Kol veikia sankcijos ir nebrangsta nafta, Rusija – pasmerkta

Kai mūsų Dalia kalba ka nori girdėti neoconai, S&P pakelia reitingą Lietuvai (realiai už nieką). Kai Rusija nepaklūsta hagemonijai, S&P muša iki 'junk'. Kai USA nebesugeba vykdyti savo veiklos, nes apie didesnes skolinimosi lubas niekas net negalėjo praeityje įsivaizduoti, S&P būna paduota į teismą.

o kas draudžia rusijai paduoti į teismą?

Visų žvilgsnis nukreiptas ne ten kur reikia. Bandymas su ekonimika taisyti žmonijos vystymąsi yra klaidingas. Normalus žmogus turi būti geras bet kokiom sąlygom, o ne kada jis primaitintas, jam pridaryta visokių patogumų ir atrakcionų (taip jis yra panašus į gyvūną). Jei jis nėra geras be šito, vadinasi jis yra labai silpnas ir nesubrendęs dvasiškai žmogus. Reikia taisyti dvasinį vystymąsi, o ne ekoniminį, tik tada žmogus bus laimingas ir harminingai galės gyventi Visatoje, nebus taip stipriai kenksmingas, kaip yra dabar ir taip stipriai pavojingas, kaip yra dabar.

Jau čia buri nesąmones ir ne į temą, kaip vytautas50

Kur tu įžvelgei nesąmones gali paraųšyti?

Kur yra apspręsta koks turi būt "normalus žmogus" ir kas sprendžia kada jis geras ir kada negeras? Kas yra "dvasinis subrendimas"? Čia jau kvepia religijomis. Jei aš ateistas, tai ar galiu būt dvasiškas? Tad čia vėl nesąmonės. Ką reiškia taisyti dvasinį vystymąsi? Prie ko čia iš viso tas dvasinis vystymasis? Gal turėjai omenyje moralę? Morališkai skatinti individą (ar šiuo atvėju visą tautą) galima tik tada, kai jie patys to nori. Kai individas ar tauta nepaiso visuotinų moralės normų, reik duot su pagaliu per galvą, nes gražiu žodžiu debilo-sociopato nesutramdysi. Tad viskas čia dar daroma labai humaniškai ir kultūringai. Taip kaip turi būti daroma.

