Lietuvoje pakeistos paskolų taisyklės: labiausiai pokyčiai palies būsto norintį jaunimą (10)
Lietuvos bankas patvirtino atnaujintus Atsakingo skolinimosi nuostatus (ASN), kurie, pasak banko, apsaugos gyventojus nuo nepagrįstų lūkesčių dėl žemų palūkanų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mindaugui Statulevičiui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriui, suprantamas toks banko noras: suvaldyti lūkesčius, šviesti vartotojus apie keliems dešimtmečiams prisiimamą atsakomybę.
„Tačiau šie pasikeitimai labiausiai kirs mažiausiai uždirbantiems ir ketinantiems įsigyti savo pirmą būstą“, – įsitikinęs LNPTA direktorius.
Lietuvos bankas trumpina maksimalų būsto paskolos terminą nuo 40 iki 30 metų, kredito įstaigoms siūlo neišduoti paskolos, jeigu gavėjas negalės jos išsimokėti palūkanų normai pakilus iki 5 proc. Iki šiol iki 40 proc. pajamų gali būti atiduodama paskoloms.
Dabar bankai iki dešimtadalio paskolų galės išduoti, kuomet gavėjo įsiskolinimai sieks 60 proc. pajamų.
„Pastarasis pakeitimas aktualus daugiausia uždirbantiems, kurie nesunkiai kasdienes sąskaitas gali apmokėti iš mažiau nei pusės savo atlyginimo, tačiau paskolos termino trumpinimas ir 5 proc. palūkanų testas aktualiausias tiems, kuriems sunkiausia būstą įpirkti“, – įsitikinęs M.Statulevičius.
Pirmą būstą perkantiems pirkėjams maksimalus paskolos terminas trumpėja dešimtmečiu. Tik po studijų dirbti pradėjusiam žmogui, nenorinčiam žengti į nuomos rinką, ilgesnis terminas reikalingas dėl gaunamų mažesnių pajamų.
Šiuo metu apie 75 proc. būsto Lietuvoje perkama be pasiskolintų pinigų, taigi sugriežtintos Atsakingo skolinomosi taisyklės aktualios tik kas ketvirtam būsto pirkėjui.
„Žinoma, Lietuvos bankas teisus, sakydamas, kad bendriems rinkos rodikliams toks sugriežtinimas pastebimo efekto neturės, tačiau jaunimui įsigyti būstą žinoma, kad bus sudėtingiau, – svarstė M.Statulevičius. – Šitose taisyklėse paskęsta nepastebėtas niuansas – vidutinę algą uždirbantis jaunas žmogus, atsidėdamas 10 proc. pajamų, pradiniam įnašui turi taupyti apie 14 metų, kad galėtų įsikelti į nedidelį dviejų kambarių butą miesto pakraštyje.
Tuo metu jam bus jau apie 38 metų, ir maksimalus paskolos terminas dėl amžiaus vargu ar sieks 30 metų, kas augina paskolos įmokos dydį.
Tarkim, studijas baigęs jaunuolis šiandien uždirba maždaug vidutinę algą – apie 700 eurų per mėnesį. Pagal finansinio elgesio taisykles, dešimt procentų pajamų turi būti taupoma. Vadinasi, jam pavyktų per mėnesį atsidėti 70, per metus – apie 840 eurų.
Toliau nuo miesto centro 45 kv.m naujas dviejų kambarių būstas sostinėje su pilna apdaila, įrengimu bei baldais kainuos apie 81 tūkst. eurų. Galutinė kaina priklauso nuo projekto, vystytojo, įrengimo, parkingo vietos, langų orientacijos ir kitų aspektų, tačiau pirkėjui reikės sukaupti apie 12.150 eurų pradiniam įnašui.
Kitaip tariant, uždirbant vidutinę algą ir atsidedant po dešimtadalį pajamų pradinį įnašą reikėtų kaupti daugiau nei 14 metų. O kur dar registracijos, vertinimo ir kiti mokesčiai, kurie tokio sandorio atveju sudarytų dar apie papildomą 1000 eurų.
Išeitų, kad po studijų pradėjęs dirbti 24 metų jaunuolis ir uždirbantis vidutinę algą, pirmąjį būstą galės įsigyti būdamas 38-erių.
Tačiau tokio amžiaus tikriausiai reikėtų planuoti nebe 2, o 3 kambarių butą, kuriam taupyti reikia dar ilgiau. Taigi pradinis įnašas – jau yra iššūkis.
Sutrumpinus paskolos terminą iki 30 metų ir įvedus 5 proc. palūkanų, dalis jaunų žmonių pasiskolinti tiesiog negalės. Ir ką daryti tiems, kurie šiandien jau yra sumokėję 15 proc. užstatą vystytojui ir laukia statybų pabaigos, suplanavę skolintis 40-čiai metų? Dabar dalis jų būsto tiesiog neįpirks.
LNTPA atstovai įsitikinę, kad būtina rasti išeitį jaunimui anksčiau patekti į būsto rinką. Tai būtų galima padaryti numatant aiškias amžiaus ir būsto kainos ribas.
„Nes kitaip jaunimas pasmerkiamas nuomai, kuri šiandien Lietuvoje toli gražu nėra visuomet skaidri ar patogi norintiems nuomotis visą gyvenimą“, – pastebėjo M.Statulevičius. – Pradinio įnašo taisyklė yra būtina ir jos laikosi tiek Baltijos, tiek Europos šalys, tačiau kartu su kitomis sąlygomis jaunimui būsto įsigijimą smarkiai atitolina.“
Papildomi nuostatai, kuriais bus mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika, įsigalios šių metų lapkričio 1-ąją.
