Latvijos reakcija į pirmuosius hibridinio karo požymius: stiprinsime karines pajėgas

Dėl didelio kiekio rusų tautybės piliečių Latvijoje tikėtinas Ukrainos variantas. Lietuvoje mažai tikėtinas.

"šioje šalyje nemėgstamas ir laikomas priešu bei svetimu" nepatinka keliauk is kur atejes. Neturi pilkietybes - tada tylek subine suraukes arba prasyk prieglobscio kur nors kitur.

Bet tai blyn privaro visokių be dokumentų rusų ir nori būt savi iš niekur nieko, istorijos neprisimena, iš vis ką jie gero duoda, tegul pagalvoja, tada nereikės aiškint.

Aš niekaip nesuprantu tų žmonių, kurie norėtų tokio pat scenarijaus Latvijoje.. Visi pamatė, ka reiškia tikras karas Ukrainoje, separatizmas kainuoja gyvybes, pagrinde civilių.. Ir vistiek jie nori kurti naujas respublikas už Rusijos Federacijos ribų, nori gyventi griuvėsiuose.. Turbūt priespauda labai didelė, latviai juos su bizūnais talžo, verčia vergauti ir draudžia rusų kalbą visiškai...

Tas be pilietybės perėjūnas pamiršo paminėt, kad pilietybės negauna nes atsisako išmokt latvių kalbą ir pramokt šalies istoriją. Žmonių, kurie per 25m nesugeba išmokt vietinės kalbos nemėgsta absoliučiai visur.

Atranda poros šimtų grupelę, įmaišo į tarpą kareivukų ir šiaip alkoholikų iš Rusijos ir jau visi 500 žmonių. Dar išpūti reikalą ir atrodo daug. (Latvijos mastais) Realiai - nieko ten nėra.

eik, pamokyk savo tėvus, jei turi dar senelius kokios kinų kalbos,pasižiūrėk kaip lengva. Didelė dalis Latvijoje bepiliečių jau pensinio amžiaus žmonės, ar netoli to, gyvenantys šalia tokių pačių kaimynų, kurie visi nemoka latviškai, o jei koks ir moka, dėl bendros aplinkos vartojama tik rusų kalba. Tą patį turime ir Lietuvoje su lenkais, jaunimas prisitaiko prie pasikeitusios santvarkos, o ant tėvų galvų nereikia lipti. Neatstumk savo kaimynų ir nereiks skųstis iš kur "penkta kolona atsirado".

O ką galvoti, kai nuo vaikystės pusamžį Lietuvoje gyvenanti rusė, pareiškia, kad ji nekalba lietuviškai iš principo, kaip ji nekenčia visko, kas susiję su lietuviškumu? Irgi nurašyti amžiui to žmogaus ir nekreipiant dėmesio tiesiog mylėti ir bendrauti su ja tik jai priimtina kalba? Nu nė velnio. Aš ir toliau sakau, kad nieko nesuprantu ką ji sako. Tada padejavus kaip negerai čia taip (kaip galima nesuprasti rusiškai), pradeda „lietuviškai“ kalbėti „iš reikalo“. Tai iš kur bus pagarba ir meilė tokiems individams?

Kiti laikai, kiti papročiai. Ne žmogus kaltas jog pasikeitė sąlygos. Tik kažkas labai nevertina jog daug metų nugyvenus nėra lengva viską mesti ir pradėti iš naujo, nes pasikeitė santvarka. Nedaryk iš tokio žmogaus priešo ir jis tik paburbės. Daryk priešą, ir lauk atsakomųjų veiksmų. Paprasta.

Na taip, atgyveno 20-30 metų sovietų sąjungoj, o paskui pasikeitus tvarkai (išstojus iš tos sąjungos), būnant 30-ies, labai sunku prisitaikyti, tai mieliau ir toliau, būnant "svečiu" geriau nekęsti vietinių, jų kalbos ir bambėti, kodėl jie drįsta nerodyti taip pagarbos neišmokdami "svečio" kalbos? Esi svečias, būk mielas, gerbk vietinius. Jei nesugebi arba nenori, tai tėvynė didelė, niekas netrukdo grįžti namo. Ai, tiesa, pati tėvynė nelabai laukia... Čia elementarus žmogiškumas, pagarba, mandagumas... Kalbėti vietinių kalba moka (kad ir sunkiai, bet niekas nesmerks, kad stengiesi), bet ne, į akis rėžia su pasididžiavimu, kaip nejaučia jokios pagarbos vietiniams. Arba kita rusaitė, dar ir nesulaukusi 30-ies (gyvenanti Lietuvoj nuo gimimo naujojoj santvarkoj )išreiškia pasipiktinimą, kaip sovietmečių galėjo rastis lietuvių patriotų, kurie iš principo nesimokė "okupantų" kalbos ir drįso toliau kalbėti lietuviškai. Gal irgi pabučiuoti tokį žmogų reiktų? Tai negi dar kyla klausimų, dėl ko tokie asmenys yra nemėgstami? Jie man paprasčiausiai nedraugai. O jei tie nedraugai dar man ir erzulį kelia, tai aš paprasčiausiai išvis ignoruoju, lyg jų nebūtų, tada jau jie daro tave priešu, nes drįsti ignoruoti. Ir ką? Kad netaptum jam priešu, turi lenktis kaip tarnas prieš poną.

