuspręsdavo kiek ir ko turi būti pagaminta, apibrėždavo tai kokiais standartais ir tuos popierius su normomis išsiųsdavo į gamyklas. Tuo viskas ir pasibaigdavo, taip veikė planinė ekonomika. Gamintojai gamino daug, bet to ko pirkėjams nereikia, o pirkėjai ieškojo to, ko niekas negamina, ar gamina gerokai per mažai. Štai ir deficitas. Apie ekonomiką irgi ant pirštų aiškint? Jei kokias nors vokiškas stakles moki derinti tik tu vienas (ir jų yra pakankamai), tai už darbo valandą gali prašyti, kad ir 2000 litų. Tačiau, jei tokių kaip tu, atsiras dar bent koks 20, tai jau apsimokės dirbti ir už 50 lt/val. Naujas rinkos dalyvis gali būti pats superiškiausias derintojas, bet niekas jam daugiau, nei 100 lt/val. nemokės. Greičiausiai, teks kaip ir visiems dirbti už tuos 50 litų ir laukti geresnių laikų arba užsidaryti. (Iš asmeninio archyvo. Prieš 5 metus, mano miestelyje, kompiuterijos parduotuvės už pliką langinių permetimą (OS + tvarkyklės) ėmė 70€ ir daugiau. Pakeisti kietąjį diską tada kainavo ~150€, papildomas RAM modulis— 70-80€, naujas (gali būti ir iš seno nešiojamo kompiuterio) ekranas— 150-220€. Tokius pinigus lupdavom parduotuvėj, kurioj tada dirbau. Šiandien, po visų krizių, infliacijų, atsigavimų ir stagnacijų, miestelyje yra jau vos ne 10 vietų, kur langines permes už 40€ (ir duomenis išsaugos, ir visokių extrų pridės), o telefoną atriš ir už 20€. Cirkas kažkoks, bet žmonės kažką užsidirba. ) Buvo kalbančių apie tai, kad reikia konkuruoti ne kaina, o produkto kokybe. Gerbiamieji, jūs galit gaminti pačius kokybiškiausius gaminius, bet niekas jų iš jūsų nepirks tol, kol jūs nesukursit prekinio ženklo ir neįrodysit, kad kokybiškai pagaminot visai ne per klaidą. Keliai yra du: gaminti kokybišką „širpotrebą“ ir po truputį įlįsti į premium segmentą, arba mesti beprotiškus pinigus reklamai ir tikėtis, kad kaip kokiam pokerio žaidėjui, atiteks bankas. Na, bet aš grįšiu prie anksčiau išsakytos savo minties apie tai, kad žemės ūkio ir kitos žemiškos produkcijos eksportas į Rusiją niekaip netrukdė ir netrukdo IT, ar aukštą pridėtinę vertę turinčių, produktų eksportui ir tokių technologijų vystymuisi. O gal jūs norit, kad Grybauskaitė su Butkevičium susėstų, apsitartų ir prikurtų valstybinių aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių su produktais, kuriems nėra analogų pasaulyje („net analogov v mire“)? Kaip tais gerais laikais „prie ruso“?