Kai kurie užsienio apžvalgininkai svarsto, kad pulti kurią nors Baltijos valstybių Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų net ekonomiškai naudinga. Esą tuomet pabrangtų nafta, kuri yra vienas iš pagrindinių Rusijos pajamų šaltinių. TV3 „Savaitės komentarai“ pateikia ekspertų patarimus, ką daryti kiekvienam Lietuvos piliečiui, jei ši beprotiška galimybė virstų realybe.

Šių laikų karas dažniausiai prasideda staiga. Ir atakuojami dažniausiai didžiausi miestai, todėl pirmosiomis karo aukomis tampa daugiausia civiliai. Todėl, pasak ekspertų, labai svarbu kiekvienam piliečiui iš anksto pasiruošti staigiam ir netikėtam konfliktui.

1. Tikslus planas

Pasak jų, jau dabar reiktų susidaryti planą, kuriame turėtų būti detaliai surašyta, kur šeima susitinka prasidėjus karui, pas ką bėga slėptis. Ypač ekstremaliai situacijai reikia paruošti paūgėjusius vaikus, mat prasidėjus karui kyla panika.

„Vaikas privalo žinoti praktiškai viską – nuo pirmosios medicinininės pagalbos iki to, kaip judės šeima, pas ką ji judės, kokie telefonai, kokie adresai. Labai bus išmėtytos šeimos ir išblaškytas judėjimas. Vienintelis saugumo užtikrinimas vaikui – žinios“, – TV3 „Savaitės komentarams“ sakė Lietuvos karininkų sąjungos atstovas Darius Antanaitis.

Pasak A.Matonio, šiuolaikiniame kare urbanizuotos vietovės naudojamos karinio konflikto terpei, todėl pirmieji miestuose visada kenčia civiliai. „Dingsta elektra, vandens tiekimas ir šildymas nutrūksta“, – sakė jis.

2. Slėptuvė

Kadangi atakos dažniausiai prasideda iš oro, pirmiausia civiliams reikia pasislėpti, kad galėtų išgyventi pirmąjį antpuolį ir galėtų evakuotis iš mūšio zonos.

„Rūsys gali būti viena iš priimtiniausių slėptuvių, bet, tokiu atveju, tai turi būti ir papildomas atsarginis išėjimas, kad netaptumėme įkalinti po nuolaužomis“, – sako Eugenijus Vaicekauskas.

„Gali būti požeminiai garažai naujose gyvenvietėse tam tikra priemonė, padedanti apsaugoti civilius nuo puolimo, nuo artilerijos apšaudymo. Ten galima pasislėpti“, – priduria Aleksandras Matonis.

Specialistai pataria vengti smalsiai domėtis, kur raketos ką susprogdino, nes dažnai žūvama einant pažiūrėti bombardavimo padarinių.

3. Būtiniausi daiktai

Pasibaigus atakoms specialistai pataria sėstis į savo transporto priemones susirinkus būtiniausius daiktus ir bėgti į saugesnes teritorijas. Norint greitai susidėti daiktus, būtina jų sąrašą susidaryti iš anksto.

Pasak ekspertų, krepšin turėtų gulti radijo imtuvas ir atsarginiai elementai, nes tik taip galėsite pasiklausyti svarbiausių pranešimų apie karo eigą. Taip pat svarbu turėti žibintuvėlį su atsarginiais elementais ir į neperšlampamą pakuotę įdėtų degtukų.

Taip pat svarbu pasiimti visus dokumentus: pasą, tapatybės kortelę bei nuosavybės dokumentus, kurie karo metu gali dingti.

Dar vienas labai svarbus dalykas – vaistai. Vaistinėlėje turėtų būti tvarsčių, gelių, vaistų nuo skausmo.

Be to, kiekvienam žmogui reikia pasiimti ilgai negendančių maisto produktų mažiausiai trims dienoms, peilį ir reples. Taip pat siūloma pasiimti artimųjų nuotraukas, kad pasimetus galėtumėte parodyti, kaip jie atrodo.

Pinigus ir brangius daiktus specialistai ragina išsidalyti su šeimos nariais, kad kartais marodieriai neatimtų visko iš karto.

Likusiems savo namuose taip pat patariama pasirūpinti maistu, būtiniausiais išgyvenimo reikmenimis.

4. Pilnas degalų bakas

Ugniagesių atstovas Giedrius Greičiūnas dar pataria pasirūpinti, kad jūsų automobilio degalų bakas visuomet būtų pilnas ar bent apypilnis.

„Tokiais atvejais visada stringa degalų tiekimas. Pirmiausia jais aprūpinamos valstybinių institucijų ir kariuomenės pajėgos, o tik po to gyventojai“, – sako jis.

Didžiųjų miestų gyventojams specialistai siūlo numatyti galimybę bent laikinai apsistoti pas giminaičius ar draugus kaime, nes mažose gyvenvietėse karo veiksmai arba nevyksta visai, arba tik minimaliai.

Bėgant patariama vengti dižiųjų kelių, nes galite tapti priešų taikiniu.

Tiesa, pabėgti iš savo šalies lietuviai negalės, nes sienos bus uždarytos. Net norint persikelti iš vieno rajono į kitą reikės gauti komendanto leidimą.

„Karo metu gyventojų teisės bus apribotos. Bus skelbiama mobilizacija. Dalis gyventojų mobilizuojami, dalis evakuojami, o kita dalis gali savanoriškai sutikti būti pasitelkiama privalomiesiems darbams tėvynės gynybos“, – sako E.Vaicekauskas.

5. Ginklai

Turintiems namuose ginklų siūloma juos pasiimti, tačiau itin gerai paslėpti.

„Aš asmeniškai pasiimčiau ginklų tiek, kiek galiu panešti. Net, jei nesiruošiu kovoti su priešu, tai bus labai daug marodierių, bus penkta kolona, bus specialūs daliniai, kurie skirti gąsdinti, plėšti, prievartauti žmones, kad sukeltų didesnę baimę ir sumažintų pasipriešinimą“, – įspėja D. Antanaitis.

Taip pat patariama jokiu būdu neliesti nužudytųjų kūnų, jei tokių pamatysite. Ta pati taisyklė galioja net kalbant apie artimiausius jums žmones.

„Paprastai po negyvais žmonėmis bent jau Rusijos kariuomenė Afganistane, Čečėnijoj ir kitur slėpdavo sprogmenis tam, kad atėjusi šeima ten ir žūtų. Todėl geriau nelieskite negyvų žmonių, kokie jie bebūtų jums svarbūs“, – pataria D.Antanaitis.

Komentarai (41)