Arns, prie ko čia mūsų senoliai ir mandarinų kalba? Mano bendradarbės gimė ir augo Latvijoje, turi latviškus pasus, tačiau tik viena iš jų moka latvių kalbą. (Ta pati situacija ir su rusakalbėmis iš Estijos.) Lietuvių (ar tų pačių lenkų) vaikai Airijoje nuo mažens kuo puikiausiai kalba angliškai, o čia suaugę žmonės nesugeba estiškai ar latviškai per dvidešimt metų išmokt... Sakyčiau, čia trūksta ne sugebėjimo, o noro prisitaikyti.

Europinė kultūra rusams ne(pa)tinka, o iš Azijos juos veja kruvinais būdais, Vidurinėje Azijoje, Čečėnijoje jau nelabai kas iš jų beliko. Imperinis mokestis

“?

Pavienių pavyzdžių galima pritraukti, tačiau didžioji dalis Latvijos ir Estijos nepiliečių būtent vyresnio amžiaus žmonės, kurių kalbinėje aplinkoje latvakalbių nerasta, mokyklose kai augo nemokė latviškai, visur instrukcijos, televizijos laidos ir pan rusiškai. Tokie žmonės neturi prievartos prisitaikyti, nes juos pakeisti reikia prievartos. Visi tie pavyzdžiai su "lietuvis Anglijoje" tai mirk iš juoko. Kvaili žmonės ar kaip? Lietuviškai ten nė arbatos nenusipirksi, turi mokytis. Sakykim būtu tarpininė kalba, tu moki vokiškai, anglas moka vokiškai, ir tu viską pasidarai, ar tau reikia būtinai išmokti angliškai? Latvijoje rusiškai susišnekėsi, todėl tau nebūtina mokėti latviškai. Anglijoje nesusišnekėsi latviškai, turi mokytis anglų. Elementaru.

Pavieniai atvejai Išdidumo daugiau lietuviai turėtų, tai su ne turistais iš vis nekalbėtų rusiškai. Atvažiuoja kokie darbuotojai iš Baltarusijos ar net Kaliningrado, tai porą mėnesių padirbus jau užsirašo į lietuvių kalbos kursus, po pusmečio jau bando lipinti sakinius lietuvių kalba, o ruspalaikiai čia gyvenantys nuo gimimo - nekalba. Jei nori tapti Lietuvos piliečiu, privalai mokėti lietuvių kalbą. Gal reiktų daryti egzaminus ir jei lenkas ar rusas nesugeba kalbėti lietuviškai - atimti pasą?

gyvena... Jei pasiėmei, tai ir suprask jog jie gali kitaip suprasti istoriją, kad jiems latvių/estų kalba visvien bus kaip užsienio, o ne gimtoji.

Tik nereikia skiesti, kad tik seni rusai nemoka lietuviškai. 4-5 metų vaikai tarpusavy kieme bendrauja RUSIŠKAI. Vadinasi, darom išvadas, jog jie lietuvių kalbos iki pirmos klasės, greičiausiai ir nemokės. Užsirašys į rusišką mokyklą ir bus dar vienas pilietis, kuris niekada ir neišmoks taisyklingos lietuviškos kalbos. Žinau labai daug jaunų žmonių, kurie lietuviškai kalba su baisiu akcentu. Ir tie dažniausiai iš rusiškų mokyklų. Iš lietuviškų mokyklų - puikiai kalba visomis kalbomis. Todėl nemanau, jog apskritai Lietuvoje turėtų būti rusiškų mokyklų. Rusai nėra nykstanti pasaulyje mažuma, jiems negresia išnykimas. Todėl jie turėtų prisitaikyti prie kultūrinės ir kalbinės aplinkos. Jei nenori prisitaikyti - Rusija plati ir didelė. Rusijos pilietybę, kaip jau buvo kažkur rašyta, gali gauti visi, kurių tėvai ar seneliai buvo SSRS sudėtyje. Taip kad... Aha, pritriedžiam per visą pasaulį kokios nors tautos ir tada teigiam, kad visur žemė - tos tautos?.. Nereikia apgyvendint ne savoj teritorijoj, nereikės po to šiknos raukyt...

