Praėjo jau nemažai laiko nuo daug triukšmo sukėlusio vaizdo klipo „Sveiki, aš – rusų okupantas“ pasirodymo. Jame teigiama, kad kaimyninių valstybių okupacija atnešė joms vien tik naudą, o dabar visos buvusios SSSR šalys riečiasi nuo negailestingo Vakarų kapitalizmo.

„Rusų okupantas“ pavargo atsiprašinėti“, – teigiama socialiniuose tinkluose greitai išplitusio vaizdo klipo pabaigoje. Kokia ekspertų nuomonė apie šio vaizdo klipo poveikį auditorijai.

Pigus produktas susprogdino internetą

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis pažymėjo, kad šį vaizdo klipą internete peržiūrėjo keli milijonai žmonių: „Kaip dabar sakoma, jis susprogdino internetą“.

Paklaustas, kodėl žmonės reaguoja į panašaus pobūdžio produktą, jis atsakė: „Filmas yra emocionalus, išlaiko klasikinį propagandinių reportažų stilių. Kadangi juo siekiama sujaudinti širdį, o ne protą, emocijas, o ne kritinį vertinimą, jis ir sukurtas taip, kad kreipiasi į daugumą šiuolaikinių vartotojų. Tačiau čia reikia iškart apibrėžti – į kokius vartotojus?“

G. Mažeikis teigia, kad žmonės paprastai gerai priima ir mėgsta emocingus pastatymus, greitai juos „suvartoja“, tačiau paskui taip pat greitai užmiršta: „Šis klipas trumpas ir labai patogus platinti socialiniuose tinkluose, jis specialiai sukurtas šiais tikslais, – toliau dėsto G. Mažeikis. – Kita vertus, jis pakankamai pigus, nes iš esmės jį sudaro vien ankstesnių filmų gabalai. Be to, geopolitine prasme jis grubus, nes savo priešininkų nesirenka“.

Profesorius mano, kad šio kūrinio autorius galima būtų suprasti, jeigu klipas būtų nukreiptas prieš Baltijos šalis ar Ukrainą, „tačiau kai matai, kad ten kalbama ir apie Sibirą, ir apie Aziją, akivaizdžiai darant užuominą į Kazachstaną, tai supranti, kad kalbama apie visus“.

„Klipas pateisina kolonijinį orumą, – tvirtina G. Mažeikis. – Kolonialistas nori pateikti save kaip orų ir nešantį civilizaciją, parodyti save šalia kitų pasaulio šalių, kurios taip pat yra kolonizatorės. Kolonizatorėmis kartais pasirodo Vokietija, Prancūzija, JAV, Didžioji Britanija. Nepaisant to, yra šioks toks skirtumas. Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje dabar nepriimta didžiuotis tuo, kad esi civilizaciją nešantis kolonizatorius. Nepriimta, nes tai veda į nesibaigiančius ginčus bei konfliktus su kitomis tautomis ir kursto konfliktus“.

G. Mažeikis „Rusų okupantą“ trumpai charakterizavo taip: pigus klipas, kuris sąmoningai palaiko tų rusų, kuriuos būtų galima mobilizuoti politiniais tikslais, agresyvias nuotaikas. Be to, šie politiniai tikslai gali būti įgyvendinti bet kuriame taške šalia Rusijos – Azijos dalyje ar Ukrainoje, Baltarusijoje ar Baltijos šalyse.

Sąmonės militarizavimas

„Šį vaizdo klipą reikia vertinti bendrame dabar Rusijoje vykstančio sąmonės militarizavimo kontekste“, – įsitikinęs Baltarusijos ekspertas Leonidas Mindlinas.

Jis teigia, kad ekonomikos militarizacija vyksta visada ir visur, daugelis gamina ir parduoda ginklus, tačiau šiuo atveju „svarbu prisiminti protojerėjaus Klimovo klipą, kuris tvirtina, kad negalima tiek daug kalbėti apie karą“.

