Pirmosios sausio dienos rodo, kad kai kurių verslininkų įžūlumas tiesiog bado akis, o atsakingos valstybės institucijos šiomis dienomis privalo parodyti, kad kontroliuoja situaciją, o ne tik atlieka stebėtojo ir pasyvaus pažeidimų fiksuotojo vaidmenį.

Prieš mėnesį Lietuvos pramonininkų konferencijos Metų ekonomikos forume dalyvavęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis juokavo, kad jo šalyje nė vienas verslininkas kainų nekėlė dėl euro įvedimo. Kas norėjo tai padaryti, rado kitų priežasčių.

Latvijai ir Estijai kainų kilimą pavyko pažaboti. Ypač euro įvedimo momentu. Estijoje didesnis kainų kilimas fiksuotas pernai. Latvijoje kainos keitėsi labai nežymiai. Kaip seksis mums?

Kompiuteris pabrango 20 litų

Sulaukta internetinių parduotuvių kainodara po euro įvedimo pasipiktinusio skaitytojo laiško. UAB „Kilobaito“ parduodamam kompiuteriui šventinė nuolaida atėjus 2015-iesiems sumažėjo 20,48 lito.

Susisiekus su bendrovės atstovais šie paaiškino, kad didesnę kainą įvedus eurą lėmė ne noras daugiau uždirbti, o techninė klaida.

„Tai buvo programinis-techninis nesklandumas apvalinant kainas. Šiuo metu procesas sutvarkytas, bet dauguma kainų tenka keisti rankiniu būdu. Tai gali užtrukti iki kelių dienų.

Žinoma, mes kainų kelti neplanavome ir neplanuojame, bet yra nestabilus dolerio ir zloto kursas, nuo kurio kaina gali kristi arba kilti. Tai vyksta kasdien, tačiau tai visiškai nesusiję su euro įvedimu Lietuvoje“, – teigė bendrovės atstovas Andrius Mitkevičius.

Pabrango automobilių stovėjimas

Po euro įvedimo pabrango ir automobilių stovėjimo laikas Vilniuje. Brangiausioje mėlynojoje zonoje valandai palikti automobilį tapo 22 centais brangiau, raudonojoje – 11, geltonojoje – 7, žaliojoje – 4 centais brangiau.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento vadovė Daiva Bucevičienė paaiškino, kad tokius vietinės rinkliavos dydžius už transporto priemonių stovėjimą patvirtino Vilniaus miesto taryba. O kainos keliais euro centais pabrango dėl to, kad nustačius rinkliavą litais mažiausia suma buvo 1 Lt, kuris ir virto eurais – 0,29 euro, suapvalinus – 0,30 euro. Tad pagal šį principą suapvalėjo ir kiti įkainiai.

Dalis maitinimo įstaigų pakėlė kainas

Atėjus sausiui tenka pripažinti, kad nemaža dalis maitinimo įstaigų situacija kainoms kelti pasinaudojo. Antai, penktadienį 15min.lt pasiekė nuotraukos, kuriose užfiksuotas restorano „Čili pica“ valgiaraštis.

Picerijos savininkai euro įvedimo proga net nepasivargino spausdinti naujo meniu. Ant senų kainų užklijuoti nauji lipdukai su jau suapvalintais skaičiais. Kainos eurais gerokai skyrėsi nuo kainų litais. Antai kiaulienos išpjovos kepsnys pabrango 27 centais. Skaitytojo Roberto teigimu, mėgstamo patiekalo kaina kilo ir prieš tai.

Žiniasklaidoje nesunku rasti ir kitų pavyzdžių. Antai nuo 4,05 Eur (14 Lt) iki 4,5 Eur (15,54 Lt) dienos pietus atėjus Naujiesiems pabrangino Vilniuje Algirdo g. esantis ukrainietiškų patiekalų restoranas „Borsch“. Interneto portalai mirga ir nuo kitų skundų.

Didžiausią lietuvišką restoranų tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Čili pica“ direktorė Giedrė Kvedaravičienė paaiškino, kad kai kurios tinklo picerijos veikia frančizių pagrindu.

„Galime patikinti, kad UAB „Čili pica“ ne tik kruopščiai laikėsi visų su euro įvedimu keliamų reikalavimų, bet ir stengėsi užtikrinti, kad mūsų partneriai, valdantys picerijas frančizės pagrindu, atitiktų tinklo standartus.