Kaip tik rusas, taip ir kalbos problemos - net studentai priekaištauja dėstytojams, kad jiems ne rusiškai pasako. Jaunesni gydytojai nemoka jau rusų kalbos, tad rusai piktinasi, kad jų nesupranta. Tai vyskta Visagine, Viilniaus krašte ir Klaipėdoje. Trys regionai, kurie pilni rusų šovinistų. Dėl šovinizmo - jei tokie rusai patenka į situaciją, kur be lietuvių kalbos nė žingsnio (gydytojo apžiūra), staiga net pensinykai ima kalbėt lietuviškai. O kodėl jie to negali gatvėje, parduotuvėje? jei su jais kalba lietuviškai, jie iškeikia, o kai gydytis - jau psio, mandagūs, kad ir su darkyta lietuvių kalba. Šaudyt tokius kaip tu, kol juos užjaus kas ir supras, tol jie jos ant galvos, gi „dydžioji galibė“

mažiau erezijų skaityk. Reikalas toks, kokia Latvija ar Estija nepriklausomomis pirmą kartą per visą istoriją tapo tik po I-ojo pasaulinio karo, iki tol tai vokiečiams, tai rusams priklausė ir nemažos bendruomenės įsikūrė labai senai. Tai nėra pirmos kartos atsikėlėliai kaip bandoma įteigti, dauguma dirbo ir kūrė valstybes tokios kokios yra. tačiau juokinga būtu apsimesti, jog tai ta pati tauta. latviai su estais būtent ir pabandė sužaisti, kad pilietybę gali gauti tik tautiečiai. Lietuviai pritaikė kitą modelį, leido visiem pasirinkti ar jie nori būti Lietuvos respublikos piliečiai. Būtent todėl pas mus ir mažiau problemų, nes žmonės nebuvo nuo pat pradžių dalinami pagal valdžią užėmusių politines pažiūras, kalbines tradicijas ar pan.

1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 138, 6 tūkst. gyventojų (be kariuomenės), kurie pagal gimtąją kalbą skirstėsi3: 61,0 tūkst. (44,0 %) − žydai, 46,6 tūkst. (33,6 %) − lenkai, 20,1tūkst. (14,6 %) − rusai, 5,4 tūkst. (3,9 %) − baltarusiai, 2,9 tūkst. (2,1 %) − lietuviai, 2,0 tūkst. (1,4 %) − vokiečiai, 0,6 tūkst. (0,4 %) − kiti. O tarp beveik 3 tūkst. Trakų gyventojų lietuvių buvo tik 10! Iš 1,9 tūkst. savaveiksmių (turėjusių užsiėmimą) Vilniaus lietuvių 10 buvo dvasininkų, 41 dirbo valdžios įstaigose ir policijoje, 32 – švietimo ir auklėjimo sferoje, 6 – mokslo, literatūros ir meno įstaigose, 24 – sveikatos apsaugos sistemoje, 289 – pramonėje arba vertėsi amatais, 77 – transporto ir ryšių sferoje, 2 – kredito, 90 – prekybos ir visuomeninio maitinimo įstaigose, o daugiausia – net 784 (41 %) buvo padieniai darbininkai, tarnai ir tarnaitės4. Maždaug tokia pati Vilniaus gyventojų tautinė sudėtis išliko ir XX a. pradžioje. 1909 m. tarp 205,2 tūkst. Vilniaus (kartu su 7,3 tūkst. gyventojų turėjusia Naująja Vilnia) gyventojų lenkų buvo 77,5 tūkst. (37,7 %), žydų – 75,5 tūkst. (36,8 %), rusų (kartu su baltarusiais) – 37,3 tūkst. (18,3 %), lietuvių – 2,5 tūkst. (1,2 %).5 1912 m. tarp 5,6 tūkst. Vilniaus prekybininkų lietuvių buvo 101, o tarp 824 pramoninkų – tik 9, visi smulkūs, samdę vos po kelis darbininkus.6. Šaltinis: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... is?l=2&p=1