„Šis klipas „užveda“ žmones. Teigiama: mes visada turėjome priešų, jie visada ateidavo ir t.t. Dabar mus tikina, kad pralaimėjome Šaltąjį karą, todėl mums reikia atsikelti, susikaupti ir parodyti mūsų buvusiems kaimynams, kad galime ateiti ne tik su „Kalašnikovu“, bet ir su kažkuo stipresniu“, – sako L. Mindlinas.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tuo pat metu tokie filmukai rodomi Dmitrijaus Kiseliovo laidose apie raketas „Angara“, С-300, С-400, kitaip tariant, „vyksta žvanginimas ginklais“. Tačiau tuo pat metu „Rusų okupanto“ autoriai nepamiršta priminti, kiek „gero“ okupantai padarė okupuotose teritorijose, ir, esą, gana jau atsiprašinėti. „Taip, sako: atsistokime, vyrai, ir parodykime jiems, kaimynams, kas mes buvome, esame ir būsime. Ir visada galime ateiti“, – sako L. Midlinas. Jo įsitikinimu, dalintis SSSR kontekste, kas ir kam ką padarė – labai sudėtinga.

„Kodėl Lietuvoje, kiek prisimenu, statė elektronikos gamyklas, o dabar jos ten nereikalingos? Į jas atvažiuodavo tam, kad būtų praskiedžiama nacionalinė respublikos sudėtis, – tikina pašnekovas. – Tas pats vyko ir Baltarusijoje. Lietuvai dabar tokių gamyklų nereikia, tada jos buvo pastatytos sovietinei ekonomikai“.

L. Mindlinas mano, kad techniniu požiūriu šis vaizdo klipas yra geros kokybės, nors ir nėra brangus: „Jeigu neklystu, ši studija dirba seniai ir yra susijusi su judėjimu „Naši“, tačiau gamybos prasme ši produkcija nėra brangi. Paprasčiausiai klipas pasirodė tinkamu laiku, tinkamą akimirką, ir paveikė savo paprastumu, vaizdo ir teksto deriniu. Jis peržiūrėtas labai daug kartų“, – tikino pašnekovas.

Pasak jo, sunku nustatyti, kas žiūrėjo šį filmuką, tačiau čia daugiau suveikė „virusinio vaizdo įrašo“ efektas: „Tai įterpimo technologija. Įterpta į socialinį tinklą, o paskui viskas savaime einasi. Tačiau yra ir antras efektas, reikia iššaukti atsakomąją reakciją, kad sustiprėtų pirmojo vaizdo klipo poveikis. Antireklama – taip pat reklama“, – įsitikinęs L. Mindlinas. Priminsime, kad netrukus internete pasirodė atsakomieji vaizdo klipai.

Apskritai, ar veiksmingi tokio pobūdžio filmukai? Į šį klausimą ekspertas atsakė taip: „Visa tai turi būti vertinama kompleksiškai. Interneto klipai, televizijos pokalbių šou ir naujienų programos – egzistuoja vieningas kompleksas ir, jeigu neklystu, šis klipas buvo išverstas į daugelį kalbų. Ir tai yra šio komplekso nedidelė plyta, savo užduotį ji atliko. Tai informacinis karas. Vienas rusų politologas sakė, kad tai aukšto profesionalumo ir aukštų technologijų propaganda. Tai aukšto lygio, puolamoji, propaganda, ji labai tiksliai nurodė priešą. Ir reikia kartoti, negalima leisti užmiršti apie priešą. Tekstas paprastas, tačiau paveikus. Taigi, Rusijos propaganda – veiksminga“, – teigia ekspertas.

Ar Baltijos šalyse yra pagrindo tokiems klipams suvokti?

„Su panašių kūrinių suvokimu Baltijos šalyse pakankamai sudėtinga, – pažymėjo G. Mažeikis. – Baltijos šalių gyventojai nėra šio filmo auditorija, nes tiems, kurie palankiai prisimena sovietinę industrializaciją, jau labai daug metų ir jie internetu nesinaudoja. O tie rusakalbiai gyventojai, kurie internetu naudojasi, turi mažai sentimentų Rygos „VEF“ ar Jelgavos „RAF“.

Dauguma to net neprisimena. Sakyčiau, kad jautriausi tokio pobūdžio produkcijai gali būti 40-50 metų žmonės. Todėl šis klipas skirtas ne Baltijos šalims, juo siekiama mobilizacijos Rusijos viduje, „suformuoti naują vartotojo pasididžiavimą ir orumą“.

Komentarai (16)