Joniškio rajone Veršių kaimas prieš keletą dienų išgarsėjo tuo, jog vietiniai ūkininkai broliai Alvydas ir Laimondas Malinauskai atkasė išnuomoto lauko gale stūksantį didžiulį akmenį. „Tiesiog smalsu pasidarė, kodėl prieš tris dešimtmečius jo nepajudino net keli „staliniecai“. Išrausė tik duobę, kurioje susikaupusiame vandenyje maudydavomės“, – prisimena ūkininkas A. Malinauskas.

Nuties takelį turistams

Pasitinka besišypsantis A. Malinauskas – ūkininkas, kuris 25-eriems metams iš valstybės išsinuomojo šį žemės lopinėlį. „Veršiuose gimiau ir augau. Būdami vaikais, žinojome, kad čia yra didelis akmuo. Keli „staliniecai“ jo neišrovė. Niekas nežinojo, kokio dydžio jis iš tiesų yra“, – pamena ūkininkas.

Ant akmens matosi žymė, kiek jis buvo išlindęs iš žemės – tik dešimtadalis jo buvo matyti.

Kuo giliau kasė, tuo akmuo platyn ėjo: „Tokia nostalgija užvaldė. Akmuo per 30 metų buvo užmirštas ir apaugęs krūmais. Norėjosi išsiaiškinti, kokio dydžio jis yra.“

Vyrai ne tik atkasė akmenį, tačiau jį ir nuplovė, nušveitė. Dabar jis atrodo tarsi iš švaraus vandens ir smėlio ištrauktas – tik horizontalios linijos žymi, kuri akmens dalis anksčiau saulę regėjo.

Dabar kone pusė akmens yra apsemta. Vandens lygis – toks pat kaip ir šalia tekančioje Švėtelės upėje. A. Malinauskas teigia, kad akmens apimtis plačiausioje vietoje siekia 15 metrų 30 centimetrų. Riedulio aukštis – apie penkis metrus. Svorį galėtų pasakyti tik specialistai, kurie ištirtų riedulio tankį.

„Kai buvome vos iškasę, galėjome guminiais batais atsistoti ant dugno. Atrodė įspūdingiau. Dabar vandens būtų virš galvos“, – tvirtina A. Malinauskas.

Ūkininkas su broliu planuoja palei Švėtelę nutiesti takelį ir lieptą smalsuoliams. Jau dabar jų netrūksta. Aplinkui akmenį takelis jau išmintas. Per kelias minutes, praleistas šalia akmens, sustojo bent keletas automobilių su norinčiais apžiūrėti milžinišką riedulį.

Akmenį iškelti į aukštyn būtų itin sudėtinga. Šiek tiek mažesnį akmenį šalia Šiaulių prieš keletą metų kelininkai specialiu kranu vos iškėlė, o tempti teko padėtą ant plieninio lakšto vikšriniais traktoriais, kurių bendras svoris siekė šimtą tonų.

Akmenų – nors pilis statyk

„Veršiuose nėra daug ką pamatyti. Turime 300 metų senumo ąžuolą. Dabar turėsime ir didžiulį akmenį“, – džiaugiasi ūkininkas, puoselėjantis kuo gražiausius ateities planus. Žmogui norisi, kad jo gimtinė būtų kuo patrauklesnė.

Aplinkui Veršius, Juodeikius ir Gaižaičius – pilni laukai akmenų. Kartais atrodo, kad jie čia auga geriau už bulves, tačiau, anot geologų, tai paskutinio ledynmečio, kuris praslinko prieš 12-13 tūkstančių metų, palikimas. Tai vadinamasis „akmeninis žaltys“ – slenkančių ir tirpstančių ledynų sustumta akmenų rūža.

Važiuojant vietiniais žvyrkeliais, tereikia atidžiau pasidairyti. Galulaukėse – kalnai nuo laukų surinktų įvairaus dydžio akmenų.

Patys didžiausi akmenys sustatyti vaizdingesnėse vietovėse ir žymi kryžkeles, posūkius ar kaimų ribas. Juodeikiuose šalia bendruomenės namų galima rasti ir dubenuotąjį akmenį.

Akmenys taip pat surikiuoti šalia kapinių ir pilkapių. Įspūdingai atrodo šalia Juodeikių vidury laukų nesuartas kalnelis su dviem kryžiais. Plotelio kampuose užritinti keturi stambūs akmenys, apauginti visžaliais augalais. Melioracijos sunaikintų vienkiemių vietas liudija ne tik lauko medžiai, bet ir šalia išdėlioti milžiniški rieduliai.

Daugelį įspūdingiausių šio krašto riedulių savo rūpesčiu ir atkaklumu išsaugojo mokytojas, kraštotyrininkas ir šviesuolis Aleksandras Žalys. Jis nuo sunaikinimo išgelbėjo ne tik akmenis, bet ir Mūšos-Tyrėlio pelkę.

Didžiausiu šalies akmeniu laikomas Barstyčių akmuo, kurio ilgis 13,4 metrų, o aukštis siekia 4 metrus. Šis milžiniškas akmuo sveria apie 680 tonų.

Antras pagal dydį – Puntuko akmuo, kurio ilgis – 7,54 metro, o aukštis – 5,7 metro. Puntukas sveria apie 265 tonas. Puntuką šiek tiek palengvino skulptoriai, iškaldami ant jo lakūnų Dariaus ir Girėno bareljefus.