Aš nesakysiu šaltinio iš kur aš žinau, kad nenukryptume toli nuo tėmos. Aš galiu argumentuoti tik. " Kur yra apspręsta koks turi būt "normalus žmogus" ir kas sprendžia kada jis geras ir kada negeras?" Sąžinė pakankamai teisingai nusprendžia tai, kas yra Dieviška. Žmogus dažnai jaučia kaip teisingai pasielgti, bet dažnai pasirenka neteisingai, renkasi tai kas patogu, o ne tai ko nori siela. O tada įvyksta pažeidimas Harmonijos ir nuo to jis gaus neigiamas pasekmes, nuo to jis kentės ir žus. Dvasinis subrendimas, tai mokėjimas nesupykti, nepulti į įsteriką, į paniką esant neįprastom, ekstremaliom situacijom, mokėti, adekvačiai, geruoju bendrauti su kitais žmonėmis. "Jei aš ateistas, tai ar galiu būt dvasiškas?" Tu gali vystytis dvasiškai. Bet žmonės neteisingai supranta religiją ir nežino kaip teisingai vystytis. Ritualai ir maldos nevysto dvasiškai žmogaus, nors jie mano, kad jie nuo to vystosi. Ir jie vystosi tik nuo to, kaip kontaktuoja su kitais žmonėmis, kai užsigauna jų interesai, egoizmas, taip po truputi per karčią patirtį jie po truputi vystosi, o galėtų labai aktyviai vystytis, jei žinotų kaip tai padaryti ir panorėtų to. Žmogus taip ir vystosi, kai kam sėkmingiau susiklosto aplinkybės ir jam pavyksta prikaupti sieloje daugiau teigiamos patirties, kitas daugiau neigiamos prikaupia, paskui tampa kaip vaikas, kuris gali tik kaprizuoti ir piktintis, spyriotis, o nieko klausyti nenori, taip daugelis ir pavirsta į tokius vaikus nemalonius suirzusius. Todėl ir sako, kas mažas, tas senas, tas pats. Bet jaunas turi viltį, kad jis bus kitas, o senas, jei jau nesugebėjo per tiek laiko pakeisti savęs, tai jis jau... Jam, kad pasikeistų reikalingas milžiniškas darbas (kovojant su savo egoizmu ir neteisingais norais), o jis jau ir jėgų neturi tai padaryti. "Ką reiškia taisyti dvasinį vystymąsi? Prie ko čia iš viso tas dvasinis vystymasis? Gal turėjai omenyje moralę?" Galima pasakyt ir moralę. Bet tai kas įsitvirtino žmonijos sąvokose kaip visai normalu, moralinga, labai dažnai yra nenormalu ir trukdo vystytis dvasiškai žmogui. O tai, kas įsitvirtino kaip nenormalu dažnai gelbsti žmones nuo degradacijos (galbūt, pavyzdžiui, ir maži atlyginimai ir prasta ekonominė padėtis). Taisyti dvasinį vystymąsi, reiškia pastatyti dvasingumo klausimą aukščiau nei klausimus ekonomikos ir politikos. Stengtis suprasti, kas yra žmogus, koks jo dėsnis vystymosi. Nes dabar bando žiūrėti į žmogų kaip į gyvūną. Kad gyvūnas būtų ramus ir nepultų, reikia jam duoti maisto ir laikyti gerose sąlygose. Taip ir į žmogų žiūri, stengiasi visaip kelti ekonomiką, kad žmogus kuo daugiau gautų materialių gėrybių ir nusiramintų ir būtų tarsi laimingas. Bet nuo šito žmogus nebus iš tikrųjų laimingas, ne tokia jo paskirtis, nupirks jis būtą naują, kaip mažas vaikas pasidžiaugs šitu nauju žaislu, bet greitai jis jam nusibos ir norės vėl naujo žaislo, nupirks šimtą būtų, bet vistiek nesijaus laimingas ir jam bus maža. Todėl reiktų atkreipti žmonių dėmesį į Dvasingumą, o ne į ekonomiką. Reiktų atkreipt dėmesį į žemę, kad žmogus sveikas ir psichiškai stabilus labiau gali būti tik gyvendamas ant žemės ir maitindamasis savo išaugintu maistu, o ne gyvendamas dėžutėse. Reiktų viską šaknyje keisti. Tas, kas yra politikoje, jie yra labai toli nuo dvasinių vertybių, jie apie jas nieko neišmano. Reiktų vaikus kitaip mokyti, nemokyti juos kuo daugiau žinių gauti, kad jie būtų paskui geri kariai ir su kitom valstybėm galėtų gerai konkuruoti, o mokyti juos amatų, berniukus meistrų, o mergaites geromis būsimomis žmonomis ir padejėjomis savo vyrams, visokių moteriškų darbų ir kaip tie ir tie turėtų reaguoti vieni į kitus ir į supančią aplinką. Nemokyti konkurencijos, nesakyti, kad tai yra gerai. Nes kai jie to mokomi, todėl ir yra patyčios ir visi nusikaltimai iš čia eina. Konkurencija tai egoizmas, kas yra priešas dvasingumo. "Morališkai skatinti individą (ar šiuo atvėju visą tautą) galima tik tada, kai jie patys to nori. Kai individas ar tauta nepaiso visuotinų moralės normų, reik duot su pagaliu per galvą, nes gražiu žodžiu debilo-sociopato nesutramdysi." Nereikia taip grubiai apsivardžiuoti, tai prie gero neatves. Reikia mažiau drausti ir daugiau duot pasirinkimo laisvės. Bet dabar situacija yra tokia, kad jei koks nors žmogus daro didelę žalą kitiems tai kartais geriau jį kaip nors apriboti, kartais galbūt ir į kalėjimą pasodinti. Bet daryti šitą darbą (sodinti į kalėjimą pavyzdžiui) turi tas, kas iki šito subrendo, kas laiko, kad tai yra normalu, ten ir dirba policininkai, dirba tie, kurių vidinės brandos lygys toks, kad tokie veiksmai jų neneša didelės žalos jų vidiniam pasauliui. Geras žmogus gal ir nesugebėtų kaip nors sutramdyti tą, kam reiktų griežtumo, nes kai nėra griežtumo, tai daugelis pradėtų naudotis gerumu ir juos pradėtų stipriai labai nešti į pavojingus lygius. "Tad viskas čia dar daroma labai humaniškai ir kultūringai. Taip kaip turi būti daroma." Kur čia? Jei net policininkas gali necenzūriškai nusikeikti, tai čia normalu ir kultūringa?

tikriausiai ilgiausias matytas komentaras zmogus stipriai neturi ka veikti