Nors meniu visame tinkle yra beveik vienodas, nedidelė jo dalis franšiziniuose restoranuose mūsų partnerių sprendimu skiriasi nuo mūsų valdomų picerijų meniu, siekiant atspindėti konkretaus miesto ir picerijos klientų poreikius. Šis meniu lapas su lipdukais koreguotomis kainomis yra tinklo mastu nenaudojamų, konkretaus vieno restorano patiekalų įdėtinis meniu lapas“, – paaiškino ji.

„Čili picos“ tinklo restoranų kruopštumą įsivedant eurą iliustruoja kita 15min.lt skaitytojo atsiųsta nuotrauka. Šiuo atveju užfiksuotos į namus išvežiojamų „Čili“ picų kaina Lietuvoje litus pakeitus eurais.

G. Kvedaravičienė teigė negalinti paaiškinti partnerių sprendimo euro įvedimo proga pakelti kainas, bet vylėsi, kad tai nėra noras nesąžiningai pasipelnyti iš visai šaliai svarbaus istorinio įvykio:

„Negaliu partnerių vardu atsakyti, dėl kokių priežasčių buvo koreguotos kainos šiame frančiziniame restorane. Turime ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį, todėl nenorėčiau tikėti, kad šis iš klientų pusės ne itin korektiškai dabartiniame euro įvedimo kontekste atrodantis meniu koregavimas buvo mūsų partnerių nesąžiningai priimtas sprendimas siekiant pasinaudoti euro įvedimu.

Konkurencinė aplinka, klientų jautrumas ir žiniasklaidos akylumas yra puikiai veikiantys rinkos kontrolės mechanizmai, kurie, kaip ir šiuo atveju, fiksuoja ne tik prasižengimus, bet ir įstatymų nepažeidžiančias klaidas, pasirenkant netinkamą priemonę ir neįvertinant galimos neigiamos klientų reakcijos tokiu svarbiu klausimu kaip patiekalų kainos pokytis.“

Pašnekovė užtikrino, kad „Čili pica“ tinklui labai svarbus klientų pasitikėjimas, todėl bus siekiama užtikrinti, kad ši klientų viešai išsakyta pastaba būtų partnerių išgirsta ir ateityje tokių klientams abejonių keliančių veiksmų būtų išvengta.

Skaudžiausiai nubausti gali klientai

Tokių „apvalinimo“ pavyzdžių šiomis dienomis galima suskaičiuoti ne vieną. Įmonių veiksmus euro įvedimo metu prižiūrinčios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Duomenų analizės ir prevencijos skyriaus vedėja Laura Aleinikova paaiškino, kad Lietuvoje veikia laisva rinka, todėl valstybė kainų reguliuoti negali:

„Kainų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvoje veikia rinkos kaina. Teisės aktai, nustatantys reikalavimus susijusius su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, nereglamentuoja ūkio subjektų veiksmų nustatant prekių ir paslaugų kainas ar jas keičiant bei nenumato sankcijų.

Valstybė negali reguliuoti rinkos kainų, išskyrus Lietuvos Respublikos kainų įstatyme nustatytą atvejį, tai yra jeigu rinkos kainų ir tarifų dinamika sukelia arba gali sukelti ekonomikos funkcionavimo sutrikimus, tačiau ir šiuo atveju Vyriausybė galėtų sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Požymių, kad artimiausiu metu galėtų sutrikti šalies ekonomikos funkcionavimas, nepastebėta.“

L. Aleinikovos teigimu, kur kas efektyvesnė priemonė padedanti apsaugoti vartotojus nuo nepagrįsto piktnaudžiavimo yra vartotojų sąmoningumas stebint kainų pokyčius. „Jau ne kartą vartotojai yra įrodę, kad nesiskaitymas su jų interesais verslui gali būti žalingas.

Vartotojai pastebėję nesąžiningus vieno ar kito verslo subjekto veiksmus atsisako pirkti prekes ir paslaugas iš tokio ūkio subjekto ir perka prekes ar paslaugas iš konkurentų bei pasidalina neigiama informacija apie ūkio subjektą su visa vartotojų visuomene. Tokia vartotojų reakcija viena efektyviausių priemonių kovojant su piktnaudžiavimais“, – teigė ji.

Komentarai (14)